TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ragina kaimynus nepirkti elektros iš Baltarusijos ir Karaliaučiaus

2016 01 06 11:07
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus srityje statomų atominių elektrinių (AE). Energetikos ministras Rokas Masiulis kreipėsi į Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrus, siūlydamas aptarti elektros pirkimą iš trečiųjų šalių, statančių nesaugias AE.

„Turi būti nusiųstas aiškus signalas, kad elektra, kuri yra gaminama pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos reglamentus, saugumą ir tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, nebus priimta ES. Todėl būtina nedelsiant išsamiai aptarti šį klausimą – pirmiausiai regioniniu, o galiausiai – ES lygiu, ir priimti sprendimus, siekiant užtikrinti vienodas elektros prekybos su šiomis šalimis sąlygas“, – rašoma gruodžio 23 dienos laiške keturių šalių ekonomikos ir energetikos ministrams.

Ministro teigimu, Karaliaučiuje ir Baltarusijoje statomos AE kelia grėsmę aplinkai, be to, sukuria nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje.

„Vienas klausimas turi būti labai atidžiai nagrinėjamas: elektros prekyba su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į vykstančias arba planuojamas abejotinas atominių elektrinių statybas Baltarusijoje ir Karaliaučiaus regione – tiesiog ES pasienyje. Šie projektai yra įgyvendinami pagal iš esmės skirtingą reguliavimą ir politines sąlygas ir kelia kritinių grėsmių kaimyninėms ES valstybėms branduolinės saugos ir aplinkosaugos, taip pat nesąžiningos konkurencijos elektros gamyboje prasme“, – tikino R. Masiulis.

Lietuva ne pirmą kartą kelią klausimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE Baltarusijoje saugumo. R. Masiulis gruodį teigė, kad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų susitarti dėl mokestinės sistemos, kuri užkirstų kelią Astravo AE gaminamą elektrą eksportuoti į Baltijos šalis.

Anot jo, tokią galimybę šalys turėtų svarstyti, jei Astravo AE ir toliau bus statoma nesilaikant tarptautinių taisyklių.

„Pirmiausiai Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikėtų bendrų susitarimų dėl tarifų sistemos, dėl mokestinės sistemos. Jei ta elektra būtų pakankamai apmokestinta, tada nebūtų stimulo ją atsiųsti į Lietuvą. Kadangi šis klausimas yra subtilus teisine prasme, liečia daug tarptautinių konvencijų, nesinori iš anksto sakyti tikslaus varianto, kokiu keliu eisime, bet kryptis, manau, turėtų būti tokia“, – interviu BNS gruodį teigė R. Masiulis.

Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tuomet BNS teigė, kad Lietuva ragino pakviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją įvertinti AE aikšteles, nes tai rekomenduoja Espo konvencija ir manoma, kad tai nėra atlikta.

Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo.

Aptars su kaimynių valstybių ministrais

Baltarusijos ir Karaliaučiaus atominių elektrinių elektros importo problemą Lietuvos energetikos ministras artimiausiu metu aptars su kaimyninių valstybių ministrais. Rokas Masiulis sako, kad ketvirtadienį Taline su Estijos ministru kalbės dėl galimybių neįsileisti nesaugiose atominėse pagamintos elektros. Vėliau planuojami susitikimai ir su Lenkijos bei Suomijos ministrais.

„Aš planuoju su kiekvienu ministru asmeniškai susitarti ir aptarti. Šis klausimas yra senas, tačiau dabar jis yra formalizuotas. Anksčiau turėjome neformalias diskusijas. Jau atėjo metas formalizuoti ir rimtai imtis to klausimo. (...) Aš planuoju per ateinančius porą mėnesių Varšuvoje apsilankyti ir, jei galės ministras, susitikti su juo. Į Estiją važiuoju rytoj, su Latvija kol kas nesame suplanavę datos, o Suomijos ministras turėtų atvažiuoti pas mus pavasarį“, – BNS sakė R.Masiulis.

R.Masiulis gruodžio 23 dieną Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrams išsiuntė laišką, kuriame ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus srityje statomų atominių elektrinių (AE).

Ministro teigimu, Karaliaučiuje ir Baltarusijoje statomos AE kelia grėsmę aplinkai, be to, sukuria nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje, todėl jis siūlo pradėti diskusijas regioniniu, o vėliau – ES lygiu.

L. Linkevičius: tikimės, jog Baltarusija pakeis požiūrį

Lietuva laikosi griežtos nuomonės, jog iš nesaugių Baltarusijos ir Karaliaučiaus atominių elektrinių elektra nebus perkama, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras. Linas Linkevičius sako, jog Baltarusija jau pradeda konstruktyviau bendrauti su Lietuva.

„Mes iš tikrųjų neketiname pirkti tiesiogiai iš nesaugių elektrinių, o antra, reikalavimai, kad tai, kas vyksta Astrave – kad būtų paisomos tarptautinės normos ir teisė. Ir jeigu Lietuvos argumentai ir kritika atrodo neįtikinamai, tai yra tarptautinių organizacijų – Espo komiteto konkreti kritika išsakyta. Mes reikalausime labai kategoriškai ir be jokių nuolaidų“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė L.Linkevičius.

Anot jo, jeigu kaimyninės šalys palaikys Lietuvos poziciją, balsas bus stipresnis. Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog Baltarusija jau pradeda konstruktyviau bendrauti su Lietuva.

„Viena šalis nėra tiek įspūdinga negu visi kartu. Juolab manau, kad ir teisė mūsų pusėje ir pati logika. Noriu pridurti, kad tikimės, jog Baltarusija pakeis požiūrį. Pirmieji požymiai yra, prasidėjo toks konstruktyvesnis kalbėjimasis, drįstu teigti. Išvadų daryti negaliu, bet pripažinimas problemų ir kalbėjimas apie tai, kad turime pašalinti bet kokias abejones, jeigu jos kyla“, – tikino ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"