TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Ar Lietuva netampa problema?

2014 11 28 9:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratiškai mąstantys aktyvesni Lietuvos žmonės lapkričio 29 dieną renkasi į teorinę konferenciją „Lietuva XXI amžiuje: iššūkiai ir perspektyvos“. Konferenciją organizuoja Stepono Kairio, iškilaus prieškario socialdemokrato, fondas, o iš tikrųjų Vilniaus universiteto dėstytojas docentas Dobilas Kirvelis ir jo bendražygiai. 

Matomai, šią svarbią konferenciją organizuoja ne Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nes šį šeštadienį vyks ir jos tarybos posėdis, vadinasi, teoriniai, idėjiniai Lietuvos ateities klausimai šios vienos iš didžiausių ir įtakingiausių Lietuvos partijų vadovybei mažokai rūpi (juk „darbotvarkė“ aiškiai nesuderinta...). Tai, kad jiems galimai mažai rūpi „teoretizavimas“, rodo ir gresiantis bankrotas „Gairėms“, kairiosios minties teoriniam žurnalui.

D. Kirvelis, nors kartais vienų yra vadinamas pusiau opoziciniu partijos „burbuliuotoju“ (jis juokais ir pats save kartais taip vadina), yra ne tik vienas iš karščiausių socialdemokratinės minties Lietuvoje ideologų, propaguotojų, kartu su Vyteniu Andriukaičiu kovojęs už visų atsikuriančios Lietuvos kairiųjų politinių jėgų vienybę, ne tik tradicinių socialdemokratinių „pažangių“, bet ir kartais net ir „eretiškų“ minčių kūrėjas ir skleidėjas.

Mums, senesnei kartai, brangu tai, kad jis ir jo bičiuliai nevengia žodžio Lietuva, „leidžia“ pasisakyti ir kitaip, labiau tautiškai, ar, priešingai, labiau socialistiškai mąstantiems žmonėms... Ar net cituoja socialdemokratinių „disidentų“ mintis, kas apskritai Lietuvos politinėje ir net mokslinėje padangėje yra neįprasta tolerancija. Tokių žmonių elgesį, matyt, sąlygoja dar nuo prieškario išlikusi tautinės Lietuvos nuostata, kad tautos jėga yra vienybėje, o ne skaldymesi.

O gal bičiulio Dobilo tolerantiškumui įtakos turėjo jo tėvo elgesys (ne tik žodžiai ir idėjinė „kairioji“ kova). Jo tėvas, prieškarinis „kairysis“, kurį mušdavo „smetoniniai budeliai“, Lietuvą užėmus sovietiniams budeliams padėjo pereiti frontą ir pabėgti į Vakarus savo skriaudikui, smetoninės Lietuvos pareigūnui. Tai nuostabus praktinio tautinio solidarumo pavyzdys.

Konferencijos rengėjų ir organizatorių demokratiškumą rodo ir pranešėjų pavardės. Juk pagrindinį pranešimą darys socialdemokratinių idėjų istorijos tyrinėtojas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Gintaras Mitrulevičius, balta, o gal „ružava“ varna socialdemokratijoje – kai jis išėjo iš LSDP, kuluaruose buvo kalbama, kad savo išėjimo pareiškime nurodė, kad šios partijos reali politika yra per mažai socialiai orientuota. Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų numatytas taip pat Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis – „gerosios, Kairio“ atsikūrusios socialdemokratų partijos ir postkomunistinės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) susijungimo organizatorius. Konferenciją atidarys prof. Aloyzas Sakalas, mažai kam žinomo A. Sakalo memorandumo autorius, tam tikru momentu lyg ir suabejojęs kursu į susijungimą su LDDP, ir dabar pasisakantis dažnai gana kritiškai.

Todėl konferencija bus įdomi ne tik „kairiuoju“, bet ir dešiniuoju smegenų pusrutuliu mąstantiems žmonėms.

Paties D. Kirvelio skleidžiamų idėjų ratas gerai žinomas Lietuvos skaitytojams iš jo publikacijų, pasisakymų žurnale „Gairės“ ir kitur. Jis jau seniai agituoja Lietuvoje vystyti mažai žaliavų, bet daug proto ir organizacinių sugebėjimų reikalaujančias biokibernetikos, biochemijos, biofizikos ir kitas panašias pramonės ir mokslo sritis, pasisako už atitinkamą viso švietimo pertvarkymą. Ne visiems humanitarams jo pozicija priimtina (nes jis kartais per daug toli žvelgia į ateitį, pralenkdamas kartais net mokslinių-fantastinių romanų autorius), bet neturinčiai daug išteklių ir elementarios darbo jėgos šaliai jo nurodytas kelias yra bene vienintelis, teoriškai leidžiantis įveikti atsilikimą, skolas ir skurdą.

Savo straipsnyje „Gairėse“ (2014 m. Nr. 8-9 „Lietuva tampa problema“ D. Kirvelis pateikia šaltinius, apie ką svajojo Lietuvos socialdemokratai, atkurdami savo partiją, kokias problemas kėlė, kokias vizijas matė. Pirmajame „Lietuvos socialdemokrato“ numeryje 1989 metų birželio 23 dieną buvo rašoma, kad Lietuvos socialdemokratai sieks ateities, kurioje Lietuva, kaip ir kitos tautos, gyventų SAVARANKIŠKAI ir saugiai, spręsdama tarpusavio konfliktus su kaimynais ne ginklu, bet proto balsu, sieks, kad Lietuva atliktų teigiamą vaidmenį švelninant Rytų ir Vakarų konfrontaciją, kad Lietuva būtų visavertė Europos kultūrinės, ekonominės ir politinės bendrijos narė. Jie deklaravo, kad sieks laisvės, socialinio teisingumo, sveiko, garbaus ir kūrybiško darbo SAVO žemėje, nors ir sistemiškai suvodami Lietuvą kaip pasaulio dalį. Taika, sveikatos ir gamtos tausojimas, socialinis solidarumas ir teisingumas, galimybė kilti kiekvienam darbščiam ir kūrybiškam žmogui, kokie gražūs tai buvo deklaruojami siekiai.

Bet ar išsipildė šie siekiai, norai, svajonės? Ar tebesame bent mintimis savarankiški savo žemėje, ar neprarandame vis daugiau demokratiškumo, net pačių piliečių-tautiečių, nacionalinės laisvės ir ekonominio savarankiškumo, galimybių sveikai, normaliai, turint darbą ir karjeros galimybes gyventi ir dirbti savo tėvynėje?

Jeigu jau toks nuoseklus socialdemokratas (socialdemokratams visada buvo būdingas tam tikras internacionalumas, jei ne globalizmas), kaip D. Kirvelis kalba ir cituoja kitų politinių rašytojų mintis, kad „Lietuva tampa problema“, kitaip sakant, kad lietuvių tauta laisvėje nyksta, tai parodo, kad net kai kurie Lietuvos kairieji suvokia, kokioje kritinėje egzistencinėje situacijoje mes kaip tauta ir visuomenė atsidūrėme.

D. Kirvelis ir jo bičiuliai, kiek aš juos pažįstu, ne kaltų ieškoti renkasi į konferenciją, bet analizuoti padėtį ir, be abejo, bandys pasiūlyti ar atgaivinti seną socialdemokratinį lozungą (sprendimą), kad Lietuva be socialdemokratijos, be demokratinio socializmo – Lietuva be ateities. Bet dabartinėje socialdemokratijoje beveik nebeliko socializmo, net ir švediško, nekalbant apie prancūzišką. Gal liko kažkiek pragmatinio, ūkiško socialliberalizmo, kokį demonstruoja beveik visos partijos, net ir liberalai.

Gal neatsitiktinai D. Kirvelis, matyt, puikiai tai suprasdamas, viename savo straipsnyje ir kviečia sukurti naują ideologiją, ar net naują religiją, nes kitaip Lietuva globalinėje atviroje rinkoje neišliks nei ekonomiškai, nei kultūriškai, nei genetiškai. Lietuvos galimo vystymosi alternatyvos konferencijos parengiamoje medžiagoje nurodytos aiškiai – išnykimas, vegetavimas ar pilnakraujis išlikimas. Diskusijos mūsų šviesuomenėje vyksta aštrios. Ne visos socialdemokratinės idėjos apie vis didesnę tautų integraciją priimamos teigiamai. Lietuvos laisvės šauklys, sovietų laikais buvęs drąsus disidentas pasakė, kad ateities kartos prakeiks lito sunaikintojus. Kiti euro įvedimą sveikina, vadina jį net ambicingu projektu. Tokia plati idėjinių prieštaravimų skalė net tarp socialdemokratų.

Esame maža tauta su dideliu žodynu, kaip sakė poetas. Esame svajotojų, poetų tauta. Bet tai nepadės išlikti, jei ir toliau vadovausimės pesimistinėmis išlaikytinių ir kombinatorių nuotaikomis, netapsime kūrėjų, mokslininkų, modernių technologų tauta, jei nesugebėsime pertvarkyti savo švietimo, valdymo ir t.t. Jei nepasimokysime iš kitų, pažangos keliu einančių, dideles ambicijas turinčių tautų, kurios ir negalvoja greitai išnykti.

Apie tai turime mąstyti, juk mūsų mažos tautos išlikimo užtikrinimas – mūsų visų pareiga žmonijai. Apie tai mąsto net socialdemokratai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"