Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ramūno Karbauskio veiklos pradžia – užmarštyje

 
2017 02 10 6:00
1996 metais pasiekti pergalę Seimo rinkimuose, paties Ramūno Karbauskio teigimu, jam padėjo tėvo vardas.
1996 metais pasiekti pergalę Seimo rinkimuose, paties Ramūno Karbauskio teigimu, jam padėjo tėvo vardas. Alinos Ožič nuotrauka

Prieš 20 metų į didžiąją politiką įžengęs dabartinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, kaip rodo oficialūs Seimo dokumentai, veiklos pradžioje nebuvo linkęs persistengti. Tuo metu greta dirbę politikai teigia neįsiminę ryškesnių jo darbų, nors žodžiais dabartinis valdančiosios daugumos lyderis buvo labai aktyvus – dalijo pažadus, pliekė ir oponentus, ir jam nepaklususius bendražygius.

Prieš ketverius metus kandidatuodamas į Seimą LVŽS pirmininkas R. Karbauskis siūlė apmokestinti itin galingus automobilius ir taip įpareigoti jų savininkus bent iš dalies kompensuoti žalą aplinkai. Prieš kelis mėnesius jis pats persėdo prie vieno iš labiausiai aplinką teršiančių visureigių „Cadillac Escalade“ vairo.

Dar anksčiau, 2000-aisiais, kelią į didžiąją politiką R. Karbauskiui nutiesė didžiulės žemdirbių protesto akcijos, bet prieš Seimo rinkimus dabartinis LVŽS lyderis nuo jų atsiribojo, o kiti garsiai nuskambėjusių kelių blokadų vedliai buvo teisiami.

1996 metais pasiekti pergalę Seimo rinkimuose, paties R. Karbauskio teigimu, padėjo tėvo – Šiaulių rajone gerai žinomo kolūkio pirmininko, Aukščiausiosios Tarybos (Sovietų Lietuvos – aut.) deputato – vardas. Politiniais darbais R. Karbauskis tuo metu negarsėjo: Seimo statistikoje jis įamžintas tik kaip vienas daugiausia posėdžių – beveik pusę – per ketverius metus praleidusių parlamentarų.

Sąskaitoje – keturi projektai

Pirmąkart į Seimą tuo metu 26-erių R. Karbauskis, jau įsukęs „Agrokoncerno“ veiklą, pateko 1996-aisiais, savarankiškai laimėjęs rinkimus Šiaulių kaimiškojoje apygardoje. „Tai, kad atsidūriau Seime, lėmė kelios aplinkybės. Buvo žinoma, jog mano konkurentas jau ir taip pateko į Seimą pagal konservatorių sąrašus. Antra, žmonės pradėjo kalbėti, kad obuolys nuo obels netoli riedės, minėjo tėvą, nors pats dėl to nebuvau nusipelnęs. Tėtis, kai liko kokios dvi dienos iki rinkimų, pasakė: Ramūnai, tu laimėjai“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ yra pasakojęs LVŽS lyderis.

Parlamente politikos naujokas dirbo Kaimo reikalų komitete (KRK). „Buvome viename komitete, bet daugiau niekaip negalėčiau jo išskirti. Žemdirbių interesais tuo metu rūpinosi visas Kaimo reikalų komitetas, ir visi tai darėme iš idėjos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė tuometis KRK narys socialdemokratas Mykolas Pronckus.

Kaip rodo statistika, per ketverius savo pirmosios kadencijos metus R. Karbauskis iš viso prisidėjo prie keturių teisės aktų projektų rengimo. Tuo metu Seime aktyviausiai dirbusios parlamentarės Elvyros Kunevičienės „sąskaitoje“ – 627 parengti dokumentai. Tačiau R. Karbauskis lyderiavo kitoje srityje – per kadenciją sugebėjo praleisti 48 proc. plenarinių posėdžių.

Dvejus metus praleidęs Seime, R. Karbauskis tapo Lietuvos valstiečių partijos (LVP) nariu, o netrukus buvo išrinktas jos pirmininku. „Įsivaizduokite – patenki į Seimą ir pajunti, kad esi niekas, nulis, į tave niekas nekreipia dėmesio. Gyveni iliuzijomis, esi 26 metų ir matai, kaip viskas iš tiesų vyksta. Kad yra tam tikri susitarimai, interesai, ir jokios meilės tėvynei. Buvau ištiktas šoko. Kokius metus ar pusantrų į viską reaguodavau emociškai. Dėl visko nervindavausi, dėl visko išgyvendavau, į viską bandydavau gilintis ir suprasdavau, jog tai niekam neįdomu. Partijoje buvo kitos galimybės“, – apie apsisprendimą pasakojo jis „Lietuvos žinioms“.

Su protestų vėliava

Į 2000-ųjų Seimo rinkimus R. Karbauskis ėjo skelbdamas pažadą apginti Lietuvos žemdirbių interesus. Jo rinkimų kampanijos akompanimentu tapo tų metų pradžioje prasidėjusios žemdirbių akcijos, kurios pavasariop išvirto į visą šalį apėmusią kelių blokadą. Tuo metu valdančiosios konservatorių daugumos vadovybė šią akciją pavadino „nesąžininga rinkimų konkurencija“.

Dėl kelių blokados vėliau buvo teisiami aštuoni asmenys, tarp jų ir dabartinis žemės ūkio ministras, tuo metu Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Bronius Markauskas. LVP pirmininkas 2000-ųjų kovą viešai žadėjo teisiamus ūkininkus ginti savo lėšomis, nors išsigynė buvęs tarp protesto akcijų organizatorių. „Aš jas rėmiau savo pareiškimais“, – sakė R. Karbauskis.

Prieš pat Seimo rinkimus, 2000-ųjų rugpjūtį, jis paskelbė atsiribojantis nuo žemdirbių protesto akcijų organizavimo. Tačiau, viešu pareiškimu kreipdamasis į prezidentą, premjerą bei žemės ūkio ministrą, R. Karbauskis įspėjo, jog valstybei nesprendžiant ūkininkų problemų „žmonių nusivylimas ir pyktis gresia peraugti į nekoordinuotas kelių ir muitinių blokadas“.

Už riaušių organizavimą kartu su kitais žemdirbių atstovais tuo metu teistas Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas viešai rėžė: R. Karbauskis puikiai moka sukelti ažiotažą, bet žemdirbių naudai nepadarė beveik nieko. „Man liūdna, kad kaimo žmonės to nesupranta, juk iš tiesų dauguma jiems naudingų sprendimų priimta tik Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos dėka. Esu beveik tikras, kad tarp mąstančių ir skaičiuojančių ūkininkų R. Karbauskis nėra populiarus. Jis populiarus tarp mažažemių, neišsilavinusių žemdirbių ir kaimo pensininkų“, – 2000-aisiais skelbė J. Ramonas.

Pirmasis nušalintas Seimo vadovas

Į 2000-ųjų rinkimus R. Karbauskio vedami „valstiečiai“ ėjo su didelės pergalės viltimis: planavo laimėti tiek vietų, kad be jų pritarimo parlamente nebūtų įmanoma patvirtinti šalies biudžeto ar formuoti žemės ūkio politikos. Realybė pasirodė kitokia – LVP neperžengė partijoms nustatyto rinkimų barjero, tad Seime atsidūrė tik keturi vienmandatėse išrinkti jos nariai, tarp jų ir R. Karbauskis.

Net toks balsų skaičius pavertė „valstiečius“ geidžiamais tiek kairiųjų, tiek liberalių jėgų, neturinčių aiškios balsų persvaros, bet siekiančių formuoti valdančiąją koaliciją, partneriais. R. Karbauskis iš pradžių svarstė dėtis prie socialdemokratų, bet netrukus sutiko paremti vadinamąją Naujosios politikos koaliciją, sudarytą socialliberalų, liberalų, centristų ir moderniųjų krikdemų. Tiesa, tapti koalicijos dalimi LVP nesutiko – įsipareigojo tik balsuoti už valdančiųjų siūlomą Seimo pirmininką bei Vyriausybės programą. Mainais už tai oficialiai prašyta „kai kurių žemdirbiams palankių sprendimų“, taip pat suderėta dėl Seimo vicepirmininko posto, atitekusio R. Karbauskiui.

Naujosios politikos koalicija gyvavo vos pusmetį, tačiau R. Karbauskis posto neteko dar greičiau: versti iš Seimo vicepirmininkų jis buvo pradėtas 2000-ųjų gruodį, kai pasisakė prieš kaimui esą nepalankų valstybės biudžetą, o 2001 metų liepą buvo nušalintas, daugumai slaptai balsavusių parlamentarų pareiškus nepasitikėjimą. Jis buvo pirmas tokiu būdu posto netekęs Seimo vicepirmininkas po nepriklausomybės atkūrimo.

Antrosios R. Karbauskio kadencijos darbo statistika – iškalbinga. Per ketverius metus jis pateikė 126 teisės aktų projektus (lyderiu tapęs socialdemokratas Aloyzas Sakalas – 1107), bet tapo absoliučiu posėdžių nelankymo lyderiu. Iš 573 posėdžių, vykusių tos kadencijos metu, jis praleido 227.

Parlamentiniam Biudžeto ir finansų komitetui (būtent jame, o ne Kaimo reikalų komitete 2000–2004 metais dirbo LVP lyderis) vadovavęs liberalas Kęstutis Glaveckas negalėjo prisiminti R. Karbauskio to meto darbų. „R. Karbauskis niekuo neišsiskyrė. Per mano penkias Seimo kadencijas parlamentiniame Biudžeto ir finansų komitete dirbo apie 50 politikų. Iš jų kokius 8 galima prisiminti, nes jie buvo arba savo srities specialistai, arba pasižymėjo išskirtinėmis politinėmis savybėmis. O didžioji dauguma buvo ramūs, paprasti žmoneliai, kurie, patekę į komitetą, plaukė pasroviui, taip pat ir R. Karbauskis“, – sakė jis.

Draugystė ir skyrybos

Minimu laikotarpiu prasidėjo bruzdėjimai ir R. Karbauskio vadovautoje LVP. 2001-ųjų pavasarį šios partijos Kauno rajono skyrius atsiribojo nuo „kaimui žalingos R. Karbauskio veiklos“, prabilta apie iniciatyvas perrinkti pirmininką ir net partijos skilimą. Tačiau netrukus maištininkai buvo pašalinti iš LVP, Kauno rajono skyrius performuotas, o R. Karbauskis perrinktas partijos pirmininku.

Tų pačių metų gruodį LVP susijungė su ekspremjerės Kazimieros Prunskienės vadovaujama Naujosios demokratijos partija (NDP), jos lyderei buvo patikėtas jungtinės Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) pirmininko postas. Pats R. Karbauskis jau tuo metu kalbėjo neketinantis daugiau dalyvauti politikoje – jis atsisakė kandidatuoti Seimo rinkimuose, kurie vyko 2004 metais.

Būtent ši kampanija, partijai vadovaujant K. Prunskienei, „valstiečiams“ buvo sėkmingiausia iš visų ankstesnių: jie iškovojo 10 mandatų, tapo socialdemokratų burtos valdančiosios koalicijos dalimi. Tačiau 2008-aisiais atsirado įtampa tarp K. Prunskienės ir R. Karbauskio. Tų metų pradžioje per VLS suvažiavimą nepasiekęs, kad būtų balsuojama dėl pasitikėjimo juo, kaip partijos pirmininkės pavaduotoju, R. Karbauskis pareiškė apskritai pasitraukiantis iš partijos.

Tuo metu nugalėjusi K. Prunskienė negailėjo R. Karbauskiui ir kandžių replikų. Pasak jos, partija per kelerius metus „jau priprato“ prie kategoriškų ir emocingų R. Karbauskio veiksmų. „Vienas narys negali visko apversti. Demokratijos niekas šitaip nesupranta, kad vienas žmogus nusprendžia už daugumą. R. Karbauskiui neįtikau, nes neklausiau taip, kaip jam norėtųsi“, – kalbėjo politikė.

Pergale K. Prunskienė gardžiavosi neilgai. Tais pačiais 2008-aisiais VLS triuškinamai pralaimėjo Seimo rinkimuose – kaip teigta, ne be R. Karbauskio pastangų. Prieš pat Seimo rinkimus jis „Agrokoncerno grupės“ bendrovėse išplatino pranešimą, kad jis pats nebalsuos už VLS jungą ir nepataria to daryti kitiems. R. Karbauskis tikino neagitavęs prieš savo buvusią partiją – tiesiog atsakęs darbuotojams į nuolat skambantį klausimą „už ką balsuoti“.

Iškart po rinkimų R. Karbauskis paskelbė sieksiantis išversti K. Prunskienę iš partijos pirmininko posto ir taip išgelbėti VLS nuo pražūties. Jis sugrįžo į partiją, bet teigė nepretenduojantis į pirmininkus, esą šis postas labiau tiktų VLS senbuviui, tuomečiam Ignalinos rajono merui Broniui Ropei. Vis dėlto 2009-ųjų vasarį per VLS suvažiavimą ši kandidatūra nebuvo iškelta. Nugalėjęs varžytis atsisakiusios K. Prunskienės remiamą kandidatą europarlamentarą Gintarą Didžioką, R. Karbauskis grįžo prie „valstiečių“ vairo.

„Žalios“ idėjos nepadėjo

2012 metų pradžioje, prieš eilinius Seimo rinkimus, pavadinimą į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą pakeitę R. Karbauskio bendražygiai varžytis dėl pergalės patraukė pasitelkę „žalias“ idėjas. Viena jų – siekis įvesti „žaliąjį“ mokestį automobiliams, kurių variklio tūris viršija 1,5 ar 2 litrus. Pasak R. Karbauskio, toks sprendimas galėtų paskatinti gyventojus važinėti mažiau aplinką teršiančiais automobiliais, o mokesčio mokėtojai bent iš dalies kompensuotų aplinkai daromą žalą. „Mašinos, kai jos naudojamos tam, kad tvarkytum ūkinius reikalus, – čia kitas klausimas. Bet dažniausiai žmonės iki parduotuvės važiuoja tokiomis mašinomis. Tegul moka“, – kalbėjo jis.

Tuo metu LVŽS agitavo ir prieš atominės elektrinės statybas. Būtent šią strategiją R. Karbauskis įvardijo kaip pagrindinę priežastį, kodėl partijai rinkimuose ir vėl nepasisekė. „Šnekant apie rezultatus akivaizdu, kad žalioji politika Lietuvoje dar nepastebėta, bet reikia labai daug darbo įdėti, ir ji gali būti pastebėta. Bendras partijos rezultatas gerėja, tai rodo, kad jeigu dirbama kryptingai, žaliąsias idėjas gali rinktis ir miesto rinkėjai, ypač jaunesni“, – prieš ketverius metus kalbėjo R. Karbauskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"