TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

R.Vilpišauskas: "Šūkiai irgi reikalingi"

2010 03 15 0:00
R.Vilpišauskas nėra tikras, ar Lietuvos politinis elitas pasirengęs proveržiams.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ilgalaikę valstybės raidos viziją tautai kurti savo patirtimi ir idėjomis taip pat padės Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Vyriausybė, įgyvendindama vieną iš keturių 2010 metų veiklos prioritetų, sukvietė įvairių sričių ekspertus, mokslininkus, verslo, ekonomikos, politinių procesų analitikus į Valstybės pažangos tarybą (VPT), kuri padės sutelkti krašto visuomenę pažangos vizijai "Lietuva 2030" kurti, įvardyti aiškius ir ilgalaikius Lietuvos raidos prioritetus.

"Šiemet švenčiamas Kovo 11-osios 20 metų jubiliejus - puiki proga tautai susitelkti ir susitarti dėl to, kokia Lietuva turėtų būti dar po 20 metų. Tikiuosi, VPT paskatins Lietuvos visuomenę imtis aktyvios kūrybinės talkos. Jei norime, kad valstybėje visiems būtų gera gyventi, visi turime prisidėti kurdami jos ateitį", - sakė premjeras A.Kubilius.

VPT išgrynins visuomenės siūlomas valstybės raidos vizijas ir jos bus svarbiausio Lietuvos strateginio planavimo dokumento "Lietuva 2030" pagrindas. Ši strategija nustatys ilgalaikius raidos tikslus ir prioritetus, jų įgyvendinimo kryptis bei siekiamos raidos pažangą atspindinčius rodiklius. Ji turėtų tapti visuotiniu susitarimu dėl ilgalaikės krašto, kuriam nedarytų įtakos politiniai pokyčiai ar atskirų institucijų interesai, raidos.

Į VPT, kuriai pirmininkaus premjeras, susibūrė žymiausi Lietuvos verslo, mokslo, kultūros ir meno atstovai - kiekvienas jų savo srityje yra pasiekęs šalyje ir pasaulyje pripažintų rezultatų. A.Kubilius teigė, kad nepriklausomos valstybės atkūrimo dvidešimtmetį Lietuva pasitinka gana saugiai įsitvirtinusi tarptautinėje bendruomenėje, įstojusi į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, tačiau vis dar stokodama aiškios ateities vizijos, lietuviškos "sėkmės formulės", kuri leistų įgyvendinti tūkstantmetės istorijos subrandintas tautos vertybes drąsiai ir ryžtingai einant pažangos keliu.

- Vyriausybė sukvietė žymių, iškilių žmonių būrį kurti programos "Lietuva 2030". Atrodytų, tai graži ir originali idėja, bet ji labai jau panaši į strategijos ES 2020 modifikaciją?

- Manyčiau, kad lietuviška idėja labiau sietina su kitų šalių - Airijos, Danijos - pavyzdžiais. Čia tokios patariamojo pobūdžio tarybos jau anksčiau buvo suburtos ir teikė siūlymus, kaip įsivaizduoja politikos reakciją į aktualiausias problemas. Tad minimos programos yra veikiau lygiagrečiai vykstantys procesai, nes ES siūlymai programoje ES 2020 yra labiau bendraeuropiniai ir apima atskirų valstybių narių veiksmų derinimo priemones. Tai daugiau mėginimas susieti tai, kas vyksta Europos valstybėse, su sutartais bendrais tikslais, kurių norima pasiekti visos ES lygmeniu. Be to, mūsų kuriama strategija bus tik rekomendacinio pobūdžio, kaip buvo su Lisabonos strategija, nes kitaip tektų keisti ES sutartį. Reikia tikėtis, kad rimtų sankcijų nebus, jei patartume ko nors nedaryti, ką siūlo ES.

Taigi tai paralelūs procesai. Būtų idealu, jeigu jie vienas kitą sustiprintų, bet kol kas apie Lietuvos viziją ir jos įgyvendinimo priemones kalbėti anksti, nes taryba dar net nebuvo susirinkusi, tad nežinia, kokios idėjos bus pasiūlytos. Ar Vyriausybė ir Seimas jas įgyvendins, nesiimu kalbėti - kaip rodo Saulėlydžio komisijos patirtis, labai daug siūlymų užstringa. Žmonės linkę manyti, kad tai Saulėlydžio komisijos neveiklumo rezultatas, tačiau priimti sprendimai stringa politinio proceso grandyse. Lygiai tas pats gali nutikti ir šios tarybos siūlymams. Jie turės būti išgeneruoti, pateikti, bet pats procesas - ne mažiau svarbus už rezultatą. Spėju, kad ir premjeras, ir tie, kurie inicijavo tarybos kūrimą, pirmiausia tikisi gauti idėjų.

- Ar nesibaigs viskas šūkių rinkiniu apie "drąsių žmonių šalį Lietuvą", ką esame ypač pamėgę? Juk turite sukurti "sėkmės formulę".

- Šūkiai, manau, irgi reikalingi, nesu nusiteikęs prieš juos. Svarbiausia, kad jie turėtų turinį ir būtų susieti su realybe, nes atotrūkis nuo tikrovės gali daryti net priešingą poveikį. Šūkis, kuris neatspindi realybės, gali paprasčiausiai atstumti ar veikti taip, kad žmonės tiesiog šaipysis. Tikiuosi, šis bandymas turės atgarsių ir tarp politikų, nes jie priims galutinius sprendimus. Mes tik siūlysime idėjas, įžvalgas, remdamiesi savo skirtinga patirtimi. Kaip visada svarbiausias klausimas bus įgyvendinimo, tad ir pagrindinė atsakomybė teks politikams. O jiems dažnai atrodo, kad tokiems ilgalaikio pobūdžio dalykams neverta skirti dėmesio. Politikams labiau rūpi tai, kas padėtų laimėti artimiausius rinkimus. Beje, tai nėra unikali Lietuvos savybė, ji pastebima daugelyje valstybių, tačiau kai kuriuose kraštuose politikos branda suprantama kaip gebėjimas suderinti pergalę per rinkimus su ilgalaikiais šalies interesais. Būtų idealu, jei tokios sąsajos atsirastų ir Lietuvoje. Galiausiai suprantu, kad bent premjeras mato šio proceso prasmę ir svarbą, bet kitas klausimas, ar jis nėra vienišas tarp Lietuvos politikų.

- Kokią Lietuvos "sėkmės formulę" siūlytumėte Jūs? Kuriose srityse - mokslo, technologijų, gamybos - turėtume planuoti proveržius?

- Kalbėti apie konkrečias sritis sudėtinga, nors, be abejo, mokslas, tyrimai yra labai svarbūs. Tai akcentuojama ir Europos Komisijos pasiūlytoje strategijoje ES 2020. Tačiau man vis dėlto norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriama bendriesiems dalykams, kurie apskritai susiję su gyvenimo kokybe. Žinoma, pirmiausia - verslo sąlygoms ir tam, kas lemia Lietuvos įmonių konkurencingumą, jų inovatyvumą, žmonių verslumą. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad verslumas nebūtų tik nedaugeliui būdingas bruožas.

- Tačiau tyrimai rodytų, jog lietuviai iš principo neverslūs.

- Galima rasti įvairių vertinimų. Daugmaž prieš 20 metų, kai prasidėjo nepriklausomybės judėjimas ir ją atgavus, daug žmonių ėmėsi savarankiškos veiklos. Tada neatrodė, kad lietuviai yra pasyvūs. Kita vertus, remiantis įvairiomis sociologinėmis apklausomis, susidaro lyg ir kitoks vaizdas. Nedaugelis svajoja apie nuosavą verslą, apie norą rizikuoti, išbandyti savo idėjas rinkoje. Ir dėl to, manau, daugelio galimybių neišnaudojame.

Tad vienas svarbiausių dalykų ir yra tos bendrosios sąlygos verslumui, kūrybingumui reikštis, kitas reikalas - ką čia gero gali padaryti politikai. Praėjus 20 metų nuo valstybės atkūrimo, vis dėlto kyla klausimas, kas šiuo metu yra svarbiausia. O svarbiausia - rasti būdų, kaip sutelkti politinį sutarimą, rasti tai, kas aktualiausia Lietuvai. Čia kalbu ne apie konkrečias priemones, bet būtent apie politinį sutarimą. Kad nereikėtų bijoti, jog pasikeitus Vyriausybei bus keičiami prieš tai sutarti ar pasiūlyti dalykai ir pradėtos reformos.

Aišku, demokratinėje sistemoje po kiekvienų rinkimų laimėjusieji turi teisę daryti tai, kas žadėta rinkėjams. Tačiau esama tam tikrų procesų (pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma), kuriems išbandyti reikia ilgesnio laiko nei Seimo kadencija, kad būtų matyti jų sėkmė ar nesėkmė. Viena didesnių lietuviškos politikos nesėkmių yra nuolatinis sprendimų kaitaliojimas, neleidžiantis pasireikšti rezultatams. Tik dėl atskirų atvejų - narystės ES ir NATO - sugebėta sutarti. Tačiau tai - išimtys iš taisyklės. Politinio sutarimo atveju būtų galima kalbėti apie prielaidas "sėkmės formulei" įgyvendinti. Turinio, idėjų požiūriu - ar tai būtų mokesčių, socialinė politika, ar sveikatos apsauga - vakuumo nėra. Esama įvairių sričių studijų, užsienio patirties, bet problema, kaip tas idėjas paversti politiniu sutarimu ir praktiniu įgyvendinimu. Čia mes vis užstringame.

- Idėjų tikrai netrūksta. Lietuvoje užsimota kurti bene penkis mokslo slėnius, kai finansiniais ištekliais gerokai mus pranokstanti Rusija planuoja tik porą. Gal tokie gigantomaniški užmojai - tik būdas nusiurbti ES skiriamus pinigus ir vėliau išsivaikščioti, kaip jau ne kartą yra buvę?

- Toks scenarijus būtų pats blogiausias, bet jo negalima atmesti. Nesu tikras, ar tų slėnių skaičius - pats svarbiausias dalykas. Tokia pat baigtis gali nutikti įkūrus tik vieną slėnį. Nuosmukio laikotarpiu, pasitelkus ES lėšas, panašių darinių kūrimas gali tapti rimtu postūmiu, tačiau svarbu matyti realius poreikius, turėti galimybes pasitikrinti rinkoje. Šiandien dar anksti vertinti, ar šių lėšų panaudojimas turės ilgalaikių rezultatų. Tikėkimės, jog blogiausio scenarijaus neišvysime. ES pinigai prasmingiausiai naudotini ten, kur kuriamos sąlygos struktūrinėms permainoms, kai keičiamos kokios nors struktūros (mokslas, sveikatos apsauga), kad jos taptų lankstesnės, labiau reaguotų į piliečių, vartotojų poreikius.

- Kas, Jūsų manymu, Lietuvai perspektyviau - bandyti plėtoti inovatyvias pramones šakas ar paprasčiausiai "disneilendizuotis". Juk turime puikią komunistinę-socialdemokratinę tradiciją: A.Sniečkus atstatė Trakų pilį, A.M.Brazauskas - Valdovų rūmus, Druskininkų meras R.Malinauskas kuria dar vieną traukos centrą su vandens parkais ir slidinėjimo trasomis. Tai milžiniški traukos centrai, gal čia - ateitis?

- Suprantu, kad žmonės norėtų matyti konkrečią Lietuvos ateities ekonomikos struktūrą su konkrečiais projektais. Bet, man atrodo, svarbiausia ne numatyti (kalbu apie politikus) konkrečius projektus ar šakas, galinčias tapti proveržio šakomis, o sudaryti sąlygas, kad patys žmonės, kurie turi idėjų ir kapitalo, galėtų kuo paprasčiau tas idėjas įgyvendinti. Lankstumas, gebėjimas keistis, prisitaikyti - man svarbiausi dalykai. Jei sąlygos bus geros, žmonės patys parodys, ar teiksime daugiau turizmo, atrakcijų paslaugų, ar kursime naujas pramonės šakas, ar gaminsime tai, ką gaminome, bet geriau, pigiau, patraukliau. Tuos dalykus turi išbandyti tie, kurie savo sumanymus vykdys praktiškai, pritraukdami intelektą, kapitalą. Svarbiausia - idėjų įgyvendinimo sąlygos, nes iš anksto politikams nustatyti, kad vienos šakos geros, o kitos - ne, būtų neteisinga. Juolab jog daug tokių bandymų nepasitvirtino, be reikalo panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai.

- Kalbate labai jau bendrais bruožais. Juk nė viena partija nesiūlo sudaryti verslui nepalankių sąlygų ar panašiai. Teorija yra gražu, bet...

- ...teisingai, šūkiais visi už tai, kad būtų geriau. Bet kai prasideda konkretūs svarstymai, teorijai reikia suteikti konkretų turinį. Kai tik imama kalbėti, tarkim, apie darbo santykių reglamentavimą, pozicijos pradeda stipriai skirtis. Išsiskiriantys Danijos, Naujosios Zelandijos pavyzdžiai stebina savo lankstumu. Visada galima susitarti, bet politikai turi tose reformose matyti praktinę, net ir politinę, naudą.

Kodėl mes, žinodami gerąją kitų kraštų patirtį, nepasinaudojame ja, o vis einame unikaliu savo keliu, negaliu atsakyti, nes tai per daug fundamentalus klausimas.

- Po dvidešimties metų, kuriuos, ilginant pensinį amžių, turime šansų dar darbuosimės valstybės labui, kokią galime matyti Lietuvą, jei bus sukurtas ir įgyvendintas planas "Lietuva 2030"?

- Lengviau pasakyti, kokią Lietuvą norėčiau matyti, o ne kokia ji gali tapti. Norėtųsi, kad tai būtų skaidriausia, mažiausiai korumpuota ES šalis, kurios žmonių pasitenkinimas savo gyvenimu būtų vienas didžiausių. Ir dinamizmas - ar verslo, ar žmonių - nesumenktų, o gyvenimo kokybė bent susilygintų su kitų ES valstybių standartais, nes daugelyje sričių dar velkamės gale. Pagal daugelį tarptautinių vertinimų Lietuvos rodikliai nebegerėja nuo tada, kai įstojome į ES. Iki krizės buvo manoma, kad politikos stagnaciją lėmė spartus ekonomikos augimas. Netrukus paaiškės, ar krizė ir keletas palankių aplinkybių pastūmės permainų proveržio link.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"