TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Šimašius dėl Garliavos: linčo teismai negalimi (papildyta)

2012 04 30 16:25

Atsakydamas į interpeliacijos klausimą dėl situacijos Garliavoje teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog linčo teismai teisinėje valstybėje negalimi.

Pateiktoje interpeliacijoje grupė Seimo narių jo klausė, kokią savo kaip ministro atsakomybę mato dėl įvykių Garliavoje, kur nepaisant teismo sprendimo mažametė niekaip neperduodama motinai, o paskutinis bandymas tą padaryti baigėsi susistumdymu, per kurį vaikas nukentėjo.

Atsakydamas ministras pabrėžia, kad, kalbant apie atsakomybę, reikia suvokti, koks pareigūnas ir už ką valstybėje yra atsakingas, o Lietuvoje teismai yra nepriklausomi.

"Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas", - atsakydamas į interpeliaciją sako ministras.

"Mano, kaip teisingumo ministro, pareiga priminti, kad gyvendami teisinėje valstybėje negalime vykdyti linčo teismų. Telefoninės teisės amžius jau praėjęs. Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą", - tvirtina R.Šimašius.

Anot jo, šioje istorijoje "akivaizdu, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, o to pasekmes visi labai aiškiai matome". Situaciją ministras vadina nepateisinama, taip pat apgailestauja, kad "kai kurie politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir išnaudoti ją siekdami politinių dividendų".

Teisingumo ministras R.Šimašius Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsakymus į jam perduotus interpeliacijos klausimus pateikė pirmadienį. Interpeliaciją ministrui prašydami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali pateikti ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.Ministras atsakymus turi pateikti per dvi savaites, tuomet jie svarstomi Seime.

Nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti sudaroma redakcinė komisija. Nutarimu turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, t.y. 71 iš 141 visų Seimo narių balsų dauguma.

29 Seimo narių grupė parengė ir balandžio viduryje teisingumo ministrui pateikė 5 klausimus: apie teismų reformą, situaciją įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei situaciją Garliavoje.Į klausimą, ar nejaučia atsakomybės dėl žmonių nepasitikėjimo teismais, ministras kartoja, jog neturi teisės daryti įtakos teismų sprendimams, o tik sudaryti sąlygas jiems veikti moderniai, viešai ir pagarbiai, ir sako kai kuriuos pakeitimus situaciją pagerinus.

Pasak ministro, leidimas už administracinį teisės pažeidimą sumokėti pusę baudos sumažino teismų krūvį, įpareigojimas įrašinėti teismo posėdį - pakeitė bendravimo kultūrą, sudarytos sąlygos civilinius ginčus išspręsti taikiai, padaryti kiti pakeitimai, mažinantys teismų biurokratiją.Teismo medicinos ekspertus ministras tvirtina dirbant pagal reikalavimus, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, tarp jų ir finansavimas, o atsakydamas į klausimą dėl prastos situacijos įkalinimo įstaigose irgi tvirtina tokią situaciją esant dėl finansų.

Pasak ministro, šalies laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, pastatai statyti labai seniai, kai kurie prieš šimtą metų, kaip Lukiškių kalėjimas.Atsakydamas į klausimą apie žmogaus teisių gynėją A.Beliackį, kuris Baltarusijoje nuteistas remiantis iš Lietuvos gautais duomenimis, ministras tvirtina, jog minėti duomenys perduoti vadovaujantis ilgalaike praktika teikiant teisinę pagalbą užsienio šalims, o Baltarusija norėdama gauti informacija Lietuva šiuo atveju tiesiog pasinaudojo.

"Dabar akivaizdu, kad 18 metų gyvenome ant tiksinčios bombos", - sako ministras, pridurdamas, kad "pirmiausia visa atsakomybė už šiuos duomenis ir jų panaudojimą tenka būtent Baltarusijai, o ne Lietuvai".R.Šimašius pripažįsta, kad nebuvo aiškaus mechanizmo, kuris būtų leidęs užkirsti kelią tokiems incidentams, tačiau problemą sako esant išspręstą.

"Be abejo, šimtaprocentinės garantijos niekas niekada negali duoti, tačiau visų institucijų pastangomis šiandien yra sukurta tokia tarpžinybinio susižinojimo sistema, kuri neleis pasikartoti panašiems incidentams. Atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintas tarpinstitucinis bendradarbiavimo mechanizmas šiuo metu gerokai griozdiškesnis ir biurokratiškesnis, tačiau tai padaryti buvo būtina. Deja, šios tvarkos detalių viešai atskleisti negaliu", - rašo ministras atsakymuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"