TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Šimašius liko savo poste (papildyta)

2012 05 08 12:06

Antradienio rytiniame posėdyje Seimas svarstė interpeliaciją teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. Už ministro atleidimą balsavus vos 36 parlamentarams, jis liko eiti savo pareigas.

Slapto balsavimo metu išduoti 63 biuleteniai, rasta - 61, galiojančiais pripažinti 55. Už ministro atstatydinimą iš jų balsavo tik 36 Seimo nariai. Taigi interpeliacijos ministrui R.Šimašiui neparėmė didelė dalis opozicijos.

Komisija siūlė atleisti

Seimo sudaryta komisija pateikė parlamentui projektą, kuriame siūlyta nepritarti ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus ir išreikšti nepasitikėjimą R.Šimašiumi. Iš įvairių frakcijų sudarytoje komisijoje balsai pasiskirstė po lygiai, todėl lemiamas buvo jos pirmininko balsas. Ką tik pasibaigė slaptasis balsavimas, kuriame savo valią išreikšti turėjo visi Seimo nariai.

Portalo lzinios.lt duomenimis, Tėvynės sąjungos frakcija balsavime nedalyvavo. Balsavimo baigčiai svarbus tik balsavusiųjų už ministro atstatydinimą skaičius, nesvarbu, kiek Seimo narių balsuos prieš ar susilaikys. Kviesdami frakcijos narius nedalyvauti balsavime jos vadovai gali būti tikri, kad šie nebalsuos už Šimašiaus atleidimą. Tačiau portalo lzinios.lt duomenimis, keturi konservatoriai balsavime dalyvavo. Vieno jų teigimu, jie taip elgiasi net ir turėdami omenyje, kad už tai jiems gresia sankcijos iš partijos vadovybės pusės.

Vieningi nebuvo ir socialdemokratai - portalo lzinios.lt duomenimis, bent su LSDP frakcijos nariai neparėmė Seimo sudarytos komisijos siūlymo atleisti ministrą R.Šimašių.

Svarstant interpeliaciją ministras neprisiėmė kaltės už problemas

Interpeliacijos rengėjų vardu kalbėjęs Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis ragino atsakyti sau į klausimą, ar per trejetą R.Šimašiaus darbo metų teisingumo Lietuvoje padaugėjo, ar sumažėjo. Interpeliacijos tekste ministrui užduoti penki klausimai: dėl esą per lėtai vykstančios teismų sistemos reformos, dėl situacijos teismo medicinos srityje, dėl padėties laisvės atėmimo įstaigose, dėl įvykių Garliavoje bei žingsnių, kurių buvo imtasi, kad nepasikartotų pernai vasarą nutikęs incidentas, kai Baltarusijai buvo perduoti duomenys, kurių pagrindu buvo nuteistas žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis. V.Mazuronio teigimu, visi šie klausimai, taip pat Gatajevų šeimos byla, nėra tik atsitiktinumai, o atspindi bendrą teisingumo sistemos padėtį.

Atsakydamas R.Šimašius pabrėžė, kad teisingumą Lietuvoje vykdo ne teisingumo ministras, o teismai, ir ministras negali kištis į atskirų teismo procesų eigą. Ministro teigimu, problemų jo vadovaujamoje sistemoje yra apsčiai, bet Teisingumo ministerija kryptingai dirba jas spręsdama. Pasak Liberalų sąjūdžio deleguoto ministro, jo kadencijos metu įvykdyta daug svarbių reformų: įvyko rimti pokyčiai teisėkūros srityje, tobulinama registrų sistema, teisinėje sistemoje sistemingai diegiamas viešumo principas.

Kalbėdamas apie teismų sistemą, R.Šimašius teigė pradėjęs rimtas struktūrines reformas, kurios jau leido pasiekti rezultatų: sumažėjo teismų darbo krūvis, eilės juose, didėja dėmesys visuomenės informavimui. Ministro teigimu, sprendžiamos ir teismo medicinos srities problemos, vykdoma ryžtinga laisvės atėmimo vietų struktūros pertvarka. Kalbėdamas apie Garliavos įvykius, R.Šimašius teigė esąs atsakingas tik už teisingumo politikos formavimą, o ne teismų sprendimų priėmimą ir vykdymą. Jis pripažino, kad teismų sprendimai ne visada yra aiškūs ir suprantami, jų sprendimus vykdančios institucijos taip pat ne visada tinkamai koordinuoja savo veiksmus. Ministras taip pat sakė inicijavęs sprendimų vykdymo proceso pakeitimus, kurie numato, kad antstolis, vykdydamas teismų sprendimus, susijusius su mažamečių vaikų perdavimu, privalo kreiptis konsultacijos į vaiko teisių apsaugos tarnybą, atsižvelgti į jos rekomendacijas, ko nenumatė ankstesnė tvarka.

Kalbėdamas apie A.Beliackio atvejį, ministras teigė privalantis prisiimti dalį atsakomybės. Kaltę jis priskyrė senai sistemai, kurią tikriausiai reikėjo keisti greičiau, bet konkreti atsakomybė dėl A.Beliackio nuteisimo, R.Šimašiaus teigimu, tenka tik Aleksandrui Lukašenkai, kuris sugebėjo pasinaudoti Lietuvos sistemos spraga. Pasak ministro, sistema šiuo metu jau patobulinta, daugiau tokie įvykiai pasikartoti negalėtų.

Paklaustas apie Gatajevų šeimos bylą, R.Šimašius teigė nemanantis, kad Suomijos sprendimas suteikti politinį prieglobstį Lietuvos persekiojamai šeimai nereiškia Lietuvos teisinės sistemos bankroto. Ministras čia įžvelgė susidūrimą tarp multikultūralizmo srovės ir labiau tradicinio, vakarietiškomis vertybėmis grįsto požiūrio į šeimos santykius, kuris vyrauja Lietuvoje.

Atsakymai įtikino ne visus

Diskusijoje kalbėję tvarkiečių atstovai teigė, kad teisingumo sistema Lietuvoje bankrutavusi, dėl ko ministrui būtina prisiimti asmeninę atsakomybę. Už ministro atleidimą balsuoti ragino ir konservatorius Saulius Stoma. „Aš asmeniškai už interpeliaciją pasisakau visų pirma dėl to siaubingo atvejo, kurį visa Lietuva matė kovo 23 d., kai valstybės vardu buvo terorizuojama ir prievartaujama maža mergaitė. Po šito baisaus vaizdo teisingumo ministras pats turėjo atsistatydinti kitą dieną. Jei neatsistatydino, turėjo iškart pareikalauti atsakomybės iš visų, kurie  mergaitę terorizavo ir prievartavo, imtis priemonių, kad tokie dalykai daugiau niekada neįvyktų. O kas po to įvyko? Nieko neįvyko, ministras tik kartojo, kad teismų sprendimus reikia vykdyti“ – kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis G.Songaila kalbėjo, kad šioje grupėje bendros pozicijos dėl interpeliacijos ministrui nėra, tačiau jis asmeniškai ragino balsuoti už ministro atleidimą. Pasak jo, po skandalo su A.Beliackiu nėra padarytos tinkamos išvados, taip pat neadekvačiai sprendžiamas Garliavos bylos klausimas.

Ministrą diskusijoje palaikė jo partijos kolegos Eligijus Masiulis bei Algis Kašėta. Jų teigimu, ministras ryžtingai ir principingai vykdo esmines teisingumo sistemos pertvarkas, kas nepatinka jo politiniams oponentams bei kai kurioms interesų grupėms.

Už atstatydinimą balsuos ir dalis valdančiųjų

Diskusijos metu R.Šimašių atitrūkusiu nuo realybės pavadino Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Burba, paraginęs ministrą atsistatydinti pačiam. Liberalcentristų partijos pirmininko Algio Čapliko teigimu, frakcijos viduje yra skirtingų nuomonių dėl interpeliacijos ministrui, balsuodama frakcija vieninga nebus.

Konservatoriaus S.Stomos teigimu, interpeliaciją R.Šimašiui palaikyti turėtų ir trys ar keturi Seimo konservatoriai.

Seimas R.Šimašiaus interpeliacijos klausimą toliau svarstys dar šiandien. Po interpeliacijos proceso ministras privalo atsistatydinti iš pareigų tuo atveju, jei slaptame balsavime už jo atleidimą balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Būtent tiek balsų Seime turi valdančiosios koalicijos frakcijos, todėl joms balsuojant vieningai, ministrui atstatydinimas negrėstų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"