TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rankas į dvarą tiesia statybininkai

2010 05 17 0:00
Gelgaudiškio dvaro prieigos - viena mėgstamiausių miestelio gyventojų renginių vietų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gelgaudiškio miestelio gyventojai baiminasi, kad gali būti "nusavinti" dvaro rūmai, dėl kurių jie kovojo ne vienus metus.

Nerimas dėl Gelgaudiškio dvaro ateities kilo, kai šį pavasarį į teismą kreipėsi Kauno statybų bendrovė "Virmalda". Praėjusių metų rudenį konkursą laimėjusi įmonė pradėjo restauruoti dvaro rūmus. Tuomet pastatas buvo avarinės būklės - sienas paveikusi korozija, stogas vietomis net įgriuvęs, tad jį reikėjo skubiai tvarkyti.

Statybininkai atliko darbų už maždaug 1,3 mln. litų, o visas rūmų restauravimas turėjo atsieiti beveik 5 mln. litų. Su darbus pradėjusia statybų bendrove tikėtasi atsiskaityti gavus lėšų pagal parengtą projektą iš Europos Sąjungos fondų, tačiau Ūkio ministerija jų neskyrė. Nesulaukusi žadėtų pinigų iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos, kuriai priklauso dvaras, "Virmalda" kreipėsi į teismą, kad jai būtų sumokėtos įdėtos lėšos.

Su skolomis - nereikalingas

Kai įvykiai pakrypo tokia linkme, daugelis miestelio gyventojų ėmė įtarti, jog už dvaro restauravimo istorijos slepiasi siekis perimti jį. Tokių nuogąstavimų sakė turįs ir Šakių rajono meras Juozas Bertašius. "Dvaras už skolas gali atitekti statybininkams, nes susikaupusi milijoninė skola kaip nors turi būti atlyginta. Tai valstybės reikalas. Juk dvaras yra jos turtas, kurį iki šiol tik valdė dabar jau naikinama apskrities viršininko administracija", - teigė LŽ meras.

Pasak jo, Šakių rajono savivaldybė nežada perimti dvaro su skolų "kupra", nes ne jos jėgoms sumokėti statybininkams tokią sumą.

"Virmaldos" direktorius Virginijus Rabačius LŽ tvirtino, kad jį stebina kalbos apie bendrovės siekį perimti Gelgaudiškio dvarą. "Pasirinkome teisėtą būdą atgauti įdėtus pinigus - mums skolingą Marijampolės apskrities viršininko administraciją padavėme į teismą", - aiškino V.Rabačius. Jis tikino, kad statybininkus labiausiai tenkintų skolos atlyginimas pinigais.

Gelgaudiškio bendruomenės centro "Atgaiva" pirmininkė Genė Žilinskienė LŽ sakė, kad nerimo, jog dvaras nebetarnaus miestelio gyventojų poreikiams, išties esama. Tačiau pridūrė turinti vilčių, kad taip neatsitiks. "Jei dvaro rūmai būtų perduoti Šakių rajono savivaldybei, tikiuosi, su vietos valdžia pavyktų susitarti ir įkurti viešąją įstaigą, kuri rūpintųsi tolesniu dvaro atstatymu. Su apskrities administracija to nepavykdavo padaryti", - pasakojo ji. "Atgaivos" centro pirmininkė neslėpė, jog nerimauja dėl ateities, kai po liepos 1-osios nebeliks apskrities administracijos.

"Skolą pripažįstame, tačiau viliamės, kad iki to laiko, kol bus panaikinta administracija, galutinai taps aiškus mūsų pateikto projekto finansavimas", - LŽ dėstė Marijampolės apskrities viršininko administracijos vyr. specialistė Virginija Samuolienė. Ji minėjo, kad Ūkio ministerijos sprendimą nefinansuoti jau pradėto įgyvendinti projekto apskrities administracija apskundė Finansų ministerijai.

Dvarą atkovojo žmonės

Gelgaudiškio dvaro rūmai - vieni gražiausių Lietuvoje. Juos ant dešiniojo Nemuno kranto apie 1840-1846 metus pastatė dvarininkas Gustavas Koidelis. 1999-aisiais Valstybės turto fondui perduotą Gelgaudiškio dvaro ansamblį buvo numatyta privatizuoti. Apie tai sužinoję miestelio gyventojai pradėjo žygius, kad dvaras neatitektų į privačias rankas, bet būtų naudojamas bendruomenės reikmėms.

Prieš porą metų Vyriausybė nutarė valstybei priklausantį dvaro kompleksą perduoti Marijampolės apskrities administracijai, kad ši drauge su miestelio bendruomene visus jo pastatus pritaikytų visuomenės poreikiams. Gelgaudiškio bendruomenės centro iniciatyva buvo parengta ir Kultūros ministerijoje patvirtinta dvaro rūmų panaudojimo koncepcija. Joje numatyta, kad pastatuose galėtų veikti maitinimo įstaigos, informacinis centras, vaikų dienos centras, bendruomenės centras, turistų apgyvendinimo įstaiga, meno mokykla. Vietos atsirastų ir Lietuvos našlaičių brolijai, vienijančiai pokario metais čia veikusių vaikų namų auklėtinius. Vėliau puoselėta vilčių, kad dvare bus leista šeimininkauti kultūros centrui, kuris ir dabar rūmuose organizuoja renginius, priima dvaro apžiūrėti atvykstančius svečius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"