TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Rudzkis: valdžia lipa ant to paties grėblio

2012 09 19 13:47
R.Rudzkio teigimu, Lietuvoje labai trūksta tikrų valstybininkų/Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ekonomisto Rimanto Rudzkio teigimu, Lietuvos politikai, priimdami strateginius sprendimus, turi atsižvelgti ir į artėjančią antrą ekonominės krizės bangą, ir į vis prastėjančią demografinę padėtį šalyje. R.Rudzkio teigimu, žiūrėdami į padėtį pro rožinius akinius, krizės neišvengsime.

Trečiadienį Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusių analitikų teigimu, 2021 metais Lietuvoje gyvens tik apie 2,67 mln. žmonių. Pasak ekonomisto R.Rudzkio, Lietuvos valdžia, planuodama savo investicijas, privalo ruoštis tokiam scenarijui. Jis taip pat pabrėžė, kad greičiausiai nepavyks išvengti ir antros ekonominės krizės bangos, tuo tarpu valdžios atstovai, kaip ir 2008 metais, į padėtį žiūri pro rožinius akinius.

Kalbėti reikia prieš rinkimus

Pasak R.Rudzkio, priešrinkiminis laikotarpis – labai tinkamas metas kalbėti apie makroekonomines tendencijas. Jo teigimu, valdžia ryžtingų veiksmų dažniausiai drįsta imtis tik pirmais metais po rinkimų, kol dar nereikia rūpintis populiarumu. Pasak ekonomisto, Lietuvos ūkiui pražūtingi gali būti milžiniški emigracijos rodikliai.

Remiantis pirminiais visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nuo 2001 iki 2011 metų gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 14 proc. „Tokie skaičiai primena karą“, - komentavo R.Rudzkis. Jo teigimu, dėl 3 proc. smukimo kaltos demografinės tendencijos – esą tai visos Europos problema. Tačiau kiti 11 proc. gyventojų prarasti dėl neigiamo migracijos balanso.

Pasak R.Rudzkio, tokios tendencijos neišvengiamai reiškia sunkią ateitį „Sodrai“ – mažėja dirbančiųjų skaičius, tenkantis vienam pensinio amžiaus žmogui. Tačiau tai ne vienintelė skaudi emigracijos pasekmė. Smunkant darbo ištekliams, užkertamas kelias ir ūkio plėtrai. Pasak ekonomisto, nors bendras nedarbo lygis vis dar yra aukštas, kvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje trūksta jau dabar.

Pasigenda blaivios analizės

Ekonomisto teigimu, padėčiai keisti reikia ryžtingų valdžios veiksmų. Tačiau jie neįmanomi tol, kol analitikai ir politikai į padėtį žvelgs pro rožinius akinius. „Dabar labiausiai reikalinga blaivi analizė“, - sakė R.Rudzkis. Pasak jo, politikai trečią kartą lipa ant to paties grėblio. „1998 metais sakyta, kad mūsų nepalies Rusijos krizė, krizei nepasiruošta 2008 metais, nesitikima jos ir dabar“, - sakė ekonomistas. Tuo tarpu neramios žinios atplaukia ir iš JAV, ir iš Kinijos, ir iš Europos. Pasak R.Rudzkio, visi rimčiausi nepriklausomi ekonomistai prognozuoja, kad naujos ekonominės krizės bangos išvengti nepavyks.

Kaip sakė ekonomistas, Lietuva naujajai krizės bangai nėra pasirengusi geriau nei prieš ketverius metus. Nors verslo įsiskolinimas dabar gerokai mažesnis, kur kas didesnė yra valstybės sektoriaus skola. Be to, šįkart jau nebūtų įmanoma imtis tokių taupymo priemonių, kokių griebtasi Lietuvą užklupus pirmajai krizės bangai. Pensijų, nedarbo pašalpų ir kitų socialinių išmokų lygis esantis toks žemas, kad jų dar labiau mažinti jau negalima.

Didinti konkurencingumą

R.Rudzkį ypač neramina mažėjančios investicijų apimtys. „Jei neinvestuojama į gamybą, kaip gali pakilti mūsų ūkis?“, - klausė ekonomistas. Jo teigimu, dabartinis ekonomikos augimas – apie 2,2 proc. per metus – pasiektas tik didėjančio eksporto dėka. Tačiau atidžiau pažvelgus į eksporto statistiką matyti, kad ilgainiui šis augimas gali nebūti tvarus. Pastaruoju metu 40 proc. išaugo eksporto dalis, išvežama į Rusiją ir kitas NVS šalis. Pasak R.Rudzkio, jei kristų energetinių žaliavų kainos, šios šalys nebegalėtų įpirkti tiek lietuviškų prekių.

Ekonomisto teigimu, pagrindinis valstybės prioritetas dabar turėtų būti šalies konkurencingumo didinimas, siekiant spartaus ir tvaraus ekonomikos augimo. Tik jis leistų sulėtinti emigracijos tempus. Tuo tarpu planuojant stambias valstybės investicijas, ypač tokius projektus kaip Visagino atominė elektrinė, reikėtų atsargiai paskaičiuoti, ar po keliolikos metų dar bus pakankamai vartotojų, kurie galės jais naudotis ir juos išlaikyti.

Visuomenė sensta

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis pristatė demografinių pokyčių Lietuvoje statistiką ir prognozes. Jo teigimu, didžiausią nerimą keliantis rodiklis – darbingo amžiaus ir pensinio amžiaus gyventojų santykis. Jei 2000 metais vienam pagyvenusiam žmogui teko dar 4,81 darbingo amžiaus žmogaus, tai 2011 metais – 3,87, o 2021 šis skaičius gali tesiekti 2,82.

B.Gruževskis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dalis darbingo amžiaus žmonių nedirba, todėl pensininkus išlaikančių žmonių skaičius iš tikrųjų yra dar mažesnis. Pasak mokslininko, kai kuriuose rajonuose dirba vos apie 20 proc. gyventojų – visi kiti yra pensininkai arba bedarbiai. Tiesa, B.Gruževskio teigimu, daugiausia gyventojų praranda miestai – vienintelė išimtis yra Vilnius, išlaikantis stabilų gyventojų skaičių.

Kalbėdamas apie būdus stabdyti emigraciją, B.Gruževskis pabrėžė, kad tobulinant verslo sąlygas būtina galvoti ne tik apie verslininkų, o ir apie darbuotojų interesus. „Reikia galvoti, kad Lietuvos įmonėse būtų daugiau dirbančių lietuvių, o ne atverti sienas ir įdarbinti baltarusius ar ukrainiečius – tai nebūtų sprendimas“, - sakė mokslininkas.

Kritikavo švietimo sistemą

Kad nereikia atverti sienų pigiai darbo jėgai iš Rytų, pritarė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis. Jo teigimu, reikėtų susimąstyti, kaip į Lietuvą pritraukti kvalifikuotus specialistus, kurių tikrai trūksta jau dabar. Tačiau, pasak verslininko, reikėtų ne tik pasiūlyti jiems darbo vietas, o ir iškart galvoti apie jų integraciją į visuomenę.

R.Dargis taip pat kritikavo šalies švietimo sistemą. Verslininko teigimu, netoleruotina padėtis, kuomet dešimtokai, priimdami sprendimą dėl savo mokslų profilio, nulemia ne tik universitetų programų pasiūlą, o ir šalies ekonomikos vystymosi kryptis. „60 proc. abiturientų stoja į socialinius mokslus, o paskui tampa bedarbiais“, - sakė R.Dargis. Jis teigė, kad yra būtina kurti paskatas stoti į technologines specialybes, kurių populiarumas nuolat mažėja. Prie to, R.Dargio teigimu, galėtų prisidėti ir verslas. „Reikia paskaičiuoti, kokių specialistų mums reikės po 15 metų, kad universitetai galėtų susigaudyti, į kokias programas jiems reikia orientuotis“, - sakė verslininkas.

Trūksta tikrų valstybininkų

R.Dargiui pritarė ir R.Rudzkis. „Aukštojo mokslo sistemoje krepšelis – tikrai ne sprendimas“, - sakė ekonomistas. Jo teigimu, didžiausia sistemos problema ta, kad nėra ryšio tarp jos darbo rinkai sukuriamos pasiūlos ir tos rinkos paklausos. „Jei neturime savų sprendimų, galėtume tiesiog gerai nukopijuoti svetimus“, - samprotavo R.Rudzkis. Jo teigimu, Lietuvos povidurinio švietimo sistemos proporcijų struktūra lygiai atvirkščia nei Vokietijos – ten daug stojančiųjų į profesines mokyklas, kolegijas, tuo tarpu Lietuvoje visi veržiasi į universitetus.

Ekonomistas pabrėžė, kad tiek sprendžiant švietimo sistemos problemas, tiek galvojant apie valstybės investicijas, tiek bandant išvengti periferinių Lietuvos regionų tuštėjimo būtinas strateginis planavimas. Jo R.Rudzkis šiuo metu pasigenda. „O didžiausia Lietuvos bėda – didžiulis valstybininkų, gerąja žodžio prasme, trūkumas. Trūksta žmonių, kurie mato viską pro valstybės, o ne pro savo grupinių interesų prizmę. Kaip šią bėdą įveikti, aš nežinau“, - kalbėjo R.Rudzkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"