TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Vilpišauskas: "Pirma tvarkykimės namie"

2011 08 01 0:00
Politologas R.Vilpišauskas Vyriausybę ragina kuo greičiau sutvarkyti verslo aplinką ir sumažinti biurokratizmą.
Petro Malūko nuotrauka

Politologas Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, jog derybinių svertų dažnai neturinti Lietuva pasmerkta prisitaikyti prie didžiųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Koją kiša tai, kad skambios mūsų krašto diplomatų ir vadovų kalbos prasilenkia su darbais pačioje valstybėje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus politologo R.Vilpišausko teigimu, Lietuva Briuselyje galėtų turėti gerokai tvirtesnę poziciją.

Apie mūsų krašto nišą ES, užsienio ir vidaus politikos peripetijas, euro zoną krečiantį finansinį krachą bei galimas jo pasekmes mums - "Lietuvos žinių" interviu su RAMŪNU VILPIŠAUSKU.

Praraja tarp darbų ir kalbų

- Kokią etiketę būtų galima prilipdyti Lietuvai kaip ES narei: užsisklendusios nuolankios valstybės ar visavertės partnerės?

- Turint galvoje laikotarpį nuo 2004 metų, priklijuoti vieną etiketę, nusakančią Lietuvos europinę politiką, būtų sudėtinga. Vis dėlto dominuojanti elgsena - prisitaikymas ir savo veiksmų modeliavimas atsižvelgiant į tai, kokia pozicija formuojasi ES. Dauguma panašaus dydžio Bendrijos narių elgiasi būtent taip. Viską lemia turimi derybų svertai ir gebėjimas nuosekliai bei argumentuotai atstovauti savo interesams.

Svarbiausia elgtis įtikimai. Ne tik kelti reikalavimus partneriams Briuselyje, bet ir patiems susitvarkyti krašto viduje. Atotrūkis tarp diplomatų ir mūsų vadovų tezių bei Lietuvoje priimamų ar nepriimamų sprendimų dažniausia pakiša koją aktyviai krašto politikai ES. Briuselyje išgirsti būsime tik tuo atveju, jei suderintai dirbs visos valstybės institucijos ir jei namie darysime tą patį, kuo bandome įtikinti kitus.

- Po poros metų mūsų laukia iššūkis - pirmininkavimas ES. Ar dėl šio statuso galime turėti apčiuopiamos naudos?

- Tai bus vienas didžiausių projektų, kurių Lietuva imsis po Nepriklausomybės atkūrimo. Logistikos prasme jis bus net didesnis už Europos krepšinio čempionatą. Tai puiki galimybė Lietuvai įrodyti, kad ji yra brandi, efektyviai veikianti liberalios demokratijos ES valstybė. Šalys, neseniai tapusios Bendrijos narėmis, dažniausiai formuluoja sau tikslą pirmininkavimo metu įsitvirtinti tarp kitų ES valstybių. Pats pirmininkavimas - sudėtingas ir prieštaringas darbas. Gero tono ženklu nelaikoma, jei pirmininkaujanti valstybė aktyviai perša savo nacionalinius interesus. Pirmininkaujančios šalys paprastai akcentuoja bendro sutarimo paieškas tuo metu svarstomais klausimais. Kita vertus, mūsų atveju nederėtų nustumti energetikos ir Baltijos regiono reikalų. Pagrindinis uždavinys ir bus suvaldyti prieštaravimus.

Įžvelgia dvejopus standartus

- Jau kurį laiką euro zoną purto finansinė krizė. Kokiomis pasekmėmis tai gresia Lietuvai?

- Net sprendimus dėl šios krizės priimantys asmenys ir institucijos veikiausiai neturi aiškios vizijos, kas gali įvykti ateityje. Matome neryžtingumą ir prieštaringas kalbas. Prognozių amplitudė svyruoja nuo euro zonos iširimo, jos apribojimo nedidele Šiaurės Europos šalių grupe iki to, kad bus kuriama tvirta fiskalinė sąjunga ir formuojamas gerokai didesnis ES biudžetas, taip pat skirtas paremti finansinį krachą išgyvenančias šalis.

Euro nuvertėjimas rizikingas Lietuvai. Kyla klausimas, ar mums naudinga stoti į pinigų sąjungą, kur nemažai valstybių yra nekonkurencingos ir nesugeba tvarkyti savo viešųjų finansų. Ir mūsų krašto politikai pirmiausia turėtų susitelkti ties Lietuvos viešųjų finansų tvarkymu. Tai dar neatliktas darbas, nors ši Vyriausybė jį ir pradėjo. Svarbus ir infliacijos rodiklis, kartą jau tapęs kliūtimi įsivesti eurą. Tačiau žinant Graikijos istoriją, Lietuvos neįleidimas į euro zoną verčia kalbėti apie dvejopų standartų taikymą. Kita vertus, mums patiems naudinga pirmiausia susitvarkyti krašto viduje, o tada spręsti dėl santykio su euro zona.

Atrodome silpnai

- Daug diskusijų pastaruoju metu kelia Lietuvos užsienio politika. Kaip jūs ją apibūdintumėte?

- Dar prieš metus valdžios atstovai savo kalbomis siekė parodyti, kad Lietuvos užsienio politika pasikeitė, kad daug kas daroma kitaip. Tačiau pokyčiai ryškesni retorikoje, o ne praktikoje. Vis dėlto tam tikrų pokyčių yra. Itin pastebimas susitelkimas ties santykiais su kitomis Baltijos valstybėmis ir Šiaurės šalimis. Taktinių pokyčių buvo ir santykiuose su Rytų kaimynėmis, tačiau, pavyzdžiui, viltys, sietos su pokyčiais Baltarusijoje, nepasiteisino.

Ekonominė krizė taip pat paliko žymę Lietuvos užsienio politikoje, ypač santykiuose su tokiomis šalimis kaip Ukraina ir Moldova. Jeigu norime su jomis aktyviai bendradarbiauti, tam reikia finansinių išteklių.

Panašu, kad į retoriką grįžta ankstesni užsienio politikos akcentai. Kaip metiniame pranešime pabrėžė prezidentė: vienas pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų - pastovumas.

- Vienu svarbiausių ginklų užsienio politikoje pastaruoju metu tapo gamtiniai ištekliai. Kaip mums sekasi neutralizuoti tokius išorinius veiksnius?

- Šiuo metu Lietuva prieš monopolinį dujų tiekėją "Gazprom" atrodo silpnai dėl asimetrinės tarpusavio priklausomybės gamtinių dujų tiekimo srityje. Ar Vyriausybei pavyks sustiprinti valstybės poziciją įgyvendinant vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą ir į dvišalius santykius įtraukiant ES institucijas, spręsti kol kas anksti. Tačiau galima konstatuoti, kad judama į priekį. Baltijos šalių elektros biržos įkūrimas - nors ir dalinis, bet svarbus žingsnis. Tačiau tik nutiesus elektros tiltą į Švediją, atsiras galimybė rinktis skirtingus tiekėjus ir bus sukurtos sąlygos konkurencijai tarp tiekėjų. Pagrindinė grėsmė - tokių projektų sudėtingumas. Be to, kyla klausimas, ar po Seimo rinkimų išliks šių darbų tęstinumas. Jeigu naujoji valdžia nuspręs peržiūrėti Lietuvos energetinę priklausomybę mažinančius instrumentus, gali kilti daug nesusipratimų. Neapibrėžtumas išlieka.

- Latvijoje po Seimo paleidimo tarsi skelbiamas karas oligarchų įtakai. Pasigirsta nuomonių, kad Lietuvoje jų įtaka net didesnė. Ar su tuo sutinkate?

- Žmonės tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje piktinasi, jei mato, kad valdantieji iškyla aukščiau kitiems taikomų normų, pastebi dvejopus standartus. Jų taikymas stiprina neteisingumo jausmą. Atskleisti tikrąją oligarchų įtaką sudėtinga, nes didžioji jos dalis nėra viešai matoma. Tačiau verslo grupės ne visada tokios įtakingos, kokiomis jas bandoma parodyti.

Vis dėlto akivaizdu, kad politikams priimant sprendimus skaidrumo dažnai trūksta. Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo geriau nei Latvija, bet kur kas blogiau nei Estija ar Šiaurės valstybės.

Įdėjų įgyvendinimas stringa

- Į kurias viešojo gyvenimo sritimis, jūsų nuomone, Vyriausybei derėtų susitelkti per likusį kadencijos laikotarpį?

- Pagrindinis šios Vyriausybės iššūkis - praktikoje įgyvendinti tai, kas yra deklaruojama: pirmiausia, sutvarkyti verslo aplinką ir sumažinti biurokratizmą. Privalo keistis valstybės institucijų požiūris į piliečius ir verslininkus, ypač į tuos, kurie patys pradeda verslą ir mėgina jį plėtoti. Dėl nepagarbaus elgesio žmonės ir išvažiuoja iš Lietuvos.

Praėjus beveik trejiems Vyriausybės veiklos metams galima konstatuoti, kad keliama daug gerų idėjų, tačiau stringa jų įgyvendinimas. Žmonės nemato realios pažangos. Sprendimų paieškos apveliamos Vyriausybės ir Seimo diskusijomis, įvairiausiose biurokratinėse procedūrose. Jei valdančioji koalicija susitelktų bent keliems svarbiems sprendimams priimti, tai padidintų jos populiarumą.

- Iki Seimo rinkimų liko kiek daugiau nei metai. Kokių pokyčių jiems artėjant reikėtų laukti Seimo ir Vyriausybės darbe?

- Nėra blogai, kai su žmonėmis pradedama aktyviau bendrauti. Toks politikų darbas - orientuotis į rinkėjų nuotaikas. Svarbiausia, kad atsigręžimas į rinkėjus nebūtų vien trumpalaikės politinės naudos siekimas. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus buvo daug neadekvačių sprendimų, padarytų nepaisant ekonominės situacijos ir mokesčių mokėtojų interesų. Paskui teko imtis nepopuliarių sprendimų. Panašūs atvejai pastebimi prieš kiekvienus rinkimus. Politikams būtina identifikuoti problemas ir jas veiksmingai spręsti, o ne artėjant rinkimams eiti į televiziją, nutylėti sunkumus ar daryti trumpalaikius sprendimus nesigilinant, kas vėliau už juos mokės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"