TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Ar ilgai klaidžiosime po asmenvardžių rašymo brūzgynus?

2015 01 28 11:00
Marijos Sajekaitės nuotrauka

Kodėl mes jau 25 metus ieškome kelio ištrūkti iš vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose brūzgynų? Ar mes patys klaidžiojame, ar mus vedžioja? Kokios priežastys? Kuris išėjimo kelias geriausias?

Konstitucinis Teismas (KT) savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis aiškumas. Teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Seime komitetuose svarstomi XIIP-1653 (Gedimino Kirkilo) ir XIIP-1675 (Valentino Stundžio) vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektai bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Išvados. Jie visi turi esminių trūkumų, juose teiginiai nei aiškūs, nei darnūs, nei tikslūs, dviprasmiški. Labai svarbu tai, kad viešai girdimi politikų, žurnalistų aiškinimai neatitinka projektuose pateiktiems teiginiams. Įstatymo projektu XIIP-1653 norima įteisinti nelietuviškų asmenvardžių rašymą asmens ir kituose dokumentuose viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis, o šūkaujama „ar gali pakenkti lietuvių kalbai pavardėje parašyta raidelė W?“. Todėl, aiškumo dėlei, raidžių Q, W, X vartojimą ir kitų lotyniško pagrindo rašmenų vartojimą aptarkime atskirai.

Dabar užsienietis, vedęs lietuvaitę ir įgijęs Lietuvos pilietybę, gali išsaugoti savo pavardėje Q, W, X ir kitas raides, o lietuvaitė naują savo priimtą pavardę turi rašyti lietuviškais rašmenimis su raide „V“. Todėl kyla daug sunkumų, nesusipratimų, skiriasi vyro ir žmonos pavardės. KT 2014 m. vasario 27 d. sprendime teigė: „visuotinai žinoma, kad nors lietuvių kalbos abėcėlė sukurta lotyniškų rašmenų pagrindu, ji turi ir savitų rašto ženklų, kurie atspindi unikalias lietuvių kalbos fonetines ypatybes“. Mes „visuotinai žinome“, kad iš lotynų abėcėlės pasiėmėme 23 raides lietuvių abėcėlės pagrindui, o Q, W, X palikome klaidžioti tarp lotynų ir lietuvių abėcėlių. Kaip jas vartoti lietuvių kalboje, teisės aktų nėra, išskyrus minėtos formuluotės „visuotinai žinoma“ ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos paaiškinimo, kad nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės Q, W, X. Mes „visuotinai žinome“, kad Q, W, X puikiai „jaučiasi“ mūsų kataloguose, telefonų knygose, gyventojų asmenvardžiuose bei įmonių abėcėliniuose sąrašuose, kompiuterių klaviatūrose, ant tualetų durų, įmonių pavadinimuose bei prekiniuose ženkluose, oficialiuose dokumentuose. Net KT be skrupulų jas vartoja savo oficialių dokumentų nelietuviškuose žodžiuose, pvz. „expressis verbis“. Didelė visuomenės, politikų, kalbininkų dalis, pasisako už lotyniškų Q, W, X raidžių rašymą asmens ir kituose dokumentuose įteisinimą. Europos Teisingumo Teismas teigia, kad X, Q, W naudojimas mums daugelyje atvejų būtų proporcingas ir tinkamas. Tačiau mes tokio patarimo nepaklausėme. Kai kurios šalys taip pat turi riboto vartojimo raidžių. Lenkijos abėcėlėje raidžių Q, V, X nėra, bet jos būna iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose. Jei būtų rengiamas referendumas, manau, dauguma gyventojų (ir aš) pasisakytų už Q, W, X raidžių vartojimo įteisinimą tik asmenvardžiuose ir nelietuviškuose žodžiuose. Įteisinus W rašybą asmenvardžiuose, visuomenė sunkumų nepajustų. Didelė dalis žymių kalbininkų, politikų mano, kad tai neturėtų neigiamos įtakos lietuvių kalbai.

Lotyniško pagrindo rašmenų vartojimas yra sudėtingesnė problema. Norima įteisinti tai, kas neįmanoma. Pasaulyje yra nelotyniško pagrindo rašmenys (arabų, kirilicos, graikų, japonų, kinų ir kt.) ir lotyniško pagrindo rašmenys, vartojami maždaug 500 lotyniško pagrindo abėcėlių (žr. Index of languages by writting system-omniglot), kuriose yra apie 300 didžiųjų ir mažųjų raidžių su diakritiniais ženklais. (Žr. Latin alphabets). Kitose lentelėse galima rasti net 700 rašmenų su diakritiniais ženklais. Vien raidė A turi 61 rašmenį: Áá • Àà • Ăă • Ắắ • Ằằ • Ẵẵ • Ẳẳ • Ââ • Ấấ • Ầầ • Ẫẫ • Ẩẩ • Ǎǎ • Åå • Ǻǻ • Ää • Ǟǟ • Ãã • Ȧȧ • Ǡǡ • Ąą • Āā • Ảả • Ȁȁ • Ȃȃ • Ạạ • Ặặ • Ậậ • Ḁḁ • ȺⱫ • ᶏ •. Dar yra ir savistovių, be diakritinių ženklų, lotyniško pagrindo abėcėlių raidžių (Independent letters and ligatures, žr. Latin alphabets):

Æ • Ɑ • Ð • Ǝ • Ə • Ɛ • Ɣ • IJ • Ɩ • Ŋ • Œ • Ɔ • Ʊ • (K‘) • (S) • ẞ • Þ • Ʋ • Ƿ • Ȝ • ʔ (didžiosios) ir æ • ɑ • ð • ǝ • ə • ɛ • ɣ • ij • ɩ • ŋ • œ • ɔ • ʊ • ĸ • ſ • ß • þ • ʋ • ƿ • ȝ • ʔ (mažosios)

Įstatymo projekto XIIP-1653 4 straipsnis skamba taip: „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje...“. O užsienio valstybės piliečio vardas ir pavardė, jei dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus būtų nurašomi paraidžiui. Panašūs ir VLKK siūlymai. Tai reiškia, kad visoje Lietuvoje (darželiuose, gydymo ir mokymo įstaigose, savivaldybėse, įmonėse) būtų įteisintas viso pasaulio lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenų vartojimas. Tai jau avantiūra.

Užsienio piliečių asmenvardžių rašyba dokumentuose įvairiose šalyse skiriasi. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos paruoštoje informacijoje teigiama, kad Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, J. Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje užsieniečių pavardės užrašomos be specifinių diakritinių ženklų arba diakritinius ženklus konvertuojant į angliško raidyno raides. Jonas Valančiūnas, kirsdamas JAV ar Kanados sieną, teisėtai tampa Jonu Valanciunu. Kai kurios šalys deklaruoja, kad perrašo originalius asmenvardžius. Pati VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė viešai pripažino: „Lenkijoje ir kitose valstybėse, kurios leidžia originaliai rašyti užsienio piliečių ir tautinėms mažumoms priklausančių piliečių asmenvardžius, daugeliu atvejų rašoma be diakritinių ženklų, nes įvesti į informacines sistemas, registrus neleidžia techninės galimybės“. 2013 metais VLKK organizuotos įstaigų apklausos metu taip pat konstatuota, kad kitų kalbų asmenvardžių diakritiniai ženklai Lietuvoje į dokumentus neperrašomi, kai įstaigose nėra techninių galimybių jų perteikti. Tai logiška, bet neteisėta. Savavališkai neperrašius dokumente nors vieno diakritinio ženklo, pasikeičia žmogaus tapatybė, – piliečio Ūselio karvė tampa kaimyno Uselio nuosavybe. Ir žmona gali tapti neteisėta. Moralinius ir materialinius nuostolius turi atlyginti perrašinėtojas, nes vardas ir pavardė, kol nepakeisti, nuo gimimo iki mirties ir vėliau dokumentuose turi atitikti registro duomenis. Įsivaizduokime, registratorė poliklinikoje negali surasti internete Ǟǟ , pakeisti kita negali, o G. Kirkilas ir Valdemaras Tomaševskis laukia didžiulės eilės gale.

VLKK, suprasdama, kad įgyvendinti asmenvardžių rašybą visoje Lietuvoje ne tik lenkų Ć Ł Ń Ó Ś Ź Ż, estų Õ Ä Ö Ü latvių Ā Ē Ģ Ī Ķ Ļ Ņ ,slovakų Á Ä Ď É Í Ĺ Ľ Ň Ó Ŕ Ť Ú Ý raidėmis, bet ir viso pasaulio lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis su šimtais diakritinių ženklų neįmanoma, savo Išvadose pasiūlė kitą abstrakčią, neteisinę formuluotę. „Remiantis tarptautine praktika, diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Tuomet kyla klausimai: kada ir kokių ženklų bus galima neperteikti, kas nustatys techninių galimybių ribas, kas turės teisę atmesti teisėtą asmens reikalavimą? Atspausdinti pase raides su bet kokiais sudėtingiausiais ženklais techninės galimybės yra neribotos, pateisinamų sunkumų nėra. Atsisakymas spausdinti pase asmenvardį su įvairių šalių diakritiniais ženklais, jei to pageidauja pats asmuo, būtų neteisėtas, diskriminacinis pagal kalbą ir tautybę, bylos teismuose būtų pralaimimos. Išdavus piliečiui pasą, saviveikla taip pat neleidžiama. Pati VLKK teigia: „(...) įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose“. Tai būtų žaidimas be taisyklių. Siūlymas yra „dūmų uždanga“ visuomenei nuraminti.

Klaidina ir pati dviprasmiška sąvoka „lotyniško pagrindo rašmenimis“. Galima suprasti, kad ne abėcėlė, o pats rašmuo yra lotyniško pagrindo. Lietuviškos raidės Č, Š, Ž perimtos iš čekų, yra savitos ir savarankiškos raidės, neturinčios kitų atitikmenų nei lietuvių, nei lotynų abėcėlėje. Jos tapo tik lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenimis, bet jų pačių pagrindas čekiškas. Sakykime, aš esu lenkiško „pagrindo“ bendrijos narys. Jei neįrašysime žodžio „bendrijos“, aš tapsiu lenkiško „pagrindo“ nariu, nors mano „pagrindas“ lietuviškas. Manau, formuluotės „lotyniško pagrindo rašmenys“ ir „nelotyniško pagrindo rašmenys“ tinka viso pasaulio kalbų apibūdinimui, o pačius rašmenis geriau tinka vadinti „lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis“. Kartais taip pavartoja ir pati VLKK.

Dabar dalis visuomenės mano, kad „lotyniško pagrindo rašmenys“ reiškia tik lotynų abėcėlę su Q, X, W raidėmis. Kita dalis mano, kad dabar bus galima ir nerašyti diakritinių ženklų, jei nenori. Trečioji visuomenės dalis mano, kad lietuvaitė Emerencija, sugrįžusi su šeima iš Afrikos, turi „prigimtinę“ teisę įsirašyti lietuviškame pase autentišką naują pavardę, o visuomenė (nuo darželio iki Seimo) įgyja pareigą teisingai visur ir visada, gal per amžius, vartoti jos, vyro, vaikų ir ainių egzotiškas pavardes. Didėjant imigracijai, gal susidarys ir nedidelės bendruomenės. Ar sugebėsime visoje valstybėje tvarkyti dokumentus jų rašmenimis – juk įrašai pasuose būtų vietnamiečių, slovakų ir kitų lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis. Ketvirtoji dalis, pasinėrę į darbus, nieko nebemano. O entuziastai aiškina, kad patys intelektualai knygose, straipsniuose rašo originalias pavardes, ir Lietuvoje pačių piliečių lietuviški asmenvardžiai dažnai vartojami be diakritinių ženklų, ir nieko neatsitinka. Neatsitinka, nes piliečių, bankų, knygų autorių ir kitų subjektų tarpusavio subjektyvūs susitarimai rašyti didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis, su diakritiniais ženklais ar be jų, yra privatus, visai visuomenei neprivalomas, asmens laisvo pasirinkimo reikalas, tiek, kiek neįsiterpia į viešąjį gyvenimą.

Įstatymo projektas XIIP-1675, manau, geresnis, bet taip pat neišspręstų raidžių X, W, Q rašymo asmenvardžiuose problemų. Siūlymas kitame paso lape rašyti originalius asmenvardžius dalinai patenkintų ambicijas, bet nesumažintų sulietuvintų asmenvardžių vartojimo sunkumų. Kaip parašyti asmenvardį lietuviška forma (lietuviškais rašmenimis pagal tarimą), kai nesi muzikalus kalbos specialistas nemoki vienos ar kitos kalbos gramatikos. Kokia galima išeitis?

Pirma, reikia įstatymu leisti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams pavardes rašyti asmens ir oficialiuose dokumentuose su raidėmis Q, W, X, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Įstatymu patvirtinti, kad šias lotynų abėcėlės raides lietuvių kalboje galima vartoti tik asmenvardžiuose ir nelietuviškuose (gal svetimos kilmės žodžiuose). Tai nebūtų abėcėlės praplėtimas, o tik mums jau nesvetimų raidžių Q, W, X vartojimo paaiškinimas. Padaugėtų pavardžių su raide W, bet, VLKK teigimu, didelės neigiamos įtakos lietuvių kalbai tai nepadarytų. Su nepilna lotynų abėcėle mes jau nebegalime oriai bendrauti pasaulyje. Neišlaikėme pagonybės, neišvengsime ir W.

Antra, griežtai atmesti avantiūristinius siūlymus asmenvardžius rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmenvardžių rašyba turi būti griežtai lietuvių ir lotynų abėcėlių rėmuose, jokių nelietuviškų diakritinių ženklų, jokios diskriminacijos užsienio ar Lietuvos piliečių atžvilgiu. Įteisinus asmenvardžių rašymą „nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis“ būtų pažeistas 14 Konstitucijos straipsnis. KT yra aiškiai pasakęs: „(...) jeigu teisės normomis būtų nustatyta, jog piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“.

Dabar aiškėja, kodėl siūlomi antikonstituciniai projektai. Jei suinteresuoti politikai aiškintų, kad asmenvardžiai bus rašomi nelietuviškais viso pasaulio lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis, kiltų didelis piliečių nepasitenkinimas. Aiškinant tik Q, W, X reikalingumą, o slepiant rašymo lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis sunkumus, mėginama tyliai visoje Lietuvoje įteisinti Ć, Ł, Ń, Ó, Ś, Ź, Ż, tiksliau – visą lenkų abėcėlę. Todėl V. Tomaševskis ir jo rėmėjai pasisako prieš vien tik tų trijų raidžių Q, X, W vartojimo įteisinimą. Būtina prašyti prokuratūros išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas, kai politikai ir žurnalistai aiškindavo, kad raidės Q, X, W tikrai nepakenks lietuvių kalbai, kai yra žinoma, kad įstatymo projekte aiškiai pasakyta „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis“. Čia, manau, ne paikumas, o sąmoningas nusikaltimas valstybei, visuomenei. Netiesos sakymo faktui patvirtinti internete medžiagos yra labai daug. Aš nesu kalbos žinovas, bet jaučiu pilietinę pareigą pareikšti nuomonę tų, kuriems tektų tuos diakritinius ženklus rašyti. Aš nesu prieš lenkų tautą ar lenkus Lietuvoje, puikiai sutariame, draugaujame. Manau, referendume į aiškų klausimą „ar sutinkate, kad visoje valstybėje vartotume nelietuviškuose asmenvardžiuose viso pasaulio lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenis?“, teigiamai atsakytų tik įstatymo projekto autoriai, VLKK ir V. Tomaševskis. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 metais surado jėgų pasipriešinti avantiūristiniam pasiūlymui. Tikėtina, kad ir šiemet Seime bus priimtas tinkamas sprendimas, nebus vilkinama ir vis diskutuojama, ar tiltą statyti skersai upės, ar išilgai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"