TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Raudona lemputė turi būti įžiebta

2014 03 04 6:00
Vakar prie Rusijos ambasados Vilniuje vėl buvo surengta protesto prieš šios šalies veiksmus Ukrainoje akcija. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Net jei įvykiai Ukrainoje realios intervencinės grėsmės Lietuvai nekelia, ekspertai įsitikinę, kad susidariusi krizė turi tapti rimtu postūmiu peržiūrėti krašto gynybos politikos prioritetus ir gerokai padidinti sistemos finansavimą.

Mūsų šalies vadovai ramina, kad dėl Ukrainoje susiklosčiusios padėties pavojus Lietuvai negresia. Ji kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybėmis atidžiai stebi įvykius ir planuoja tolesnius žingsnius. Situacija Kryme privertė politikus prabilti apie pernelyg menką Lietuvos kariuomenės ir visos gynybos sistemos finansavimą. Tačiau nuomonės, kada jis galėtų didėti, išsiskyrė.

Grėsmę suvokia ne visi

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė teigė pritarianti NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno vertinimams, kad dėl Ukrainos įvykių nesaugumas padidėjo visoje Europoje. “Bandoma išvengti ginkluoto konflikto, kuris tikrai gali išvirsti į didelę tarptautinę krizę ir karą Europoje”, - LŽ sakė ji.

Anot parlamentarės, tolesni įvykiai priklausys tik nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino. “Tai, kas vyksta, yra politikos, kurią jis vykdo 14 metų, kai yra valdžioje, tęsinys ir nuosekli pasekmė”, - įsitikinusi ji. R.Juknevičienės teigimu, tai galima apibūdinti kaip siekį sukurti naują imperiją. Neabejotina, kad dabartinė Rusijos valdžia neatsisakė ketinimų daryti Lietuvai “vienokią ar kitokią įtaką, net ir neokupuojant”. Pasak R.Juknevičienės, ne visi mūsų politikai gerai suvokia kylančią grėsmę, o kai kurie gal net dalyvauja tuose procesuose.

Operacija vyktų žaibiškai

Gynybos politikos eksperto Aleksandro Matonio teigimu, atsakymo, ar Lietuvai gresia pavojus, pirmiausia reikėtų ieškoti V.Putino galvoje. “Ar V.Putinas galėtų ryžtis agresijai prieš NATO blokui priklausančią valstybę? Logika sakytų, kad ne. Tačiau logika sakė, kad jis negalėtų vykdyti agresijos ir prieš giminingą slavų valstybę, kurios saugumą garantavo pati Rusijos valstybė Budapešto memorandumu”, - kalbėjo ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, jog operacija Kryme buvo surengta per rekordiškai trumpą laiką. “Kitaip tariant, jei V.Putino galvoje velniai lieptų įvykdyti agresiją prieš kurią nors NATO valstybę, tikėtina, kurią nors iš Baltijos šalių, tai būtų padaryta nepaprastai greitai”, - sakė A.Matonis. Todėl pirmą atsaką, nelaukdama sąjungininkų paramos, Lietuva turėtų kirsti pati. Eksperto manymu, pirmam atsakui jėgų pakaktų, tačiau ilgiau išsilaikyti jų akivaizdžiai trūktų. “Mūsų kariuomenė per mažai finansuojama, neturi oro gynybos priemonių. Todėl neabejotinas prioritetas - stiprinti krašto apsaugą, greitai skirti deramą finansavimą”, - tvirtino jis.

Paskata NATO grįžti prie šaknų

Politologas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad tai, kas įvyko ir vyksta Ukrainoje, yra smūgis Europos saugumo sistemai. “Net ir Europoje vis dar yra įmanomas konvencinis - tradicinis - karas. Natūralu, kad pagal visą logiką tai turėtų veikti NATO raidos modelį Europoje”, - LŽ sakė jis. Politologo nuomone, įvykiai Ukrainoje gali paskatinti NATO grįžti “prie savo šaknų”, organizacijos, kuri pirmiausia rūpinasi savo narių gynyba. Tai atitinka Lietuvos saugumo interesus, todėl, pasak L.Kasčiūno, tam tikru požiūriu ši krizė ateityje galbūt mums išeitų į naudą.

“NATO galės permąstyti visą savo gynybos planavimą. Natūralu, kad Aljansas turėtų stiprinti visą gynybos pajėgumą, ypač regionuose, kurie ribojasi su kitomis saugumo sistemomis”, - pabrėžė pašnekovas. Kartu jis perspėjo, kad negalima lyginti Ukrainos ir Baltijos valstybių, kurios yra NATO narės, situacijos. “Grėsmė, žinoma, egzistuoja, tačiau ji labiau užslėpta, netiesioginė”, - pridūrė politologas. Jis įsitikinęs, kad susidariusi situacija - didžiulis impulsas mums stiprinti savo gynybą, kitaip ją finansuoti, permąstyti jos pajėgumą. “Natūralu, kad turi įsižiebti papildoma lemputė”, - sakė L.Kasčiūnas.

Stebi situaciją

Padėtis Ukrainoje ir kylanti grėsmė nacionaliniam saugumui vakar aptarta prezidentūroje. Pasitarime dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo vicepirmininkai Gediminas Kirkilas ir Petras Auštrevičius, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka, opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

„Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, yra pasirengusi visiems netikėtumams. Žinome, ką daryti bet kurioje situacijoje. Savo veiksmus koordinuojame su NATO pareigūnais ir kariuomene. Vykdomos visos priemonės, būtinos Lietuvos, Baltijos šalių ir ES saugumui užtikrinti", - kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau sankcijų klausimas Rusijai, anot jos, dar per ankstyvas. Prezidentė neatmetė galimybės, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje privers Lietuvą sparčiau didinti gynybos biudžetą.

Į skubų posėdį vakar rinkosi ir Seimo valdyba. Paklausta, ar Lietuva turėtų susirūpinti dėl savo saugumo, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikino, kad šiuo metu nėra priežasčių nerimauti. Ji teigė, jog krašto apsaugos finansavimo didinimo klausimas gali būti svarstomas tik 2015-aisiais, nes šių metų biudžetas jau patvirtintas.

Priminsime, kad šiemet krašto apsaugai skirta per 980 mln. litų - 56 mln. litų daugiau nei pernai. Finansų ministras Rimantas Šadžius vakar tvirtino, kad padidinti krašto apsaugos sistemos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kol kas nerealu (dabartinis finansavimas - 0,8 proc. BVP).

Situaciją Kryme vakar taip pat aptarė Seimo URK ir NSGK. Parlamentarai priėmė pareiškimą, kuriame pabrėžiamas Rusijos veiksmų keliamas pavojus ES ir NATO saugumui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"