TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rašyba nelietuviškais rašmenimis: kai Rusija stebi

2014 05 05 14:33
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos lenkų politikai mieliau rašo savo pavardes rusiška nei lietuviška forma, tad ar asmenvardžių rašybos problema nėra dirbtinai eskaluojama? Kokių geopolitinių pavojų gali kilti Lietuvai padarius nuolaidų kalbos srityje?  

Tokios mintys pirmadienį skambėjo konservatorių organizuotoje spaudos konferencijoje dėl lietuvių kalbos išsaugojimo. Prelegentai, žinoma, buvo vieningi: įstatymo dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis priėmimas yra nereikalingas ir atneštų daug žalos.

V.Stundys: niekas negali kištis

Miša Jakobas. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka.

Pagarba valstybei prasideda nuo jos kalbos, šiltoje savo kalboje konferencijoje sakė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. Jis, kaip Lietuvos pilietis, teigė labai gerbiantis ir mylintis šią kalbą, kuria bendrauja. „Ir mokydamas vaikus, ir puoselėdamas jų meilę tėvynei pradedu nuo to, kad jei nori pasiekti karjerą, būtinai turi išmokti gražiai kalbėti. Kai gražiai kalbėsi – gražų darbą turėsi. Kai gražų darbą turėsi – gražiai ir gyvensi. Esu tolerantiškas, gerbiu kiekvieną tautą ir tautelę, kurioje gyvena lietuviai. Manau, kad turime visi susikibti rankomis, stovėti susikabinę ir puoselėti tą šalį, kurioje mes gyvename, ir tą valstybę, kurios kalba mes bendraujame“, – kalbėjo M.Jakobas.

Seimo narys Valentinas Stundys atkreipė dėmesį, kad konferencija vyksta simboliniu laiku: gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Pasak parlamentaro, skaitmenizacijos amžiuje ne tik lietuvių kalbai kyla grėsmių, tačiau aktualiausia tema dabar yra valstybinės kalbos situacija ir šiuo metu Seime registruotas socialdemokratų įstatymas projektas dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis dokumentuose.

Valentinas Stundys. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.

„Neišvengiamai turėjome registruoti alternatyvų įstatymo projektą. Pirmasis projektas, iš esmės siekdamas įteisinti galimybę užsieniečiams ar už užsieniečių ištekėjusioms moterims savo pavardes asmens dokumentuose rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, atveria galimybę Lietuvos piliečiams šio įstatymo nustatyta tvarka pakeisti savo pavardes asmens dokumentuose, ir tas keitimas būtų susijęs su visos informacinės valstybės sistemos, visų registrų pertvarka. Įsileisdami į savo apyvartą kitus rašmenis sukurtume ypatingą precedentą, kai lietuviška abėcėlė, susiformavusi per šimtmečius, patirtų neišvengiamą poveikį, – kalbėjo V.Stundys. – Europos teisinės institucijos – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas – yra aiškiai pasakę, kad asmenvardžių rašyba yra nacionalinės teisės objektas ir niekas kitas negali kištis“.

L.Kasčiūnas: pagalvokime apie kaimynus

Praėjusią savaitę vienas iš minėto įstatymo projekto autorių Gediminas Kirkilas interviu sakė, kad tokia asmenvardžių rašyba yra įtvirtinta dvišalės Lietuvos ir Lenkijos valstybių 1994 metų sutartyje, teigė V.Stundys. „Arba kolega neskaitė tos sutarties, arba skaitė ne visai tai, kas ten parašyta. Šioje sutartyje parašyta tai, kaip mes dabar ir leidžiame asmenvardžių rašybą Lietuvoje – rašyti pagal skambesį. Lygiai tą patį siūlo ir tarptautinė teisė: tautinės mažumos atstovo pavardę galima rašyti pagal skambesį nacionaline valstybės abėcėle“, – sakė V.Stundys.

Rytų Europos studijų centro analitikas politologas daktaras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Lietuvos politikų teiginiai dažnai būna atitolę nuo tikrovės. Šiandieninis Lietuvos teisinis reguliavimas, politologo teigimu, visiškai neprieštarauja tarptautiniams sutartims, standartams ir jokiems dvišaliams susitarimams. „Pagal 1994 metų sutartį esame įsipareigoję rašyti pagal skambesį. Akivaizdu, kad dabar taip ir yra“, – komentavo L.Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka.

Taip pat, anot politologo, kalbama, jog „Lenkijoje tai sudarytos sąlygos taip daryti“, bet socialdemokratų siūlomame projekte numatomas ne tik įrašas pase, bet ir registrų sistemos keitimas.

L.Kasčiūno įsitikinimu, dabartiniu metu šis klausimas itin aktualus ir dėl Rusijos propaguojamos tėvynainių koncepcijos. „Rusija labai stebi, kas vyksta Baltijos šalyse šiais klausimais. Jeigu paklaustumėte sveikiau mąstančio Latvijos politiko apie tai, ką jis galvotų apie tokį priėmimą Lietuvoje, jis iš karto pasakytų, kad kitą dieną Rusija pasibels į Latvijos duris ir pasakys: darykite taip, kaip padarė lietuviai. Turėkime galvoje geopolitinį kontekstą, pagalvokime apie savo kaimynus“, – aiškino politologas.

L.Kasčiūnas, kalbėdamas apie galimą klausimo poveikį santykiams su Lenkija, sakė tarptautinių santykių istorijoje nėra matęs pavyzdžio, kad strateginė partnerystė būtų priklausiusi nuo asmenvardžių ir vietovardžių: ją lemia saugumo samprata, užsienio politikos modelis.

Įžvelgia provokavimą

Lenkų rinkimų akcijai, politologo L.Kasčiūno vertinimu, bet kokia įstatymo projekto baigtis reikš naujų reikalavimų atsiradimą: „Tai diktuoja pačios Lenkų rinkimų akcijos funkcionavimą, tai yra jos politinė prigimtis. Pažiūrėkime, kas apskritai vyksta Europoje. Lenkai labai gerai žiūri į tai, kas vyksta Vengrijoje, o ji turi labai stiprias tautines bendrijas, jų partijas, ten yra ir asmenvardžiai, vietovardžiai, dabar kalbama apie antrą valstybinę kalbą. Taigi ar mes pasiruošę kažkur šioje vietoje braukti brūkšnį? Kol kas to negirdėjome. Kol kas tai tik visa ko pradžia“.

Galiausiai, L.Kasčiūno įsitikinimu, Lenkų rinkimų akcijos ir V.Tomaševskio veikloje „rusiškas veiksnys“ esąs akivaizdus, ypač pastaruosius porą metų, vienijantis su Rusų aljansu.

Europarlamentaras Algirdas Saudargas konferencijoje minėjo, jog pačios asmenvardžių rašybos temos pateikimas viešumoje jam atrodo politine prasme ydingas. Pasak jo, išeiviai iš Lietuvos labai greitai nutautėja, kalbančiųjų lietuvių kalba yra nedaug, tad kalbos sistema neturi būti ardoma, su ja turi būti elgiamasi atsargiai ir subtiliai – ypač skaitmenizacijos amžiuje.

Algirdas Saudargas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka.

„Šios konfliktinės, politizuojamos temos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių problemų, pavyzdžiui, skaitmenizacijos. O visa tai, ką mes šiuo metu matome, yra vienos politinės jėgos – Lenkų rinkimų akcijos – tos pačios tematikos (eskalavimas – aut.). Politikai turi susivokti. Mano kolega, tikiuosi – buvęs kolega Europos Parlamente (Valdemaras Tomaševskis – aut.) kiekvienu savo pasisakymu iš tribūnos šmeižia Lietuvą. Kai šie dalykai susipainioja, pirmiausiai kenčia politika, santykiai su kaimynai, mūsų gimtoji kalba, manau, ir lenkų kalba – geriau jie puoselėtų savo atskirą dialektą, kuriuo kalba, pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje“, – savo požiūrį dėstė A.Saudargas.

Tuo tarpu „Vilnijos“ draugijos pirmininkas profesorius Kazimieras Garšva pabrėžė, jog neatmetus socialdemokratų siūlomo įstatymo projekto kiltų daug problemų, juo labiau, kad po to bus teikiamas Tautinių mažumų įstatymas. Jo teigimu, lenkai nori geriau rašyti pavardes rusiška forma, pavyzdžiui, „Tomaševskij“, bet jokiu būdu ne lietuviška „Tomaševskis“. „Jiems tereikia „j“ raidę numesti, ir bus lenkiška forma, – įsitikinęs K.Garšva. – Reikėtų daugiau informacijos, nes daugelis gyventojų nesupranta, ir, deja, Gediminas Kirkilas taip pat ne tik nesupranta, bet ir klaidina. Galėtų būti ir visų tautinių bendrijų apklausa surengta“.

Profesorius akcentavo, kad tikrai ne visi apklaustieji norėtų minimų naujovių, nes reikėtų papildomai mokytis, mat kalbama ne apie kelias, o apie 150 raidžių. „Tuomet prasidės konfliktai, nes ir jūs neperskaitysite, pavardė bus iškraipyta, darbuotojai nemokės užrašyti. Lenkiškų yra 10 raidžių, latviškų 8, vokiečių, prancūzų, su apostrofais... Žinoma, Europos Sąjungoje niekas ir nerašo taip. Pavyzdžiui, jeigu plaukia Rūta Meilutytė, rašo Ruta Meilutyte. Beje, Lenkijoje – taip pat“, – sakė K.Garšva. Pasinaudodamas proga, profesorius priminė, kad antradienį 12 valandą prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamas mitingas dėl kalbos išsaugojimo. Profesoriaus manymu, G.Kirkilas yra paskaičiavęs, kad gali surinkti balsų daugumą sprendžiant dėl įstatymo projekto priėmimo, o Seimo frakcijos esą nelabai domisi šiuo klausimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"