TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Raktas nuo turtų - senos akcijos

2010 02 06 0:00
Klaipėdietis P.Pakrosnis tikina, kad sovietmečiu jo tėvui už LSC akcijas buvo siūlomas milijonas rublių čekiais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdietis Petras Pakrosnis iš senelių paveldėjo XX amžiaus pradžioje Bostone (JAV) įsteigtos bendrovės "Lithuanian Sales Corporation" (LSC) akcijų. Vyras puoselėja viltį rasti LSC teisių perėmėją ir, pardavęs vertybinius popierius, praturtėti. Ši jo svajonė LŽ "nuvedė" į tarpukario Palangą ir priminė visoje Europoje nuskambėjusią istoriją.

"Manau, laikau rankose lobį, tik nežinau, į ką kreiptis, - LŽ pasakojo klaipėdietis. - Šias 103 akcijas, kurių vienos vertė buvo penki JAV doleriai, 1923 metais nusipirko mano senelis, taip pat Petras Pakrosnis. Tais laikais dolerio vertė buvo visai kitokia negu dabar."

P.Pakrosnio senelis į JAV išvyko būdamas septyniolikos ir gyveno ten apie 20 metų. Lietuvis gavo karininko laipsnį, užsidirbo pinigų ir dalį jų investavo į vertybinius popierius. Grįžęs į Lietuvą jis netoli Alytaus įsigijo malūną, vilnų karšyklą, gamino milą. "Žmonės kalbėjo, kad mano senelis pasižymėjo nepaprasta fizine jėga - galėjo net arklį pakelti. Kartą prajodinėdamas žirgą nuo jo nukrito ir susitrenkė galvą. Nujausdamas, kad gyventi liko neilgai, visą turtą perrašė žmonai, mano senelei Apolonijai Pakrosnienei. Iš jos ir gavau tas LSC akcijas", - dėstė klaipėdietis.

Vertė - 18 mln. litų?

P.Pakrosnis teigė, jog praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje kartu su tėvu nuvyko į vieną sovietinės Lietuvos ministeriją ir pasiteiravo, kaip galėtų panaudoti LSC akcijas. Po savaitės šeima sulaukė atsakymo, kad šios akcijos vertos milijono sovietinių rublių.

"Tačiau mus iškart perspėjo, jog grynųjų negausime, tik čekius, kuriuos galėtume išleisti tuomet Vilniuje veikusioje valiutinėje parduotuvėje "Berželis", - kalbėjo klaipėdietis. - Su mumis bendravęs žmogus tiesiai šviesiai pasiūlė nesutikti su tokiomis sąlygomis ir akcijas dar pasilaikyti. Jis tikino, kad ateis laikas, kai už tuos vertybinius popierius gausime nemažai pinigų. Tėvas sutiko ir perdavė man saugoti akcijas."

Jau atkūrus nepriklausomybę klaipėdietis, kaip pats teigė, bendravo su vienu turtingu žmogumi, kurio pavardės nenorėjo minėti. Šis jam esą patvirtino, kad tikrai esama galimybės parduoti akcijas. Preliminari jų vertė galėtų būti apie 18 mln. litų. "Buvau nuėjęs ir į vieną komercinį banką, - sakė P.Pakrosnis. - Tačiau į mano prašymą reaguota abejingai. Supratau, jog bankas nesuinteresuotas imtis paieškų. Man atsakė, kad jei ir turėčiau kokios nors naudos, tai daug mažesnės, nei tikiuosi."

Bendrovę įkūrė lietuvis

Lietuvos banko muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius taip pat skeptiškai vertina galimybę uždirbti iš LSC akcijų. Jo žiniomis, bendrovę, kurios vertybinius popierius paveldėjo P.Pakrosnis, 1919 metais Bostone įsteigė lietuvis Jonas Romanas (tikroji pavardė - Ramanauskas). "Vėliau jis grįžo į Lietuvą, čia įkūrė dar kelias bendroves, banką, o koks likimas ištiko LSC, nežinau, - prisipažino V.Laurinavičius. - Gal persikėlęs į Lietuvą J.Romanas kompaniją išregistravo, gal kam nors pardavė... Jei išregistravo, išlikusios akcijos yra bevertės, o jei įmonę kam nors pardavė arba perregistravo, galima tikėtis kokios nors naudos. Manau, JAV vertybinių popierių depozitoriume turėtų būti likę duomenų apie šią kompaniją."

Valdė banką

LŽ duomenimis, J.Romanas drauge su tėvais į JAV išvyko 1902 metais. Ten mokėsi, dirbo ir susikrovė nemažą kapitalą. 1920-aisiais J.Romanas kartu su žmona ir sūnumi grįžo į Lietuvą. Čia vertėsi prekyba, galiausiai įkūrė Amerikos lietuvių prekybos akcinę bendrovę.

Dar po metų jis drauge su keliais privačiais asmenimis įsteigė Lietuvių tarptautinį banką, kurio akcinis kapitalas siekė 2 mln. litų. Šis bankas turėjo paskatinti Amerikoje gyvenančius tautiečius investuoti Lietuvoje. Po kelerių metų, 1926-aisiais, įstaiga, pakeitus įstatus, buvo pervadinta į Tarptautinį banką. Jis vykdė visas komercinio banko operacijas ir turėjo skyrių Skuode.

Ištrauka iš 1924 metų balandžio mėnesio laikraščio "Ūkininkas" numerio, kuriame reklamuojamas J.Romano Tarptautinis bankas: "Nemažai Lietuvos piliečių turi dolerių. Nors litas pastovus, bet jiems geriau turėti dolerius ir gana. Namie laikyti dolerius ne tik pavojinga, bet ir nuostolinga. Namie dolerius gali kas nors pavogti arba jie gali sudegti ar supelėti. Staiga mirus, jie gali likti užmiršti kur nors paslėpti. Tokiems piliečiams turime vieną praktišką patarimą. Padėkite savo dolerius į banką. Lietuvos Tarptautinis Bankas. J.Romanas, Direktorius-Valdytojas, Laisvės alėja 60, Kaunas."

Nušovė žmonos meilužį

J.Romanas labiausiai išgarsėjo ne dėl savo verslo, o dėl žmogžudystės. 1927 metų rugpjūčio 21 dieną jis Palangoje nušovė karo gydytoją pulkininką leitenantą Joną Brundzą. Tuo metu kalbėta, kad J.Romano žmona Marija dėl sutuoktinio lėbavimo, kortavimo ir smurto ketino jį palikti. Žinota ir apie itin artimus M.Romanienės santykius su J.Brundza.

Nužudyti žmonos meilužį J.Romanas suplanavo iš anksto. Tą dieną jis grįžo iš Klaipėdos, užsuko į bažnyčią, o vėliau nuėjo į savo vilą ir laukė iš maudynių grįžtančio konkurento. Po vidudienio J.Brundza su kolega ėjo iš paplūdimio. Baltais vasariniais drabužiais vilkintys draugai patraukė centrine kurorto gatve pro Romanų vilą. Netrukus nuaidėjo šūvis. Sužeistas J.Brundza staiga atsigręžė ir išmušė pistoletą J.Romanui iš rankos. Tuomet pavydus turtuolis išsitraukė antrą ginklą ir kelis kartus šovė sprunkančiam J.Brundzai į nugarą. Netrukus gydytojas sukniubo šalia tvoros. Viena iš maždaug penkių kulkų prakirto arteriją ir J.Brundza, smarkiai nukraujavęs, mirė.

Tuo metu karinis orkestras Palangos kurhauze garsiai grojo habanerą iš operos "Karmen", o žudikas, neskubėdamas ir nesislapstydamas, grįžo į vilą ir sėdo prie stalo užkandžiauti.

Apie šį nusikaltimą rašė visos Europos spauda. Vienų laikraščių žurnalistai nušautąjį J.Brundzą ir M.Romanienę vadino XX amžiaus Romeo ir Džuljeta, kiti, ypač katalikiškoji lietuvių spauda, šią tragediją traktavo kaip donžuanizmo pamoką jaunuomenei, inteligentų šeimos puvimo pavyzdį.

1927 metų pabaigoje Karo teismas nagrinėjo J.Romano bylą ir nuteisė jį šešerius metus kalėti bei sumokėti J.Brundzos tėvams 36 tūkst. litų. Nedaug trūko, kad bankininkas būtų buvęs išteisintas, mat verslininkas, teismo vertinimu, nužudė žmogų saugodamas katalikiškos šeimos moralę ir keršydamas savo "skriaudikui".

Teisme M.Romanienė pareiškė neketinanti toliau gyventi su vyru, kuris per visus bendro gyvenimo metus mušė ją, o vėliau nužudė jos mylimąjį. Be to, moteris jau prieš tragišką įvykį esą planavo skirtis su sutuoktiniu. M.Romanienė tvirtino, kad jos šeima dar iki pažinties su J.Brundza buvo praktiškai iširusi dėl vyro ydų - lėbavimo, muštynių ir pomėgio lošti kortomis.

J.Romanas neišbuvo kalėjime viso jam skirto laiko. Po poros metų verslininkas buvo amnestuotas ir išvyko iš Lietuvos į JAV. Tolesnis jo likimas mažai žinomas. Žurnalisto Mykolo Drungos žiniomis, J.Romanas mirė apie 1970-uosius: "Buvau girdėjęs, kad toks žmogus gyvena netoli Bostono, tačiau asmeniškai jo nepažinojau."

Unikalus atvejis

Lietuvos vertybinių popierių komisija (LVPK), kaip sužinojo LŽ, iki šiol nėra sulaukusi nieko panašaus į P.Pakrosnio prašymą, todėl net neįsivaizduojama, ar tokios paslaugos pageidaujančiam asmeniui galima kuo nors padėti. Pasak LVPK atstovės ryšiams su visuomene Miglės Mockutės-Zaleckienės, komisijos paprastai prašoma rasti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje veikusių ir bankrutavusių bendrovių teisių perėmėjus. "Su prašymu rasti JAV veikusių kompanijų teisių perėmėjus į mus dar niekas nesikreipė, - prisipažino M.Mockutė-Zaleckienė. - Tačiau jei tas žmogus kreiptųsi oficialiai, aprašytų visą istoriją, pateiktų akcijas, kitus dokumentus, tikrai pasistengtume jam padėti."

Lietuvos banko muziejaus vedėjas V.Laurinavičius LSC akcijų turėtojui pataria pasisamdyti teisines paslaugas teikiančią kontorą, kad ši surastų siūlo galą. Jį išvyniojus P.Pakrosnio svajonės tapti turtuoliu galbūt žlugtų, o gal priešingai - išsipildytų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"