TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Raudonasis Kryžius siekia susigrąžinti turtą

2013 09 28 6:00
Vienas iš objektų, kuriuos tikimasi susigrąžinti, - sanatorija "Pušyno kelias" Vilniuje. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Teisių į turėtą šimtus milijonų litų vertą nekilnojamąjį turtą iki šiol neatgavusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (RKD) jau kitą savaitę Vyriausybei ketina teikti prašymą, kurio esmė – susigrąžinti šiuo metu nenuostolingai veikiančias įstaigas, teikiančias globos paslaugas. Į kitą turtą, kurio daugiausia yra Kaune, Lietuvos RKD kol kas nepretenduoja.

Tai, kad Lietuvos RKD užsimojo atgauti teises į prieš 60 metų jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, LŽ patvirtino organizacijos pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. "Kol kas mums viso turėto turto nereikia, tačiau tiesa turi būti atkurta. Šiuo metu orientuojamės į vieną mūsų prioritetinių veiklos sričių – vyresnio amžiaus žmonių globą", - sakė draugijos pirmininkas.

Lietuvos RKD viena iš veiklos sričių – globa. Įstaigos darbuotojai, iki krizės rūpinęsi 2000 asmenų, už kurių globą mokėdavo valstybė, šiuo metu turi tik 500 prižiūrimųjų. Pasak K.R.Dobrovolskio, susigrąžinus keturis pastatus su juose šiuo metu veikiančiomis ir išsilaikančiomis globos įstaigomis, Lietuvos RKD veiklą būtų galima plėsti.

K.R.Dobrovolskis: "Tarkime, Kaune, net neturime normalių sąlygų vykdyti veiklą."/Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Siekia atgauti keturis objektus

Vyriausybei parengtame rašte K.R.Dobrovolskis prašo jo vadovaujamai organizacijai perduoti keturias Vilniuje ar rajone veikiančias įstaigas - įmonę „Senevita“, sanatoriją „Pušyno kelias“, reabilitacijos centrą „Baldžio šilas“ bei Gerontologijos ir reabilitacijos centrą. Visų jų akcininkai arba dalininkai yra valstybei priklausančios įstaigos – pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), SADM Neįgaliųjų reikalų departamentas.

„Ilgai rinkome visus reikiamus dokumentus. Dabar informacija jau guli ant mano stalo. Jei mums būtų perleistos keturios minėtos įstaigos, tai būtų galima laikyti kompensavimo draugijai pradžia“, - kalbėjo RKD pirmininkas. K.R.Dobrovolskio tvirtinimu, pluoštas dokumentų, liudijančių, kad jo vadovaujama organizacija iki 1952 metų valdė daugybę pastatų ir žemės sklypų keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Birštone, buvo kaupiamas 10 metų. Anot jo, Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių neatkūrė Raudonojo Kryžiaus draugijos teisių į turėtą nuosavybę. „Negana to, kai kuris mums priklausęs turtas jau nugriautas arba parduotas“, - pridūrė K.R.Dobrovolskis.

Prieš daugiau kaip 90 metų – 1919-aisiais - veiklą mūsų krašte pradėjusi tarptautinė RKD iki 1952 metų Lietuvoje įkūrė ne vieną gydymo įstaigą, vaistinę ar ortopedijos dirbtuvę. Klaipėdoje ir Vilniuje draugijos vardu veikė ligoninės. Sostinės Didžiojoje gatvėje buvo atidaryta organizacijai priklausanti vaistinė.

Nemažai turto Lietuvos RKD valdė ir Birštono kurorte. Čia draugija turėjo 21 hektaro žemės sklypą ir septynis dabar Birštono sanatorijai priklausančius pastatus: administracijos korpusą, polikliniką, gydyklas, laboratoriją.

Daugiausia – 13 - draugijos padalinių buvo Kaune. Laikinoji sostinė – Lietuvos RKD įkūrimo vieta. Būtent šiame mieste prasidėjo organizacijos, kuri po šešerių metų minės veiklos šimtmetį, istorija. Kaune, Laisvės alėjoje, buvo įkurta Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Kipro Petrausko gatvėje - ortopedijos dirbtuvės, Panemunėje - plaučių ligų sanatorija. Veikla plėtota ir keliuose Vytauto prospekto, Kęstučio gatvės pastatuose. Visi jie - laikinosios sostinės centre.

Šiame Kauno pastate prasidėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos istorija./Erlendo Bartulio nuotrauka

Plėstų veiklą

Draugijai priklausantis vertingas nekilnojamasis turtas sovietų valdžios buvo nacionalizuotas 1952-1953 metais. "Realiai teisių į jį netekome anksčiau - per karą, bet teisiškai draugijos nuosavybė valstybės reikmėms paimta prieš beveik 60 metų", - aiškino draugijos pirmininkas. R.K.Dobrovolskis tikino, kad atgavus keturias minėtas gydymo įstaigas jų veikla būtų išsaugota ir net praplėsta. Anot jo, Lietuvos RKD turi daug galimybių pagerinti globos ar sveikatinimo įmonių darbą, nes gauna vertingos labdaros iš užsienio. „Kol kas, tarkime, Kaune, net neturime normalių sąlygų vykdyti veiklą. Mums būtina susitvarkyti juridinius klausimus ir gerinti tų asmenų, kuriems reikia pagalbos, gyvenimą“, - sakė R.K.Dobrovolskis.

Draugijos vadovo teigimu, jau parengti visi reikiami dokumentai turėtam turtui susigrąžinti. Nors teisių atkūrimo į nuosavybę terminai pasibaigę, tai padaryti bus mėginama atskiru įstatymu. Dabar Lietuvos RKD kreipsis į Vyriausybę, o jos parengtą nutarimą ir susitarimo projektą turės tvirtinti Seimas. Taip turtą Lietuvoje atgavo šaulių organizacija, žydų bendruomenės. Taigi procedūra, kaip susigrąžinti turėtą nuosavybę, jau numatyta.

SADM pritaria siekiams

SADM kancleris Alvydas Puodžiukas mano, kad Lietuvos RKD iniciatyvos socialinės globos srityje yra sveikintinos. „Jeigu būtų teisiškai įrodyta, jog minimas turtas priklausė draugijai, ministerija svarstytų klausimą, kaip spręsti šią situaciją“, - patikino jis.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorė Genovaitė Paliušienė LŽ patvirtino, kad jos vadovaujama įstaiga turi „Baldžio šilo“ akcijų. Tačiau ji teigė nematanti jokių neigiamų pasekmių, jei šį reabilitacijos centrą perims Lietuvos RKD. „Draugija turi senas - 150 metų - veiklos Europoje tradicijas. Lietuvos RKD yra jaunesnė, bet ir ji vykdo visuomenei naudingą veiklą, panašią kaip ir tos įmonės, į kurias pretenduoja“, - kalbėjo G.Paliušienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"