TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Raudojo tik ieškinio atsisakiusi močiutė

2011 04 02 0:00
Motiną nužudžiusi J.Pušienė neprarado geros nuotaikos net per teismo posėdžius.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Motiną nužudžiusi Jolita Pušienė nuosprendžio, kuriuo ji pasiųsta už grotų dvylikai metų, klausėsi abejingu veidu. Raudojo tik jos močiutė, prieš metus praradusi dukrą, o vakar - ir anūkę, kurios paleidimo į laisvę gali ir nesulaukti.

Nukentėjusiąja dukters nužudymo byloje pripažinta Regina P. verkė per visus Kauno apygardos teismo, narpliojusio jų šeimos tragediją, posėdžius. Pasiteiravus, kurios jai labiau gaila - velionės ar 24-erių anūkės, kuriai grėsė laisvės atėmimas iki 20 metų, pensininkė atsakė: "Žinoma, dukters - ką šiai teko iškentėti!" Už tai, ką patyrė pati, anksčiau laiko palaidojusi savo 47 metų dukrą, ji prašė priteisti iš žudikės pusę milijono litų. Tačiau išgirdusi, kad prokuroras prašo skirti anūkei 16 metų laisvės atėmimo bausmę, močiutė šio savo ieškinio atsisakė.

Teisėjų kolegija nuo prokuroro prašytos bausmės nurėžė dar ketverius metus, o iš kaltinimo panaikino teiginį "itin žiauriai". "Iš viso buvo suduota 16 smūgių. Keturi iš jų - į galvą. Mirties priežastis - kraujo išsiliejimas į smegenis. Tačiau nėra duomenų, kad J.Pušienė mušė motiną, norėdama sukelti fizines kančias", - skelbiama nuosprendyje. Jį pasirašiusieji teigia rėmęsi Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu apie būtinas nužudymo itin žiauriai aplinkybes. O šiuo atveju trūksta vieno svarbiausių dalykų - nebuvo naudojami jokie įrankiai.

Vienas kartas nemelavo

Kaip LŽ jau rašė, į teisiamųjų suolą atvedusi tragedija įvyko 2010-ųjų sausio 23-iąją viename Kauno Kovo 11-osios gatvės bendrabutyje, kurio vieno kambario bute glaudėsi J.Pušienė, šios motina bei trejų metų dukrelė. Anot kaimynų, J.Pušienė ne kartą buvo išmetusi motiną iš namų, nes jai reikėdavo "laisvo ploto" - vyrams parsivesti. Dėl nuolatinio lėbavimo šiai buvo apribotos teisės į mažametę dukrą.

Ir tą lemtingą vakarą kaimynai teigė girdėję, kaip J.Pušienė mušė savo motiną. Ši net inkštė iš skausmo. "Kada tu motinai išsukai pirštus - dar gyvai, prieš trenkdama į sieną?!" - remdamasi kaimynų pasakojimu klausė močiutė anūkės. Anot Reginos P., atskubėjus į reanimaciją, kurioje dukra merdėjo dar keturias dienas, gydytojas pasakė: "Jos smegenys taip sukrėstos, kad, jeigu ir pasveiks, bus kaip naujagimis."

Teisiamosios versija

Verkė per teismo posėdžius ir J.Pušienė. Tačiau jos ašaros labiau priminė isteriją. Savo kaltės teisiamoji nepripažino. Jos pasirinkta gynybinė taktika buvo velionės juodinimas. Anot J.Pušienės, motina prieš mirtį kelis mėnesius gėrė. Taip būdavo, kai jai kas nors įsiūlydavo stikliuką. Nors iki tol galėjo negerti mėnesių mėnesiais. Šį kartą "startas buvo duotas" per pačios teisiamosios gimtadienį, spalio mėnesį.

Kaltinamoji nužudymu įrodinėjo, neva motina buvo sumušta priešais esančiame bendrabutyje, kuriame dažniausiai girtuokliavo. Neva ir tada ji grįžo namo tik ryte ir net nepajėgė pati atsigulti. Įkelti šią į lovą padėjo į svečius užsukęs draugas. J.Pušienė tądien gėrė su juo alų. Netrukus motinai pasidarė bloga ir "rūpestinga" duktė iškvietusi šiai greitąją. Nors ikiteisminio tyrimo metu prisipažinusi, kad tądien motiną gerokai papurčiusi, teisme J.Pušienė šią aplinkybę neigė. Neva taip sakyti privertė pareigūnai. Prieš dvejus metus J.Pušienė jau buvo teista už melagingų parodymų davimą. Iki šiol nesumokėta už tai skirta 520 litų bauda pridėta prie vakarykščio nuosprendžio.

Iškalbinga priešistorė

Ką reiškė dažnai mėlynėmis nusėtas dukters kūnas, nužudytosios motina suprato tik po tragedijos. Tiesą slėpė ir pati mušamoji. Jos paklausus, kas atsitiko, atsakydavo: "Paslydau, nukritau, buvau užpulta gatvėje." Kartą kilus įtarimui, kad tai gali būti anūkės darbas, Regina P. pasiūlė dukrai kreiptis į policiją. Ši atsakiusi: "O ne - juk tai mano vienturtė!"

Anot velionės motinos, jos dukra išsiskyrė su vyru, kai Jolitėlei tebuvo ketveri. Šios tėvas taip pat kalėjo už nužudymą. Dėl to duktė vėliau atsisakė buvusio vyro alimentų, kad tik Jolitėlei nereikėtų šio išlaikyti senatvėje. "Dukra buvo siuvėja ir dirbo po 16 val. per dieną, kad tik vienturtėlei nieko netrūktų", - pasakojo teisme Regina P. Norėdama apginti juodinamą dukrą, ji net atnešė į teismą anūkės vaikystės nuotraukų. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"