TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Airijoje – priešrinkiminiai debatai

2016 09 17 11:50
Organizatorių nuotraukos

2016 metų rugsėjo 16 vakaras. Tai toks vakaras, kai atsiveria visų muziejų ir kitokių kultūrą gaminančių vietų durys ir per jas iki vėlyvos nakties į eterį yra transliuojama kultūros dvasia, kuria persigeria visi tuo metu esantys Airijoje, netgi tie, kurie apie kultūros naktį nieko nežino ir joje nedalyvauja.

Tačiau lietuviams vien kultūros neužteko. Todėl jie nusprendė tą vakarą tvyrančią kultūros dvasią pagardinti dar ir politiniais prieskoniais. Tam (ir ne tik tam) tikslui pasiekti buvo susiburta į dvi organizacijas – Lietuvių Tarptautinį Heraldikos Fondą (toliau – LTHF) bei Lietuvių Asmenų ir Bendruomenių Airijoje Sąjungą (toliau – LABAS), nes, kaip sakoma, kuo mūsų daugiau – tuo geriau. Susibūrę į LABAS lietuviai žengė kitą žingsnį – patykoję, kol visos pagrindinės Lietuvos partijos susirems tarpusavio kovoje artėjančių rinkimų proga, ėmė ir išvogė (išviliojo, suagitavo) po vieną ar daugiau visų partijų atstovų, kad jau čia, smaragdo saloje būtų galima stebėti vykstančias rinkimų batalijas ir kad tai būtų galima daryti gyvai, o ne per internetą ar televizorių.

Štai tie politinio fronto atstovai, kurie atvažiavo atstovauti savoms politinėms jėgoms būsimuose debatuose:

Tėvynės sąjunga/Lietuvos krikščionys demokratai – Žygimantas Pavilionis ir Gabrielius Landsbergis;

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Dovilė Šakalienė;

Darbo partija – Ieva Kačinskaitė – Urbonienė;

Drąsos kelias – Einaras Vildė;

Lietuvos laisvės sąjunga – Artūras Zuokas;

LR liberalų sąjūdis – Petras Auštrevičius ir Virginijus Alekna;

Socialdemokratai – Lijana Kairienė;

– Margarita Jankauskaitė;

Jau dieną prieš Dubline pradėjo leistis lėktuvai su gerbiamais kandidatais ir partijų atstovais, kurie būdavo nedelsiant gaudomi ratuotų LABAS narių ir išvežiojami po įvairius viešbučius, kad galų gale, proceso pabaigoje, tarytum upių tinklas įtekantis į jūrą, suplauktų į Finnstown Castle viešbutį Dubline – kur ir vyko debatai.

Ir štai, visi suskaičiuoti, sužymėti, sėdi savo vietose ir stebi debatų vedėją Edmundą Jakilaitį, kuris ima jautį už ragų, jis gi mikrofonas, ir pradeda debatus.

Pirmas klausimas, dominęs Airijos lietuvius ir užduotas politikams buvo klausimas apie dvigubą pilietybę. Šiuo klausimu visos dalyvavusios partijos buvo pabrėžtinai vieningos tame, kad dviguba pilietybė turi būti įteisinta. Primenu, kad šiuo metu ji prieštarauja konstitucijai ir yra teikiama tik išskirtiniais konstitucijoje apibrėžtais ir KT išaiškintais atvejais, kurių apeiti negali net ir prezidentas, kuo jau kartą buvo įsitikinta 2004 metais.

Tačiau visos partijos nebebuvo taip pat pabrėžtinai pavyzdingai vieningos kitame – techninėse detalėse, kaip tą dvigubą pilietybę ir reikia įteisinti. O kaip žinome, velnias ir slypi detalėse, kurios šiuo atveju išsiskyrė: vieni buvo už referendumą, kiti akcentavo partijų susitarimą, vieni reikalavo internetinio balsavimo, kiti į jį žiūrėjo skeptiškai. Buvo iškeltas ir retorinis klausimas: o jei tauta nubalsuos prieš, kas bus tada, koks bus planas „B“? Į jį, perfrazuojant žinomą frazę, galima atsakyti tik taip: Vox populi locuta; causa finita est.

Antras klausimas buvo apie tai, ar egzistuoja koks nors gudrus planas susigrąžint išsibėgiojusius po visokius užsienius lietuvius.

Į jį iš karto buvo replikuota, kad pirma reiktų turėti dar gudresnį planą, kad likę Lietuvoj neišsibėgiotų.

O jau tada gal ir išsibėgioję po truputį pradėtų grįžinėti, kaip sūnūs palaidūnai (kur, kaip ir dera sūnums palaidūnams, jų lauks puota su riebiais jaučiais ir blekdžekas, aišku, iš lietuvių mokesčių mokėtojų pinigų – aut. past.).

Žodžiu, buvo gvildenama amžina kaip seniausia profesija tema „kaip padaryti taip, kad būtų gyventi geriau“.

Ir vėlgi visos partijos iš esmės sutarė, kad (captain Obvious to the rescue!):

Lietuvos rinkėjas paprastasis turi a) turėt galimybę, nors ir nesitrankant po visokius ten kanarus, las vegasus ar kitokius montekarlus bent jau ištempt nuo algos iki algos nedirbdamas po 84 valandas per savaitę ir nematuodamas pieniškų dešrelių liniuote, kad jas dalint į tiek lygių dalių, kiek jis kartų turės garbę valgyti; b) turėt stogą virš galvos nebijant kad jis bet kada gali nuvažiuot į antstolių kontorą kažkiek pablogėjus rinkėjo ekonominei situacijai; c) turėt daugiau mažiau patenkinamą psichologinę atmosferą bendraudamas su darbdaviu/biurokratais/pareigūnais, kad pastarieji vis tik bent apsimestų, kad galvoja jog prieš juos stovi, na, jei jau ne sapiens, tai bent jau homo; d) turėt švietimo sistemos teikiamas galimybes tapt sapiens – jei ne sau, tai bent jau savo vaikams.

Ir vėl, kaip ir prieš tai buvusiame klausime, buvo nuomonių skirtumai techninėse detalėse, kaip visą šitą aukščiau išvardintą rojų pasiekt – atsisakyt brangių valstybinių projektų+sumažint seimo narių skaičių, pakelt minimalią algą, suteikt galimybę netrukdomam biurokratų užsiimt verslu, pakelt neapmokestinamas pajamas, tvarkyti socialinės, švietimo sistemos griozdiškus administravimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"