TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ragų ir kanopų kontoros duris užveria sunkiai

2015 12 22 6:00
Simono Šileikos nuotrauka

Kam valstybei reikalingos viešosios įstaigos, kurios nevykdo jokios veiklos, bet turi algas gaunančius vadovus? Vyriausybėje sudaryta Viešojo valdymo tobulinimo komisija „atrado“ keliolika prie ministerijų ar savivaldybių „prilipusių“ įstaigų. Kai kurias, ne vienus metus egzistuojančias ir primenančias Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo „Aukso veršyje“ aprašytas kontoras, jau rekomenduota likviduoti.

Kai kurių tokių kontorų vadovai LŽ žurnalistui nesugebėjo paaiškinti, ką veikia jų vadovaujamos įstaigos. Reabilitacijos centras „Aušveita“, matyt, geriausias susiklosčiusios situacijos pavyzdys. Daug metų jokios veiklos nevykdanti viešoji įstaiga ligi šiol turi direktorių, kuris Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ turi teikti ataskaitas, bet ir pats abejoja, kas yra jo vadovaujamos įstaigos dalininkai.

Įstaiga – iš rankų į rankas

VšĮ reabilitacijos centrą „Aušveita“ 1997 metais įsteigusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš kelerius metus turėjo įstaigą likviduoti, tačiau reikalas iš vietos taip ir nepajudėjo.

„Aušveitos“ gyvavimo ir stagnacijos istorija – ilga ir paini. „Aušveita“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 metais pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal ją nuomininkui Trakų rajone 99 metams išnuomotas beveik 20 ha žemės sklypas. O 2001 metais Vilniaus apskrities viršininko administracijai SAM perdavė ir viešosios įstaigos valdomą turtą.

Įstaiga vaizdingoje teritorijoje prie Neries kranto turėjo teikti sveikatingumo paslaugas, tačiau dar 2005 metais jai buvo iškelta bankroto byla. Nors trys investuotojai – bendrovės „Promata“, Vilniaus vandens parkas ir „Eiguva“ tuo laiku įstaigos skolas grąžino, įsisuko teismų karuselė. Mat su panaudos gavėjais, jiems nevykdant žadėtos veiklos, panaudos sutartys buvo nutrauktos. Prieš aštuonerius metus įstaiga neteko ir licencijos, suteikiančios teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Šios įstaigos turtas Stirnių kaime, Trakų rajone, 2010 metais perduotas Valstybės turto fondui. Tačiau likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją viešoji įstaiga „Aušveita“ liko be atstovavimo. Taigi Vyriausybė 2013 metais nusprendė, kad „Aušveitos“ savininkės turtines ir neturtines teises bei pareigas vėl įgyvendins SAM.

Valstybei priklausančioje „Aušveitos“ teritorijoje Trakų rajone jau nebe vienus metus tvyro didžiulė netvarka: griūva pastatai, dūžta dar likę langų stiklai, o pastatų viduje – benamių guoliai. Prieš porą savaičių Vyriausybės Viešojo valdymo tobulinimo komisija šią jokios veiklos seniai nevykdančią įstaigą jau antrą kartą rekomendavo likviduoti.

Nebežino, kas dalininkai

„Aušveitos“ direktoriaus pareigas iki šiol einantis Antanas Sviderskis LŽ tikino nė nežinojęs, kad jo vadovaujamą įstaigą nuspręsta panaikinti. Jis su šia įstaiga susijusią istoriją vadino „labai sukta“ ir sakė negalįs pasakyti, kas de jure yra šios įstaigos dalininkai. „Velnias žino, aš nebežinau. Kai reikia ataskaitas siųsti Valstybinei mokesčių inspekcija ar „Sodrai“, tai man siunčia, o kai reikia tvarkytis, tvarkosi Sveikatos apsaugos ministerija. Kas dalininkai? Tai Vilniaus vandens parkas ir kiti. Tai tokia sena ir taip suvelta istorija. Ir jei dabar norima likviduoti, matyt, kažkas nori privatizuoti“, – kalbėjo jis.

A. Sviderskis Registrų centro dokumentuose iki šiol yra „Aušveitos“ direktorius ir vienintelis darbuotojas (apdraustasis). O įstaiga, kaip rodo „Sodros“ duomenys, valstybei jau įsiskolinusi 820 eurų. „Algos negaunu jau penkerius ar šešerius metus“, – dar paskubėjo LŽ patikinti A. Sviderskis.

Elgėsi labai keistai

Kita įstaiga, patekusi į komisijos akiratį, yra Konsultavimo ir ekspertizių centras, kurio savininkas – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Konsultavimo centru vadinamoje įstaigoje, kaip teigiama, išduodami darbuotojų sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai, vadinamosios žaliosios kortelės. Įstaigoje įdarbinti trys asmenys.

„Valstybė mūsų neišlaiko, patys užsidirbame“, – dėstė įstaigos vadovė Nijolė Lazauskienė. Tačiau ji nesutiko paaiškinti, kaip vykdomas įstaigos darbas, kokius ekspertinius tyrimus ji atlieka. Galiausiai direktorė LŽ žurnalisto paklausė, kas nusprendė dėl įstaigos uždarymo. Žinia, kad reikalo ėmėsi Vyriausybės sudaryta komisija, N. Lazauskienės, regis, nenustebino, tik vadovė ūmiai pakeitė toną. „Tai mes ir patys norime (būti likviduoti – aut.). Na, tai gyvenimas toks. Prieš vėją nepapūsi“, – LŽ tepasakė Konsultavimo ir ekspertizių centro vadovė.

Viešojo valdymo tobulinimo komisija laikosi nuomonės, kad šios įstaigos funkcijas, kurių atlikimą privalo užtikrinti valstybė, reikėtų perduoti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, o kitas – pirkti rinkoje, nes valstybė neturėtų užsiimti verslu.

Dirba valandą per mėnesį

Uždaryti kaip netikslingą ir nevykdantį veiklos siūloma ir VšĮ Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrą. Čia, kaip rodo „Sodros“ duomenys, iki šiol dirba vienas darbuotojas – įstaigos vadovas Evaldas Visockas. Jis tikino, esą ši įstaiga iki šiol išsilaiko iš savų lėšų, mat dalininkai jau seniai nebenori jų skirti. „Lėšų yra tam tikras kiekis, o mano atlyginimas – minimalus. Gaunu atlygį už vieną valandą per mėnesį tam, kad būtų įstaigos vadovas, jeigu kada nors atsirastų interesas atgaivinti šią sritį“, – aiškino jis.

E. Visockas pasakojo, kad nuo 1997 metų jo vadovaujama įstaiga formavo nusikalstamumo prevencijos politiką ir strategiją, o vėliau šias funkcijas perėmė Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas ir kiti. „Ilgainiui atsirado tam tikra konkurencija tarp valstybės institucijų. 2008 metais finansavimas įstaigai buvo nutrauktas. Ji galėtų tęsti darbus, bet šiuo metu veikla realiai nevyksta, o idėjų ją atgaivinti yra“, – kalbėjo jis.

Įstaigos vadovas tikslino, kad jo vadovaujamo centro dalininkai yra ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas, prezidentūra, Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus miesto savivaldybė. „Dalininkų susirinkime, kuris vyks po Naujųjų, bus svarstoma įstaigos ateitis. Jei bus nuspęsta uždaryti, uždarysime“, – teigė VšĮ Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro vadovas.

Uždarys tik tris

Svarstant, kiek viešųjų įstaigų, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė, reikėtų uždaryti, siūlyta kur kas daugiau. Tačiau galutinėse Viešojo valdymo tobulinimo komisijos rekomendacijose teliko vos trys įstaigos, kurias rekomenduojama likviduoti. Dėl kitų devynių, vykdančių komercinę veiklą, nuspręsta siūlyti parduoti dalininko teises.

Pavyzdžiui, svarstant pasiūlymus dėl VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos likvidavimo paaiškėjo, kad komisija neturi informacijos, ką apskritai veikia ši įstaiga. Oficialiai skelbiama, kad dirba tik jos vadovas. Šių metų gegužę įstaiga pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos karių kapų priežiūros sąjunga, esą todėl šios įstaigos negalima likviduoti. Komisijos nariai ginčijosi ir dėl VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų uždarymo, tačiau sprendimą atidėjo porai metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"