TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Raus abejotino mokslo šaknis

2007 10 13 0:00
V.Daujotis mano, kad padėtis dėl nelegalių aukštųjų mokyklų iš esmės keisis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors politikai pasiryžo pažaboti Lietuvoje nelegaliai veikiančias užsienio valstybių aukštąsias mokyklas, specialistai įspėja, kad tam prireiks nemažų pastangų.

Nelegaliai Lietuvoje veikiantys užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai bei jų diplomus turintys absolventai, kurie šiuo metu dirba mūsų šalies policijoje, prokuratūroje, antstolių kontorose, pasienio apsaugoje, Ignalinos atominėje elektrinėje, o gal net ir teismuose, kelia grėsmę valstybės saugumui. Kaip šią visą penkmetį diskutuojamą problemą pagaliau spręsti, vakar kartu su įvairių žinybų ekspertais tarėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.

Kurs darbo grupę

Vienas siūlymų, sulaukusių visuotinio pritarimo, - nelegalų aukštojo mokslo paslaugų teikimą traktuoti kaip baudžiamosios, o ne administracinės, kaip dabar, teisės pažeidimą. Tuomet ir sankcijos galėtų būti taikomos kitokios. "Nelengva įrodyti, kad kokia nors nelegali aukštoji mokykla organizuoja aukštojo mokslo studijas. Paprastai ji prisidengia neformaliąja švietimo veikla ir turi visus reikalingus savivaldybių išduotus leidimus", - sakė Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys.

Vakar NSGK pasiūlė sudaryti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), SKVC, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento specialistų darbo grupę, kuri iki gruodžio 1-osios pateiktų siūlymus, kaip suvaldyti šią situaciją. Komitetas taip pat ketina kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ir prašyti, kad tos šalys, kurios Lietuvoje organizuoja nelegalią universitetų veiklą, būtų įspėtos.

Aktyviausia - Rusija

ŠMM yra išdavusi leidimus vykdyti studijas 7 nevalstybiniams universitetams, 12 nevalstybinių kolegijų ir vienam užsienio aukštosios mokyklos - Balstogės universiteto - filialui. Tačiau SKVC vardija ir nelegalių, paprastai rusiškų, mokyklų pavadinimus: Maskvos valstybinis industrinis universitetas, Maskvos naujasis teisės institutas, Maskvos psichologijos socialinis universitetas, Baltijos humanitarinis centras - Rygoje esančio Baltijos rusų instituto padalinys, Sankt Peterburgo valstybinis M.A.Bonč-Brujevičiaus telekomunikacijų universitetas. Iš viso - dešimt aukštųjų. Nelegalios aukštosios mokyklos savo studentams įsigudrino aiškinti, kad jų diplomai pripažįstami Lietuvoje, tik reikės išlaikyti papildomus egzaminus.

Receptas - uždaryti

Apie nelegalias užsienio aukštąsias mokyklas LŽ kalbėjosi su SKVC vyriausiuoju specialistu prof. Vytautu Daujočiu:

- Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad ši problema būtų išspręsta?

- Paprasčiausia iš tų įstaigų atimti bet kokį statusą, kad jos negalėtų veikti Lietuvoje. Dabar tos visos mokyklėlės formaliai veikia kaip "neformalaus švietimo įstaigos", kurios yra registruotos savivaldybėse. Jos gali siūlyti kokius nors paskaitų ciklus, tačiau neturi teisės išduoti aukštojo mokslo diplomų. Seniai žinoma, kur tos mokyklėlės registruotos, kur jos veikia. Žinomi ir jų nusižengimai, nors iš atsakingų mūsų šalies pareigūnų dažnai girdime, esą sunku gauti informaciją ar ką nors įrodyti. Kokių dar įrodymų reikia, jei teismuose įrodome, kad jų išduoti diplomai yra neteisėti. Žinoma, atėmus statusą tos mokyklėlės gali pasitraukti į visišką pogrindį, tačiau tai jau būtų kas kita. Keisčiausia, kad šių reikalų tvarkyti nei norima, nei bandoma.

- Kokie didieji nelegalių aukštųjų mokyklų nusižengimai? Ar Lietuvos valstybė suinteresuota išlaikyti tą neapibrėžtumą?

- Pirmiausia tai neteisėtos aukštosios mokyklos. Antra, studijos jose dažniausiai realiai nevyksta ar vyksta formaliai, o diplomas vis dėlto išduodamas. Akivaizdu, kad jiems svarbiausia yra susirinkti pinigus. Trečia, jose dėstoma pagal labai ideologizuotas Rusijos aukštųjų mokyklų programas. Ne paslaptis, kad tos mokyklos atlieka ir gana savitas funkcijas. Pavyzdžiui, žinomi faktai, kai Lietuvos pasieniečių grupei liepta kursiniuose darbuose aprašyti, kaip saugomos Lietuvos sienos. O priemonių prieš tas mokyklas nesiimama todėl, kad šimtai jas baigusiųjų dirba tose struktūrose, kurios ir turėtų užsiimti šiuo reikalu. ŠMM tarnautojai gal paprasčiausiai nenori veltis į konfliktus su kitomis valdžios institucijomis.

- Dauguma tų nelegalių mokyklų absolventų - vidaus reikalų, pasienio pareigūnai?

- Taip. Dar ir prokurorai. Daugiausia jų yra įvairiose jėgos struktūrose. Tad mūsų teisėsaugos pareigūnai gauna labai stiprų ideologinį pamatą, o ne teisinių žinių, nes Lietuvos ir Rusijos teisės sistemos labai skiriasi.

- Ar rasis politinės valios atsikratyti tomis mokyklomis?

- Gal vieną kitą ir uždarys, kad apmalšintų kilusį triukšmą, bet iš esmės padėtis greičiausiai nesikeis. Prisiminkime bent faktus, kad VSD pareigūnai, aktyviai domėjęsi nelegaliomis aukštosiomis mokyklomis, kažkodėl buvo išstumti iš tarnybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"