TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ragina naikinti diskriminaciją mokantis gimtosios kalbos

2015 08 17 10:07
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Vilija Filipovičienė kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę taip pat „darbietę“ Audronę Pitrėnienę, prašydama sudaryti galimybę tautinių mažumų vaikams, besimokantiems lietuviškose mokyklose, kuo anksčiau pradėti mokytis savo gimtosios kalbos.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Vilija Filipovičienė kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę taip pat „darbietę“ Audronę Pitrėnienę, prašydama sudaryti galimybę tautinių mažumų vaikams, besimokantiems lietuviškose mokyklose, kuo anksčiau pradėti mokytis savo gimtosios kalbos.

V. Filipovičienė primena, kad jau devynerius metus Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią lietuviškas mokyklas lankantys tautinių mažumų vaikai nuo antros klasės gali pradėti mokytis savo gimtosios kalbos. Tačiau dėl savivaldybių atsainumo, ši galimybė vis dar yra neįgyvendinta.

Pasak Seimo narės, 2006 metų rugpjūčio 1 dieną Šveitimo ir mokslo ministerija (ŠMM) patvirtinto Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose rekomendacijų aprašą, kuriame numatyta, jog ten, kur tėvai ir vaikai nori, turi būti organizuotas mokinių, priklausančių tautinėms mažumoms, gimtosios kalbos mokymąsis nuo antros klasės. „Tad jau devynerius metus tautinių mažumų vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, turi galimybę mokytis savo gimtosios kalbos, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos lietuviškos mokyklos, kur tokia tvarka būtų įvesta“, – piktinasi parlamentarė. Jos teigimu, savivaldybės pagal ŠMM aprašą turėjo paruošti atitinkamas programas dėl gimtosios kalbos mokymosi, tačiau nė viena savivaldybė Lietuvoje to dar nepadarė.

V. Filipovičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dažnai eskaluojamas tautinių mažumų mokyklų klausimas, tačiau nepelnytai pamirštami tautinių mažumų vaikai, kurie pasirenka mokymąsi lietuviškose mokyklose ir neturi galimybės mokytis savo gimtosios kalbos. Pasak jos, tokia tvarka, kai vieni vaikai gali mokytis savo gimtosios kalbos nuo mažens, o kiti – ne, yra diskriminacinė ir turi būti taisoma.

„Lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių vaikai šiuo metu gali pradėti mokytis savo gimtosios kalbos lietuviškoje mokykloje tik nuo šeštos klasės ir tik kaip antrąją užsienio kalbą. Tai yra blogai, nes žmonės, pasirinkę aktyvią integraciją į lietuvių visuomenę, praranda ryšį su savo kultūra ir šaknimis“, – pabrėžė Seimo narė. Anot jos, šis klausimas labiausiai yra aktualus Vilniaus rajono ir miesto, Šalčininkų, Švenčionių ir Klaipėdos gyventojams. Politikės duomenimis, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose tautinių mažumų vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, sudaro apie pusę tokiose mokyklose besimokančių moksleivių

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"