Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Raimondas Kurlianskis tęs bylinėjimąsi dėl garbės ir orumo pažeidimo

 
2017 07 31 11:14
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis toliau tęs bylą dėl jo garbės ir orumo pažeidimo – verslininkas apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys jo baudžiamąją bylą kuruojančiam prokurorui Justui Lauciui.

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad prokuroras J.Laucius tik išsakė savo nuomonę apie viešą asmenį, o pagal užimamų pareigų skaičiu viešu asmeniu esantis R.Kurlianskis turėtų būti pakantesnis kritikai.

Verslininkas prašė, kad teismas įvertintų prokuroro viešas pastabas apie jį kaip apie ligotą turtuolį ir konstatuotų, kad šie teiginiai netinkami, tačiau kompensacijų nesiekia. Pats J.Laucius teigė išsakęs nuomonę, už kurią neturi būti persekiojamas, ir teigia, kad R.Kurlianskis skundą pateikė siekdamas jo nušalinimo nuo baudžiamosios bylos. Už piktnaudžiavimą teise prokuroras prašė R.Kurlianskiui skirti baudą. Šis prašymas nepatenkintas, nes tesimas nenustatė akivaizdžių piktnaudžiavimo pagrindų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nebuvo galutinis – šalys jį galėjo apskųsti Vilniaus apygardos teismui. R.Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas pirmadienį BNS sakė, kad šia teise pasinaudota – paduotas apeliacinis skundas.

„Jis paduotas ir priimtas nagrinėti teisme. Mes prašome patenkinti ieškinį. Manome, kad teismo motyvai truputėlį skiriasi nuo teismų praktikos. Mes buvome nurodę, kad prokurorui keliami aukštesni standartai, nurodėm konkrečias bylas. Manom, kad buvo pagrindas tenkinti ieškinį. Teismas to nepripažino, bet manome, kad mažai motyvavo, palyginti su tuo, kokius motyvus pateikėme mes. Prašome, kad ginčą įvertintų aukštesnės instancijos teismas,“ – BNS sakė R.Mikliušas.

Verslininkas neprašo neturtinės žalos atlyginimo, prašo tik paneigti paskelbtą pasisakymą. Vilniaus apygardos teismo taip pat prašoma pripažinti, kad pasisakymai buvo neetiški ir netinkami.

Jeigu teismas patenkintų verslininko skundą, korupcijos bylos kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius galėtų būti nušalintas nuo šios bylos.

„Turbūt logiška būtų, atsirastų galimybė nušalinti“, – BNS pripažino R.Mikliušas.

Kada bus nagrinėjamas R.Kurlianskio apeliacinis skundas, nežinoma. Pasak advokatų, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nagrinėjama daug bylų, geriausiu atveju šio skundo teismas imsis kitų metų pradžioje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, prokuroro žodžiai nebuvo pasakyti žeminančiu tonu, tai buvo nuomonė. Teismas taip pat nustatė, kad J.Lauciaus žodžiai neperžengė visuomenės tolerancijos ribų. Prokuroro žodžiai vartojami bendrinėje kalboje.

„Pirmiausia svarbiausia buvo atriboti, ar tai buvo žinia ar nuomonė. Teismas, įvertinęs tiek lingvistine, tiek sistemine prasme, kokiame kontekste buvo išsakyta atsakovo nuomonė, nustatė, kad iš tikrųjų buvo pasakyta nuomonė, buvo pavartota žodis „mano supratimu“. Tai sustiprino pasakymą ir teismas jį įvertino visame kontekste, neišimdamas atskirų dalių. Taip pat vertino, kaip bendrinėje kalboje buvo pavartoti šie žodžiai. Buvo teigiama, kad žodžiai buvo pasakyti su ironija ir pašaipa. Buvo išklausytas garso įrašas, teismas tokių aplinkybių nenustatė“, – tada sakė teisėja Lijana Visokavičienė.

R.Kurlianskis teisme sakė, kad prokuroras buvo nepatenkintas jo paleidimu iš suėmimo, todėl pasirinko „buitinę terminiją, kuri įaudrina visuomenę“.

Vykstant politinės korupcijos tyrimui R.Kurlianskis ir jo gynėjai jau kelis kartus nesėkmingai bandė nušalinti tyrimui vadovaujantį prokurorą J.Laucių. Teismas atmetė ne vieną kyšininkavimu įtariamo „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio ir jo gynėjų bandymą nušalinti J.Laucių nuo tyrimo.

J.Lauciaus teigimu, R.Kurlianskis nori ne ginti savo garbę ir orumą, o siekia būtent jo nušalinimo politinės korupcijos byloje.

Anot J.Lauciaus, R.Kurlianskis dėl garbės ir orumo įžeidimo į teismą kreipėsi 2016-ųjų gruodžio 19 dieną, o jau po dviejų savaičių – 2017-ųjų sausio 5-ąją kreipėsi dėl J.Lauciaus nušalinimo nuo politinės korupcijos bylos.

Iš viso dėl šioje byloje tiriamų nusikaltimų pranešimai apie įtarimus yra įteikti penkiems asmenims: buvusiam liberalų vadovui ir parlamentarui Eligijui Masiuliui, buvusiam Seimo nariui „darbiečiui“, Vytautui Gapšiui, buvusiam Seimo nariui ir buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui, taip pat dabartiniam parlamentarui liberalui Gintarui Steponavičiui ir R.Kurlianskiui. Tyrime dėl papirkimo ir prekybos poveikiu įtariamas ir pats koncernas kaip juridinis asmuo.

Teisėsauga sako turinti duomenų, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas buvęs parlamentaras Eligijus Masiulis iš R. Kurlianskio yra paėmęs 106 tūkstančių eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Tyrėjai įtaria, kad E.Masiulis kyšį gavo už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.

Pareigūnai įtaria, kad G.Steponavičius su „MG Baltic“ viceprezidentu tarėsi dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo. Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Konkrečių teisės aktų projektų teisėsauga neįvardija.

Prokurorai taip pat įtaria, kad R. Kurlianskis per tuometį Seimo narį, buvusį „darbietį“ V.Gapšį už politinėmis reklamos nuolaidomis gautą 25 tūkst. eurų kyšį siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų „MG Baltic“ interesų naudai.

Teisėsauga teigia, kad V.Gapšys galėjo veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius-Utena projekto. R.Kurlianskio advokatai teigia, kad įtarimai verslininkui ir V.Gapšiui taip pat yra susiję su buvusios kandidatės į generalinio prokuroro postą Editos Dambrauskienės skyrimo procedūra.

Prokuratūra skelbia, kad politinės korupcijos ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėja į pabaigą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"