TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ragins kelti Tibeto klausimą

2013 06 14 15:23
L.Donskis žada siekti, kad būtų įsteigta ES atstovo Tibeto klausimais pareigybė. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prezidentės Dalios Grybauskaitės bus prašoma, kad Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, keltų Tibeto klausimą ir telktų tarptautinę bendruomenę kovai už žmogaus teises šioje šalyje.

Penktadienį per Seimo Europos informacijos biure vykusią diskusiją apie Tibeto dabartį ir perspektyvas pradėti rinkti parašai po kreipimusi į prezidentę Tibeto klausimu.

"Kalbant apie Tibetą visuomet kyla klausimas, ką mes galime realiai padaryti, ne tik užjausti? Artėja pirmininkavimas ES, pagalvojome, kad galime kreiptis į valstybės vadovę, prašydami būti tuo žmogumi, kuris išdrįs kelti Tibeto klausimą, telkti jėgas ES dėl šios problemos", - sakė viena iš kreipimosi autorių Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė.

Kreipimęsi prašoma D.Grybauskaitės "pasinaudoti pirmininkavimo suteiktomis galimybėmis, atkreipiant ES vadovų bei visos politinės bendruomenės dėmesį į katastrofišką ir vis blogėjančią situaciją Tibete".

"1959 metų kovo 10 dieną sukilimas, tibetiečių protestai, kurie peraugo į susideginimo akcijas (jau žuvo per 100 žmonių) primena, jog nepaisydama represijų Tibeto tauta nesusitaikė su prievartiniu jos teisių varžymu, o Tibeto problemos sprendimas ir žmogaus teisių užtikrinimas Tibete įmanomas tik paisant Tibeto tautos teisių. Nepaisant Jo Šventenybės XIV-ojo Dalai Lamos pastangų siekti Tibetui ir Kinijai priimtino bei jų interesus atitinkančio Tibeto problemos sprendimo taikiomis derybomis bei nekeliant išankstinių sąlygų realios derybos nevyko ir nevyksta, o tai neišvengiamai veda į tūkstantmečių istoriją turinčios tautos, jos kultūros sunaikinimą", - rašoma laiške.

Europarlamentaras Leonidas Donskis pareiškė dėsiąs visas pastangas, kad ES turėtų atstovą Tibeto klausimais. "Pasistengsiu padaryti viską, kad atsirastų ta pozicija. Ir Kinija bus pastatyta prieš faktą", - teigė jis.

L.Donskis taip pat ragino keliant Tibeto klausimą pasinaudoti šiemet Vilniuje vyksiančia žmogaus teisių gynėjui akademikui Andrejui Sacharovui skirtos konferencijos tribūna.

Jo tvirtinimu, Tibetas šiandien yra gyvas priekaištas pasauliui ir egzaminas kiekvieno sąžinei - 119 žmonių paaukojo gyvybes dėl savo šalies laisvės. "Kiek mes galime leisti, kad mūsų akyse vyktų tragedija? (...) Manau, kad artėja riba, kada turi būti duotas atsakymas", - kalbėjo europarlamentaras.

Jis apgailestavo, kad didžiosios Europos valstybės tik smerkia, bet nieko nedaro, kad Tibete būtų paisoma žmogaus teisių. "Kada nors Kinija Tibeto dėka taps demokratinė šalis", - prognozavo L.Donskis.

Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis pasakojo, kad prieš kiekvieną susitikimą su Tibeto atstovais jis sulaukia Kinijos valdžios laiško ar vizito, per kurį būna pabrėžiama, jog toks susitikimas smarkiai pablogins Lietuvos ir Kinijos santykius. "Mūsų visuomenė yra prigąsdinta, kad nuo Kinijos priklauso mūsų ekonomika", - sakė politikas.

Kitas parlamentaras liberalas Algis Kašėta tvirtino, kad didžiausia politikų problema - drąsos stoka. "Mes patogiai gyvename priimdami bedantes rezoliucijas, į kurias net nereaguoja tos valstybės, kurioms jos skirtos", - teigė jis.

Konferencijoje dalyvavęs Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas Lobsangas Sangay tvirtino, kad tibetiečius įkvepia Lietuvos laisvės kova ir pasiektas rezultatas. "Lietuva taip pat gali būti įkvėpimas Tibeto žmonėms. Gal ir mes sulauksime tokios dienos, kurios sulaukė Baltijos valstybės, juk šiandien Tibete vyksta tai, kas vyko Lietuvoje. Tibetas turi pasiekti to paties, ko pasiekė Lietuva", - kalbėjo svečias.

Jis priminė, kad 1972 metais Kaune dėl savo šalies laisvės susidegino Romas Kalanta, o pastaraisiais metais Tibete dėl tos pačios priežasties susidegino 119 žmonių. "Tibeto žmonių kančios baisios, jie siunčia žinią, kad tai, ką Lietuva iškovojo, kad tie visi principai turi galioti ir Tibetui. Mes norime, kad Dalai Lama grįžtų į Tibetą ir Tibetas būtų laisvas", - sakė L.Sangay.

Dalai Lamos XVI atstovas Baltijos kraštams Thubtenas Samdupas ragino Baltijos valstybių politikų Europos Parlamente imtis Tibeto atstovų vaidmens. "Būtų gerai, jeigu atsirastų būdas, kad Baltijos valstybės galėtų kalbėti Tibeto vardu Europos Parlamente. Dabar visi kalba, kad yra susirūpinę, bet mums reikia konkrečios paramos", - pabrėžė T.Samdupas.

Pastaruosius kelerius metus Tibete vyksta tragiškas pasipriešinimas Pekino valdymui.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.

Tibetiečiai Kinijoje bei Tibeto vyriausybė Indijoje kaltina Kinijos vyriausybę persekiojant jų religiją ir griaunant kultūrą, vis daugiau kinų, sudarančių šalyje etninę daugumą, keliasi gyventi į istoriškai tibetiečių dominuojamus regionus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"