TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Šimašius: jei nebūtų problemų su teisingumu, nereikėtų ir ministerijos (papildyta)

2012 05 08 10:55

Liberalų sąjūdžio deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius atsakydamas į Seimo narių interpeliaciją pripažįsta, jog problemų jo kuruojama sritis turi, tačiau sako - jei nebūtų problemų, nereikėtų nė ministerijos.

"Esminis klausimas yra, ką ministras R.Šimašius ir jo vadovaujama ministerija padarė, kad teisingumas grįžtų į mūsų valstybę. Atsakymų į šį pagrindinį klausimą mes ir tikimės išgirsti, ir žymiai gilesnių, žymiai išsamesnių, nei mes gavome (raštu - red.)", - antradienį per Seimo posėdį svarstant interpeliaciją sakė ją inicijavusios partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Ministras į kritiką atsako, jog problemų su teisingumu Lietuvoje esama, bet jei jų nebūtų, pats siūlytų naikinti Teisingumo ministeriją kaip nereikalingą.

"Kai prieš daugiau kaip tris metus gavau Seimo pasitikėjimą tapti teisingumo ministru, gavau pasitikėjimą daryti pertvarkas ir reformas, į ką visą laiką ir koncentravausi. Jei Lietuvoje viskas būtų gerai su teisingumu, būčiau pirmas, kuris pasiūlyčiau ministeriją panaikinti, nes jei nebūtų problemų su teisingumu,  nereikėtų ir ministerijos. Deja, taip nėra", - sakė ministras.

"Teisingumo ministras yra tas pareigūnas, kuris mato sistemos problemas, jei mes lenktyniautume, kas mato daugiau problemų, aš jus aplenkčiau", - atsakydamas į klausimus sakė ministras.

Klausiamas, kodėl sulaukė interpeliacijos, ministras sakė turintis du atsakymus, iš kurių vienas pozityvus - jog visiems rūpi teisingumas, tačiau sakė interpeliaciją galint būti ir "tvarkiečių" priešrinkimine akcija.

"Vienas atsakymas pozityvus - kad visiems rūpi teisingumas, ir visi nori pažiūrėti, ką galima padaryti geriau", - sakė ministras, tuo pačiu pridūręs, jog interpeliacijos priežastis gai būti ir tai, jog "partija, kurios pavadinime yra žodis "teisingumas", nori prieš rinkimus surasti, kas atsakingas, kad teisingumo srityje ne viskas gerai".

Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl opozicijos surengtos interpeliacijos teisingumo ministrui R.Šimašiui. Pagal Seimo statutą, ministrui atsakius į klausimus, redakcinė komisija parengs nutarimo projektą, kuriuo turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui. Balsavimas dėl šio projekto irgi planuojamas antradienį.

Jei Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Interpeliaciją ministrui balandžio viduryje pateikė 29 Seimo narių grupė, uždavusi penkis klausimus: apie teismų reformą, situaciją įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei situaciją Garliavoje. Interpeliaciją ministrui prašydami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali pateikti ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

Pateiktoje interpeliacijoje grupė Seimo narių jo klausė, kokią savo kaip ministro atsakomybę mato dėl įvykių Garliavoje, kur nepaisant teismo sprendimo mažametė niekaip neperduodama motinai, o paskutinis bandymas tą padaryti baigėsi susistumdymu, per kurį vaikas nukentėjo.

Atsakydamas į interpeliacija raštu, kaip numato Statutas, ministras teigė, kad, kalbant apie atsakomybę, reikia suvokti, koks pareigūnas ir už ką valstybėje yra atsakingas, Lietuvoje teismai yra nepriklausomi, o linčo teismai teisinėje valstybėje negalimi.

"Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgęsis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas", - atsakydamas į interpeliaciją sakė ministras.

"Mano, kaip teisingumo ministro, pareiga priminti, kad gyvendami teisinėje valstybėje negalime vykdyti linčo teismų. Telefoninės teisės amžius jau praėjęs. Turime naudotis teisinėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą", - rašoma R.Šimašiaus atsakymuose į interpeliaciją.

Anot jo, šioje istorijoje "akivaizdu, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, o to pasekmes visi labai aiškiai matome". Situaciją ministras vadino nepateisinama, taip pat apgailestavo, kad "kai kurie politikai bando susiklosčiusią padėtį dar labiau įaudrinti ir išnaudoti ją siekdami politinių dividendų".

Į klausimą, ar nejaučia atsakomybės dėl žmonių nepasitikėjimo teismais, ministras kartojo, jog neturi teisės daryti įtakos teismų sprendimams, o tik sudaryti sąlygas jiems veikti moderniai, viešai ir pagarbiai, ir sakė kai kuriuos pakeitimus situaciją pagerinus. Pasak ministro, leidimas už administracinį teisės pažeidimą sumokėti pusę baudos sumažino teismų krūvį, įpareigojimas įrašinėti teismo posėdį - pakeitė bendravimo kultūrą, sudarytos sąlygos civilinius ginčus išspręsti taikiai, padaryti kiti pakeitimai, mažinantys teismų biurokratiją.

Teismo medicinos ekspertus ministras tvirtino dirbant pagal reikalavimus, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, tarp jų ir finansavimas, o atsakydamas į klausimą dėl prastos situacijos įkalinimo įstaigose irgi tvirtino tokią situaciją esant dėl finansų. Pasak ministro, šalies laisvės atėmimo įstaigos yra perpildytos, pastatai statyti labai seniai, kai kurie prieš šimtą metų, kaip Lukiškių kalėjimas.

Atsakydamas į klausimą apie žmogaus teisių gynėją A.Beliackį, kuris Baltarusijoje nuteistas remiantis iš Lietuvos gautais duomenimis, ministras tvirtina, jog minėti duomenys perduoti vadovaujantis ilgalaike praktika teikiant teisinę pagalbą užsienio šalims, o Baltarusija norėdama gauti informacija Lietuva šiuo atveju tiesiog pasinaudojo.

"Dabar akivaizdu, kad 18 metų gyvenome ant tiksinčios bombos", - sakė ministras, pridurdamas, kad "pirmiausia visa atsakomybė už šiuos duomenis ir jų panaudojimą tenka būtent Baltarusijai, o ne Lietuvai".

R.Šimašius pripažino, kad nebuvo aiškaus mechanizmo, kuris būtų leidęs užkirsti kelią tokiems incidentams, tačiau problemą sakė esant išspręstą. "Be abejo, šimtaprocentinės garantijos niekas niekada negali duoti, tačiau visų institucijų pastangomis šiandien yra sukurta tokia tarpžinybinio susižinojimo sistema, kuri neleis pasikartoti panašiems incidentams. Atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintas tarpinstitucinis bendradarbiavimo mechanizmas šiuo metu gerokai griozdiškesnis ir biurokratiškesnis, tačiau tai padaryti buvo būtina. Deja, šios tvarkos detalių viešai atskleisti negaliu", - rašoma ministro atsakymuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"