TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Šukys: autoritarizmą keis vadyba

2011 06 13 0:00
R.Šukys pritaria sveikatos priežiūros įstaigų vadovų rotacijai ir aiškesniam jų atlyginimų reglamentavimui.
Alinos Ožič nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio teigimu, gydymo įstaigų finansavimas jau beveik pasiekė ikikrizinį lygį. Atlyginimai kyla, bet sustabarėjimo ir painiavos šioje srityje dar nemažai.

Sunkmetis traukiasi iš medicinos. Tačiau abejonės, susijusios su tinkamu ir skaidriu sveikatos apsaugai skiriamų lėšų naudojimu, bado akis, kaip niekad anksčiau. Apie sunkmečio pamokas ir ateities perspektyvas - LŽ pokalbis su sveikatos apsaugos ministru RAIMONDU ŠUKIU.

- Šiai ministerijai vadovaujate daugiau kaip metus. Kuri kėdė patogesnė: ankstesnė - vidaus reikalų ministro ar dabartinė - sveikatos apsaugos?

- Abiejų sričių darbas labai atsakingas. Nė viena kėdė tikrai nėra minkšta.

- Daugėjant pinigų, matyt, ir dirbti smagiau. Kaip klostosi sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo reikalai? Ar joms dar yra kuo skųstis?

- Pirmiausia nenorėčiau sutikti su kai kurių gydymo įstaigų vadovų bandymais prastą darbo kokybę ar įstaigų vadybą teisinti blogesniu finansavimu nei 2008-aisiais. Jie vis primena, kad už konkrečią paslaugą dabar mokama mažiau. Tačiau dėl to neturėjo blogėti paslaugų kokybė.

Šiuo metu darbo užmokestis sudaro net 80 proc. sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų. Vadinasi, sumažinus mokėjimo už paslaugas lėšas, visų pirma reikėjo laikinai sumažinti darbo užmokestį ir paaiškinti darbuotojams, kad tai daroma dėl visos valstybės ir visuomenės išgyvenimo. Juk sunkmečiu atlyginimai mažinti visame viešajame sektoriuje. Tačiau kai kurie sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nuėjo kitu keliu - kaupė įskolas paslaugų ir vaistų tiekėjams, o atlyginimų mažinti neskubėjo. Vėliau aiškino, kad negali nupirkti vaistų, sumokėti už paslaugas.

Aišku, reikia pasidžiaugti, kad padėtis valstybėje stabilizuojasi ir didesnė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų dalis gali būti skiriama sumokėti už paslaugas. Pavyzdžiui, pernai apmokėjimas didintas 3 kartus, metų pabaigoje 150 mln. litų skirta papildomai kompensacijai. Šių metų birželį įkainis vėl padidintas ir priartėjo prie 2008 metų lygmens.

Žada prižiūrėti griežčiau

- Įstaigoms išdalijus papildomus 150 mln. litų, didžiosios klinikos ir net kai kurios poliklinikos metus baigė su ne vieno milijono pelnu. Vis dėlto nemažėja pranešimų apie neteisėtą reikalavimą, kad pacientai primokėtų. Pasigirsta priekaištų, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) šiuo klausimu viešpatauja olimpinė ramybė.

- Nenorėčiau sutikti, kad ministerija nekreipia dėmesio į šią problemą. Neseniai visų įstaigų, taip pat savivaldybių - savo gydymo įstaigų steigėjų - vadovams pateiktas aplinkraštis, kuriuo rekomenduota griežtinti kontrolę. Nustačius, kad priemokas gydymo įstaiga ėmė neteisėtai, kalti asmenys turi būti traukiami drausminėn atsakomybėn, o pinigai grąžinami pacientams.

Jei reikės, atsakomybė bus taikoma ir vadovams. Teritorinėms ligonių kasoms nurodyta, jog įstaigų tikrinimas neturėtų būti tik proginis ar kaip reakcija į skundus. Kad gydymo įstaigos nesipinigautų pacientų sąskaita, kontrolė turi būti nuolatinė ir nuosekli.

Aišku, sunku įsivaizduoti, kad ministras ar kitas ministerijos darbuotojas stovėtų prie palatos durų ir žiūrėtų, ar tai nevyksta. Patys pacientai turi būti aktyvesni ir prireikus pirmiausia kreiptis į įstaigos vadovą. Žinau atvejų, kai to užteko, kad neteisėtai paimti ir iš gydytojo išieškoti pinigai būtų grąžinti.

Visuotinių priemokų neplanuoja

- Kokia Jūsų pozicija dėl mokamų paslaugų - įstaigų vadovai norėtų jas dar plėsti.

- Noriu nuraminti žmones: ketinimas visuotinai įvesti priemokas šiandien net nesvarstomas. Taip, tai ateities klausimas, sprendimų gali būti įvairių. Tačiau dėl jų bus tariamasi su visuomene.

Daug kas paaiškės įdiegus vadinamąją giminingų diagnozių grupių sistemą - DRG. Tai planuojama daryti nuo 2012-ųjų. Ši sistema yra beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Pagal ją bus apskaičiuojamas kiekvienos - net smulkiausios sudėtinės paslaugos - dalies įkainis. Įdiegus skaičiavimo, grįsto objektyviomis sąnaudomis, sistemą bus galima vertinti, ar užtenka lėšų sumokėti už visas paslaugas. Tuomet gali paaiškėti, kad papildomo mokėjimo nebereikia. Tačiau matant, kad lėšų nepakanka, teks diskutuoti, iš ko padengti tą skirtumą. Vienas sprendimų - didinti mokesčius. Kitas būdas - diegti daugelyje valstybių esamą papildomą savanorišką sveikatos draudimą. Tada skirtumas, kurio negali padengti valstybė, bus kompensuojamas iš šio draudimo lėšų. Jei žmogus neapsidraus, turės primokėti iš santaupų ar gaunamų pajamų.

Įvertins teisėsauga

- Kaip vertinate istoriją, kai Valstybinė ligonių kasa (VLK) pinigų perteklių laikė banke kaip terminuotuosius indėlius, o tuo metu galo su galu nesuduriančios įstaigos įgudo pelnytis iš pacientų?

- Pirmiausia reikia pasakyti, kad Valstybės kontrolė tokį išsamų PSDF lėšų naudojimo ir valdymo auditą atliko pirmą kartą. Valstybės kontrolieriai nurodė gerokai daugiau trūkumų, nei paskelbė žiniasklaida, tad nereaguoti į tai būtų neatsakinga.

Įstatymai nenumato galimybės laikyti lėšų rezervą kaip terminuotuosius indėlius. Rezervą galima naudoti tik pagal ministro sprendimus. Todėl teko kreiptis į teisėsaugos institucijas. Jos turėtų ištirti, kodėl tas buvo daroma pažeidžiant teisės aktus, neinformavus manęs. Turės būti išsiaiškinta ir tai, ar buvo pagrįstas palūkanų dydis, kodėl bankas parinktas ne konkurso būdu, nors tą nurodo 2003 metais pakeisti įstatymai. Kai kompetentingos institucijos tą padarys, bus galima vertinti, ar tai yra pažeidimas, kas už jį atsakingas. Todėl stebina kai kurių politikų bandymai iš anksto paskelbti, kad viskas čia labai gerai.

Atlyginimus reikia reglamentuoti

- Sunkmečiu prabilta apie neadekvačiai didelius gydymo įstaigų vadovų atlyginimus.

- Remiantis "Sodros" duomenimis, gydytojų darbo užmokestis šiuo metu jau didėja. Klausimas, ar pagrįsta reikalauti, kad medikų atlyginimai būtų įšaldyti? Turiu savo nuomonę: kvalifikuotų gydytojų rengimas valstybei itin brangiai kainuoja, jie mokosi labai ilgai, mūsų specialistai turi gerą vardą, paklausūs užsienyje, todėl negalime į tai neatsižvelgti. Medikų darbo užmokestis turi atitikti jų atsakomybę ir jiems keliamus reikalavimus. Atlyginimas - vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti, kad mūsų specialistai masiškai neišvyktų į užsienį. Tikiuosi, kad taisantis ekonomikos padėčiai įstaigos galės mokėti didesnes algas visiems darbuotojams.

Kartais politikai mano, kad ligoninių vadovų atlyginimai yra per dideli. Bet jei šiandien nemokėsime didesnio atlyginimo, galbūt ateityje atsitiks taip, kad nebebus kam mokėti.

Problema yra kita. Nei gydymo įstaigų vadovų, nei medikų atlyginimų šiandien nereglamentuoja jokie įstatymai ar Vyriausybės sprendimai. Pagal Darbo kodeksą vadovų atlyginimas gali būti mažinamas tik jų sutikimu. Perimdami gydymo įstaigas iš apskričių, pastebėjome didelių skirtumų tarp to paties lygmens įstaigų vadovų algų. Jie siekė nuo 15 iki 30 procentų. Kas dabar gali paneigti, kad nustatant atlygį vadovautasi simpatijų ir antipatijų, pažinčių, partiškumo ar kitais neskaidriais principais? Galiu tik apgailestauti, kad su tokia padėtimi taikstytasi nuo nepriklausomybės pradžios. Šiandien bandome tai sutvarkyti. Bent gydymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo užmokestis turėtų būti reglamentuotas. Todėl Seimui jau pateiktas įstatymo projektas, numatantis atlyginimo nustatymo principus.

- Ar pritariate prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvai dėl gydymo įstaigų vadovų rotacijos kas penkerius metus, siūlymo riboti jų kadencijų skaičių ir amžių - vadovauti negalėtų vyresni nei 65 metų asmenys?

- Palaikau prezidentės poziciją. Valstybės tarnyboje jau yra amžiaus ribojimas. Todėl ir sveikatos apsaugos srityje tai būtų pagrįsta - juk čia tenka didelė atsakomybė, reikia daug fizinių ir dvasinių pastangų. Ne daugiau kaip dvi vadovavimo kadencijos nustatytos daugelyje sričių, tai tinkama ir gydymo įstaigų vadovams. Juk nuo to priklauso, kokiais principais bus remiamasi - autoritarizmo, įsivaizduojant, kad esi nepakeičiamas ir sėdėsi kėdėje visą gyvenimą, ar vadybos. Tai labai svarbu įstaigų mikroklimatui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"