TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Radiacijos grėsmė – iš įvežamos medienos

2015 03 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Radiacinės saugos centrui vienos biokuru kūrenamos katilinės pelenų bandinyje nustačius didesnį nei leidžiama radiologinį užterštumą, greičiausiai nulemtą sukūrentos iš užsienio įvežtos medienos, siūloma griežtinti importuojamos žaliavos reikalavimus. Specialistai stebisi, kodėl pirmenybė neteikiama švariai lietuviškai medienai, kuri didžiuliais kiekiais lieka nepanaudota.

Prieš kelias savaites radiacinės saugos centras, išmatavęs vienos didžiosios biokuro katilinės pateiktą pelenų mėginį, nustatė, kad jų užterštumas radioaktyviuoju ceziu gerokai viršija normas – tai yra mėginio rezultatai atsidūrė ties riba, už kurios pelenai būtų prilyginami radioaktyviosioms atliekoms. Kaip manoma, radiacinis aktyvumas mėginyje viršijo normą dėl šiluminės katilinės naudojamos užterštos atvežtinės medienos.

„Mūsų žmonės neretai įsivaizduoja, kad radiacinės saugos problema neegzistuoja, – juk Ignalinos atominė elektrinė uždaryta. Bet yra pacientų apšvita, radonas, dabar dar ir pelenų problema atsirado. Iš tiesų ji nėra nauja: po Černobylio atominės elektrinės avarijos nukentėjo kai kurios Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos – jų tarša ceziu bei stronciu išlieka, tad kontrolė būtina. Kalbama apie medienos iš tų teritorijų įvežimą į Lietuvą, o šiuo atveju – apie jos naudojimo įtaką pelenų taršai ceziu“, - LŽ sakė Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.

Radiacinės saugos centras bei Šilumos tiekėjų asociacija jau siūlo teisės aktų pakeitimus, griežtinant tokių situacijų kontrolę: specialistų manymu, Lietuva turėtų ne tik stebėti katilinėse susidarančių pelenų radiacinį foną, kaip daroma dabar, bet ir labiau tikrinti importuojamos medienos žaliavos, į mūsų šalį daugiausia patenkančios iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos, kokybę.

Sveikatai įtakos neturi

Deginamos medienos pelenuose nustatomo padidėjusio radiacinio fono problema iškilo jau prieš kelerius metus, gavus informacijos, kad Italijoje, ištyrus vieno gyventojo namuose susikaupusius pelenus, buvo nustatytas gana didelis jonizuojančios spinduliuotės kiekis, viršijantis Europos teisės aktuose nurodytą leistiną ribą. Italijos pareigūnams pareiškus, kad medienos granulės buvo atvežtos iš Lietuvos, tyrimų ėmėsi mūsų šalies specialistai.

Albinas Mastauskas: „Mūsų didžiausias rūpestis - kad užterštais pelenais nebūtų tręšiami laukai." /chernobyl-funds.eu nuotrauka

Nors tuo metu konstatuota, kad didžioji dalis gaminių yra švarūs ir neviršija normų, kontrolė buvo sugriežtinta. Nuo 2013 metų pavasario sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įtvirtinta nuostata, kad didžiosiose biokurą naudojančiose katilinėse (būtent jos, A. Mastausko teigimu, patenka į rizikos zoną) reguliariai turi būti atliekami pelenų radiologiniai tyrimai. Šių atsargumo priemonių imtasi, nes, deginant kurą didžiuliais kiekiais, jei jo tarša nors šiek tiek didesnė, per ilgesnį laiką pelenuose gali susikoncentruoti radioaktyviųjų medžiagų. Žinant, kad medienos kuro pelenai naudojami kaip trąša žemės ūkyje, atsiranda rizika, kad į konkrečius laukus nuolat patenkantis didelis užterštas jų kiekis galėtų turėti įtakos gyventojų sveikatai, nors iki šiol tokių atvejų nustatyta nebuvo.

„Mūsų didžiausias rūpestis - kad užterštais pelenais nebūtų tręšiami laukai. Iki šiol iš visų tirtų pelenų bandinių tam netiko vos 4-8 procentai. Jų tarša taip pat nebuvo didelė: tokius pelenus galima naudoti tiesiant kelius, dengiant miško paklotę, nes apšvitos pavojaus jie nekelia“, - LŽ aiškino A. Mastauskas.

Reikalaus sertifikatų

Šį kartą, gavę normas viršijančius pelenų tyrimų rezultatus, Radiacinės saugos centro specialistai atliko tyrimus tose vietose, kur pelenai buvo išpilti – Trakų miškuose. Matavimai parodė, kad pagal reglamentuojamus taršos lygius pelenai jokios papildomos įtakos gyventojų apšvitai neturi. „Kaip ir manėme, tai buvo tik vienas bandinys, turėjęs tokią didelę taršą ceziu, o per metus jų patikriname apie 300“, - kalbėjo centro direktorius.

Radiacinės saugos centro iniciatyva jau kelerius metus bandoma kontroliuoti ir į Lietuvą įvežamos medienos kokybę. Prieš kurį laiką sienos kirtimo punktuose bei muitinėse buvo įrengti specialūs radiacijos kontrolės vartai: dėl jų rodmenų jau ne kartą į Lietuvą nebuvo leista įvežti medienos iš Rusijos bei Baltarusijos.

„Pataikėme į dešimtuką manydami, kad situaciją reikia stebėti, nes didėjant biokuro paklausai auga ir rizika, kad žaliava gali būti vežama iš užterštų teritorijų. Vis dėlto net ir tais atvejais, kai radiacinės patikros vartai į medienos taršą nereaguoja, tai nereiškia, kad labiau užteršta žaliava nepatenka į Lietuvą. Tokį atvejį dabar ir nustatėme. Todėl stiprinsime medienos priežiūros reglamentavimą: siūlysime reikalauti iš atitinkamos šalies medienos kuro eksportuotojų radiologinių tyrimų sertifikatų“, - aiškino A. Mastauskas.

Patvirtinusi didesnius įvežamos medienos reikalavimus, Lietuva atsidurtų vienoje gretoje su Skandinavijos šalimis, kitaip nei dauguma Europos valstybių, taikančiomis tokias kontrolės priemones. Dar griežtesnis reglamentavimas įdiegtas Rusijoje bei Baltarusijoje, vis dar jaučiančiose Černobylio avarijos pasekmes. Pasak A. Mastausko, būtent dėl šios priežasties biokuro tiekėjams neturėtų kilti didesnių problemų, apsirūpinant sertifikatais. Juos, laikydamiesi savo šalies teisės aktų, privalo turėti visi Rusijos bei Baltarusijos medienos tiekėjai, žinoma, jeigu pardavinėja legalią produkciją.

Neigia pavojų

Radiacinės saugos centro iniciatyvą palaiko ir Šilumos tiekėjų, kurių katilinėse deginamas biokuras, asociacija. Šios organizacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, šilumininkai jau kreipėsi į Energetikos ministeriją bei į energijos išteklių biržą „BaltPool“, siūlydami radiologiniu požiūriu tikrinti ne tik katilinėse susidarančius pelenus, kurie tėra deginimo proceso pasekmė, bet ir katilinėms tiekiamą biokurą.

„Tada nekiltų klausimų, kaip susidaro tokios situacijos. Biokuro tiekėjai, parduodantys produkciją per biržą, turėtų užtikrinti jos atitiktį radiacinės saugos reikalavimams“, - kalbėjo V. Stasiūnas.

Vytautas Stasiūnas: "Biokuro tiekėjai, parduodantys produkciją per biržą, turėtų užtikrinti jos atitiktį radiacinės saugos reikalavimams.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Problemų įdiegiant radiacinės saugos reikalavimus dėl įvežamos medienos nemato ir Biokuro biržos verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis. „Jei yra problema, be abejonės, būtų protinga didinti kontrolės reikalavimus. Tuo labiau kad Rusija ir Baltarusija, iš kurių vežama mediena, jau yra įdiegusios labai griežtą patikrą dėl Černobylio avarijos. Tiekėjai atitinkamas saugos pažymas, manau, gautų lengvai, o sertifikavimo prievolė ne tik niekam nepakenktų, bet, priešingai, tik pagerintų situaciją“, - aiškino jis.

Medienos skiedras iš Baltarusijos įvežančios bendrovės „Gretvita“ direktorius Darius Česnulaitis savo ruožtu tvirtino, kad radiologinius produkcijos tyrimus jie atlieka nuolat. „Jei būtų paprašyta pateikti pažymas iš Baltarusijos institucijų, gautume ir iš ten, bet Lietuvoje tai padaryti galime operatyviau. Iš esmės visi importuotojai anksčiau ar vėliau tai daro. Vis dėlto nemanau, kad į Lietuvą gali būti įvežamas biokuras, užterštas radiacija. Mąstykime blaiviai: vežame medieną, kuri Baltarusijoje kertama 50 kilometrų nuo Vilniaus, - tokiu atveju turėtų būti užteršti ir mūsų pasienio miškai“, - kalbėjo verslininkas.

Vis dėlto D. Česnulaitis neneigė, kad jų tiekiamų skiedrų pelenuose radiologai „kažkokį padidintą kiekį buvo radę“. „Bet nemanau, kad tai turi ką nors bendra su tuo, iš kur mediena įvežta“, - tvirtino jis.

Lietuviška mediena neišperkama

Pasak D. Česnulaičio, veždami medieną iš Rusijos ar Baltarusijos verslininkai taip kompensuoja vietinės žaliavos trūkumą: esą Lietuva savo produkciją mieliau išgabena į Skandinavijos šalis, Kiniją ar Vokietiją. „Be to, importas iš trečiųjų šalių – skatintinas dalykas, nes taip saugome savo gamtos išteklius, palikdami juos ateities kartoms“, - kalbėjo verslininkas.

Gintaras Visalga: "Kylant rizikai, kad į Lietuvą gali patekti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos medienos iš užsienio, vietinę žaliavą naudoti būtų racionaliau.“ /manoukis.lt nuotrauka

Lietuvos miškininkai neigia, kad vietinės medienos didžioji dalis išvežama, todėl šios žaliavos mūsų šalyje trūksta. „Įsigyti vietinės medienos tiekėjams sudarytos visos sąlygos. Šiuo metu rinkoje susiklostė tokia padėtis, kad lietuviška mediena, pagaminama valstybiniuose miškuose, išperkama ne visa: per pirmąjį pusmetinį šių metų aukcioną liko neparduota 30 proc. siūlyto kiekio. Taigi, lietuviškos medienos stygiaus tikrai nejaučiame. Kylant rizikai, kad į Lietuvą gali patekti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos medienos iš užsienio, vietinę žaliavą naudoti būtų racionaliau“, - LŽ aiškino generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Už lietuviškos medienos, kuri, daugelio tyrimų duomenimis, yra švari, didesnį panaudojimą pasisako ir Radiacinės saugos centro vadovas A. Mastauskas. Pasak jo, deginant vietinę žaliavą, problemų dėl užterštumo ceziu nekiltų.

Tuo metu Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Stasiūno teigimu, šilumininkai iš tiesų net nežino, kokią biokuro žaliavą jie įsigyja. „Savo sektoriuje kasmet skelbiame visus duomenis – pradedant tuo, kiek ir ko sukūrenome, iki šilumos bei karšto vandens nutekėjimo iki kiekvieno buto čiaupo. Deja, apie tai, kokį biokurą deginame, neturime jokios informacijos: iš kokių šalių, iš kokių miškų jis pristatomas į biržą, kas jį tiekia ir panašiai. Aš taip pat galvoju, kodėl Lietuvos miškuose lieka nepanaudotos medienos, kodėl jos reikia įsivežti iš kitų šalių. Deja, atsakymų nerandu“, - kalbėjo V. Stasiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"