TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Rudzkis: "Jusime emigracijos pasekmes"

2011 01 10 0:00
Finansų analitikas R.Rudzkis mano, kad po savivaldos rinkimų politikams bus atrištos rankos labiau karpyti biudžeto išlaidas.
Alinos Ožič nuotrauka

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad nedarbas krašte pradės mažėti balandį, gyventojų pajamos ims augti rudenį. Tačiau pagerėjimo sulauks ne visi.

Ekonomikos ekspertai 2010-uosius vadino geresnio gyvenimo laukimo metais. Šiemet finansinė padėtis taisysis, nors ne taip greitai, kaip norėtųsi. Finansų analitikas R.Rudzkis sutinka, kad situacija gerės, tačiau įspėja pernelyg nedžiūgauti, nes priežastys, dėl kurių pradės atsigauti šalies ūkis, nelems ilgalaikės plėtros. Anot jo, darbuotojų išvykimas į užsienį netruks tapti didele grėsme.

Apie tai, kokie iššūkiai šiemet mūsų laukia - LŽ interviu su finansų analitiku Rimantu RUDZKIU.

Sprendimų poveikis

- Kokie pernykščiai valdžios sprendimai turės teigiamos ir neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai šiais metais?

- Pritariu elektros ūkio pertvarkai. Mano įsitikinimu, sprendimas sujungti bendroves "VST" ir Rytų skirstomieji tinklai buvo teisingas. Teigiamos įtakos turės ir sprendimas sumažinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) turizmui. Darbo santykių liberalizavimas - taip pat sveikintinas. Pernai padaryta nemažai "smulkių" sprendimų verslui skatinti, tiesa, apčiuopiamo poveikio jie neturėjo.

Vyriausybė dėjo daug pastangų, kad į Lietuvą pritrauktų aukštųjų technologijų įmonių. Užsienio investicijų siekis, premjero Andriaus Kubiliaus susitikimai su potencialiais investuotojais - tikrai sveikintini.

Prie neigiamą poveikį turėjusių dalykų būtų galima priskirti ne sprendimus, bet jų nevykdymą. Nepajutome rimtos viešojo sektoriaus pertvarkos, verslo aplinka gerinama nepakankamai. Buvo atskiri sprendimai, bet proveržio pasiekti nepavyko. Nereikėtų pamiršti, kad Saulėtekio komisijos veikla pernai buvo vangi. Ji priėmė keletą sprendimų, tačiau per mažai. Mano nuomone, vienas Vyriausybės veiklos minusų tas, kad jos politika remiant atsinaujinančius energijos šaltinius buvo pasyvi. Per daug žavėtasi dideliais projektais, nematant mažesnių projektų perspektyvų. Būsto renovacijos programa buvo neefektyvi, Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimas - vangus.

- Nerimą kelia didelis emigracijos iš Lietuvos srautas. Kaip, jūsų nuomone, atsigaus Lietuvos ūkis, jeigu nebeliks darbo jėgos?

- Laukiamas šiųmetis ekonomikos atsigavimas bus nulemtas kitų priežasčių - eksporto augimo, turint perteklinius gamybos pajėgumus ir atsigaunant užsienio rinkoms. 2011 metais tikimasi didesnių ES paramos srautų, taip pat - gyventojų lūkesčių pagerėjimo, kuris skatins daugiau vartoti ir mažiau taupyti. Dabar vykstantiems bankrotų procesams einant į pabaigą, bankai drąsiau dalys kreditus. Tai lems ekonomikos atsigavimą 2011-2012 metais, tačiau ne ilgalaikę plėtrą, dėl kurios dabar esama daug abejonių. Didžiausia abejonė kaip tik ir susijusi su didžiule emigracija. Per porą metų pajusime didžiulį darbo jėgos stygių, tai stabdys ūkio plėtrą ir taps didele grėsme.

Bus kiek lengviau

- Su kokiais iššūkiais šiemet susidurs krašto verslininkai?

- Bendrovės, norėdamos išlikti konkurencingos, turės pasirūpinti investicijomis ir inovacijų diegimu, tiek produktų, tiek gamybos, tiek marketingo bei darbo organizavimo srityse. Tam reikės kreditų. Nemanau, kad iššūkiai verslui šiemet bus didesni nei pernai ar užpernai, tačiau verslininkai jau dabar turi numatyti kelerius metus į priekį. Nepakanka džiaugtis tuo, kad šiemet kvėpuoti bus lengviau, ir tikėtis, kad pakilimas tęsis. Būtina turėti galvoje, kad konkurencinė kova tik stiprės, o žaliavos, energetikos ištekliai brangs. Verslininkai, dirbantys vidaus rinkoje, turi ruoštis būsimam valstybės biudžeto išlaidų sumažinimui, be to, ilgainiui mažės ir ES parama. Vis dažniau susiduriant su darbo jėgos stygiumi, didės spaudimas didinti atlyginimus. Nemažai daliai bendrovių teks rūpintis specialistų rengimu. Šioje srityje esama daug problemų, ypač turint galvoje profesinį mokymą Lietuvoje.

- Kalbama, kad paprasti gyventojai stipraus pagerėjimo veikiausiai nepajus. Teks susitaikyti su augsiančiomis kainomis. Kada galėsime lengviau atsikvėpti?

- Padėtis iš tiesų sunki, tačiau nenorėčiau sutikti, kad nebus juntama pagerėjimo. Žinoma, neverta tikėtis, kad gyvenimo lygis grįš į buvusį iki krizės. Pirmąjį šių metų ketvirtį toliau išliks didelis nedarbas, tai psichologiškai slėgs žmones, be to, ir atlyginimų kėlimas liks įšaldytas. Manau, nuo balandžio tiek dėl augančios gamybos, tiek dėl didelės emigracijos prasidės gana stiprus nedarbo lygio mažėjimas. Metų viduryje verslininkai pajus nemažos dalies specialybių darbuotojų trūkumą, taigi, gali pradėti kilti atlyginimai. Rudenį dalies gyventojų perkamoji galia išaugs. Tačiau tikrai ne visų. Tam tikrų specialybių darbuotojams, kurių rinkoje - perteklius, darbdaviai didinti atlyginimų neskubės.

- Kaip Lietuvą paveiks euro įvedimas Estijoje?

- Viena vertus, poveikis bus teigiamas - euro įvedimas atkreips investuotojų dėmesį į Baltijos regioną. Estija dabar yra dėmesio centre, jai negailima komplimentų, tai liečia ir visą regioną, į jį žiūrima palankiau. Tai yra teigiama medalio pusė, tačiau yra ir neigiama, mat dalis investuotojų, kurie planavo investuoti į Baltijos šalis, pirmiausia rinksis Estiją ir tik paskui žvalgysis į kitas dvi valstybes.

Ambicingi tikslai be garantijų

- Ne visi rimtai vertina valdžios planus iš šešėlio ištraukti milijardą litų. Ar nematote grėsmės, kad metų viduryje peržiūrint valstybės biudžetą ir pamačius, jog surinkti suplanuotų lėšų nesiseka, bus siūloma didinti mokesčius, pavyzdžiui, kilstelėti PVM.

- Sunku numatyti, kas vyks politikų galvose. Esu linkęs tikėti kitu scenarijumi. Jeigu nesiseks vykdyti mokesčių surinkimo plano, bus einama išlaidų karpymo keliu. Svarstant šių metų biudžetą išlaidos ne itin apkarpytos dėl savivaldos rinkimų. Vasarą rinkimai jau bus praėję, tai politikams atriš rankas. Ar realu Vyriausybės užsibrėžtą planą įvykdyti? Negalima tvirtinti, kad nerealu, juk laukiame ekonomikos pagyvėjimo ir infliacijos. Tai didins įplaukas į biudžetą. Be to, gerėjanti įmonių padėtis dalį jų skatins trauktis iš šešėlio į šviesą. Įdėjus papildomų pastangų, kurios yra deklaruojamos, užsibrėžtą tikslą galima pasiekti. Tačiau garantijų, kad taip ir bus, vis dėlto nėra.

- Nuogąstaujama, kad nereformavus "Sodros" ji žlugs, o dabartiniai keturiasdešimtmečiai gali apskritai nebesulaukti pensijų. Ką patarsite žmonėms, susirūpinusiems, kaip gyvens senatvėje?

- "Sodros" problemų sprendimas - labai paprastas. Mano įsitikinimu, bazines pensijos išmokas reikėtų mokėti iš valstybės biudžeto, o kintamą pensijos dalį reikėtų apskaičiuoti pagal dabartinę formulę, tačiau draudžiamųjų pajamų dydį nustatant pagal gaunamas "Sodros" pajamas. Žinoma, esant tokiai tvarkai senatvės pensijos dydis svyruotų ir išliktų grėsmė, kad susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai pensijos mažėtų, tačiau tokiu atveju joks bankrotas "Sodrai" nebegrėstų. Valstybė, atsižvelgdama į ekonominę padėtį, galėtų keisti bazinę senatvės pensijos dalį - turint papildomų pajamų ją būtų galima didinti.

Nieko nėra blogiau už dabartinę situaciją, kai žmonių pasitikėjimas "Sodra" yra sugriautas. Todėl dabar vertėtų ne ieškoti idealios formulės, kuri galbūt nė neegzistuoja, o sprendimo, kuriuo žmonės patikėtų. Tai - vienintelis būdas kovoti su vokeliais. Kai žmonės netiki socialinio draudimo sistema, atgrasyti jų nuo atlyginimų vokeliuose beveik neįmanoma.

- Politikai kartkartėmis vis prisimena progresinių mokesčių idėją. Ar tokia mokesčių sistema galėtų būti išsigelbėjimas mažas pajamas gaunantiems žmonėms?

- Progresinius mokesčius vertinu skeptiškai. Būtų neracionalu didesniais mokesčiais apkrauti žmones, uždirbančius 2 ar 4 tūkst. litų. Kam labiau apmokestinti darbuotoją, kuris stengiasi kelti kvalifikaciją ar dirba sunkiau negu jo kolegos? Gerokai didinti mokesčių naštą tiems, kurių atlygis penkis kartus viršija vidutinį, būtų moralu. Tačiau šios kategorijos žmonės turi galimybę mokesčius apeiti. Manau, kad įteisinus progresinius mokesčius prasidėtų atlyginimų mokėjimas per dividendus ar akcijas. Stengdamiesi gauti daugiau, gautume mažiau. Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema pakankamai sudėtinga, tad mums reikia sukti kitu keliu - stengtis, kad ji būtų kuo paprastesnė. Taisyklė tokia: kol šalies ekonomikos lygis yra žemas ir labai svarbu pritraukti kapitalo iš užsienio, mokesčių sistema privalo būti paprasta. Didesnio socialinio teisingumo galima ieškoti tik pakilus ekonomikos lygiui. Progresinių mokesčių sistema padidintų kvalifikuotų darbuotojų emigracijos problemą. O didžiausia mūsų problema, kuri stabdys gamybos plėtrą, ir yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"