TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Ar pavardės mūsų skambės?

2014 07 08 6:00
Marjios Sajekaitės nuotrauka

Socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės teikiamu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. 

Virginijus Savukynas 2014 06 17 komentare ir 2014 06 19 laidoje „LRT Vasaros studija“ teigė, kad G. Kirkilo teikiamas įstatymas išspręstų visas problemas, o tuos, kurie tuo abejoja, vadino paikais, nesusipratusiais, rytietiško mentaliteto piliečiais. Su patosu klausė: Kaip gali pakenkti lietuvių kalbai kelios lotyniškos raidės? Į laidą pakviesti bei kalbinti tik įstatymui pritariantys, o apie įstatymo trūkumus, Seimo narių ir piliečių abejones net nebuvo užsiminta. Beveik visa laida buvo skirta aptarti, kaip suvilioti Seimo narius „teisingai“ balsuoti už projektą. Kyla daug klausimų ir įtarimų, kad mėginama netiesos sakymu valstybei ir visuomenei įbrukti avantiūristinį sprendimą.

Pasaulyje vartojama apie 60 lotyniško pagrindo abėcėlių, kurių pagrindą sudaro 26 lotynų abėcėlės raidės. Tose abėcėlėse yra apie 300 lotyniškų raidžių su diakritiniais ženklais, kurie keičia jų tarimą ar daro jas savarankiškomis.Taip pat yra daugiau nei 20 naujų, tautų sugalvotų, nepanašių į lotynų raides rašmenų. Mažųjų raidžių parašymui bei perskaitymui taip pat reikia įgūdžių, todėl, įteisinę užsienietiškų pavardžių rašybą originalo kalba, mes turėtume mokėti ir galėti vartoti apie 600 rašmenų.

Lotynų abėcėlė

Aa • Bb • Cc • Dd • Ee • Ff • Gg • Hh • Ii • Jj • Kk • Ll • Mm • Nn • Oo • Pp • Qq • Rr • Ss • Tt • Uu • Vv • Ww • Xx • Yy • Zz

Lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenys su diakritiniais ženklais

Áá • Àà • Ăă • Ắắ • Ằằ • Ẵẵ • Ẳẳ • Ââ • Ấấ • Ầầ • Ẫẫ • Ẩẩ • Ǎǎ • Åå • Ǻǻ • Ää • Ǟǟ • Ãã • Ȧȧ • Ǡǡ • Ąą • Āā • Ảả • Ȁȁ • Ȃȃ • Ạạ • Ặặ • Ậậ • Ḁḁ • ȺⱫ • ᶏ • Ḃḃ • Ḅḅ • Ḇḇ • Ƀƀ • ᵬ • ᶀ • Ɓɓ • Ƃƃ • Ćć • Ĉĉ • Čč • Ċċ • Çç • Ḉḉ • Ȼȼ • Ƈƈ • ɕ • Ďď • Ḋḋ • Ḑḑ • Ḍḍ • Ḓḓ • Ḏḏ • Đđ • ᵭ • ᶁ • Ɖɖ • Ɗɗ • ᶑ • Ƌƌ • ȡ • Éé • Èè • Ĕĕ • Êê • Ếế • Ềề • Ễễ • Ểể • Ěě • Ëë • Ẽẽ • Ėė • Ȩȩ • Ḝḝ • Ęę • Ēē • Ḗḗ • Ḕḕ • Ẻẻ • Ȅȅ • Ȇȇ • Ẹẹ • Ệệ • Ḙḙ • Ḛḛ • Ɇɇ • ᶒ • Ḟḟ • ᵮ • ᶂ • Ƒƒ • Ǵǵ • Ğğ • Ĝĝ • Ǧǧ • G̃g̃ • Ġġ • Ģģ • Ḡḡ • Ǥǥ • ᶃ • Ɠɠ • Ĥĥ • Ȟȟ • Ḧḧ • Ḣḣ • Ḩḩ • Ḥḥ • Ḫḫ • H̱ẖ • Ħħ • Ⱨⱨ • Íí • Ìì • Ĭĭ • Îî • Ǐǐ • Ïï • Ḯḯ • Ĩĩ • İi • Įį • Īī • Ỉỉ • Ȉȉ • Ȋȋ • Ịị • Ḭḭ • Iı • Ɨɨ • ᵻ • ᶖ • Ĵĵ • J̌ǰ • ȷ • Ɉɉ • ʝ • ɟ • ʄ • Ḱḱ • Ǩǩ • Ķķ • Ḳḳ • Ḵḵ • ᶄ • Ƙƙ • Ⱪⱪ • Ĺĺ • Ľľ • Ļļ • Ḷḷ • Ḹḹ • Ḽḽ • Ḻḻ • Łł • Ŀŀ • Ƚƚ • Ⱡⱡ • Ɫɫ • ɬ • ᶅ • ɭ • ȴ • Ḿḿ • Ṁṁ • Ṃṃ • ᵯ • ᶆ • ɱ • Ńń • Ǹǹ • Ňň • Ññ • Ṅṅ • Ņņ • Ṇṇ • Ṋṋ • Ṉṉ • ᵰ • Ɲɲ • Ƞƞ • ᶇ • ɳ • ȵ • Óó • Òò • Ŏŏ • Ôô • Ốố • Ồồ • Ỗỗ • Ổổ • Ǒǒ • Öö • Ȫȫ • Őő • Õõ • Ṍṍ • Ṏṏ • Ȭȭ • Ȯȯ • Ȱȱ • Øø • Ǿǿ • Ǫǫ • Ǭǭ • Ōō • Ṓṓ • Ṑṑ • Ỏỏ • Ȍȍ • Ȏȏ • Ơơ • Ớớ • Ờờ • Ỡỡ • Ởở • Ợợ • Ọọ • Ộộ • ᶗ • Ɵɵ • Ṕṕ • Ṗṗ • Ᵽᵽ • ᵱ • ᶈ • Ƥƥ • ʠ • Ɋɋ • Ŕŕ • Řř • Ṙṙ • Ŗŗ • Ȑȑ • Ȓȓ • Ṛṛ • Ṝṝ • Ṟṟ • Ɍɍ • ᵲ • ᶉ • ɼ • Ɽɽ • ɾ • ᵳ • Śś • Ṥṥ • Ŝŝ • Šš • Ṧṧ • Ṡṡẛ • Şş • Ṣṣ • Ṩṩ • Șș • ᵴ • ᶊ • ʂ • ȿ • S̩s̩ • Ťť • T̈ẗ • Ṫṫ • Ţţ • Ṭṭ • Țț • Ṱṱ • Ṯṯ • Ŧŧ • Ⱦⱬ • ᵵ • ƫ • Ƭƭ • Ʈʈ • ȶ • Úú • Ùù • Ŭŭ • Ûû • Ǔǔ • Ůů • Üü • Ǘǘ • Ǜǜ • Ǚǚ • Ǖǖ • Űű • Ũũ • Ṹṹ • Ųų • Ūū • Ṻṻ • Ủủ • Ȕȕ • Ȗȗ • Ưư • Ứứ • Ừừ • Ữữ • Ửử • Ựự • Ụụ • Ṳṳ • Ṷṷ • Ṵṵ • Ʉʉ • ᵾ • ᶙ • Ṽṽ • Ṿṿ • ᶌ • Ʋʋ • ⱴ • Ẃẃ • Ẁẁ • Ŵŵ • Wẘ • Ẅẅ • Ẇẇ • Ẉẉ • Ẍẍ • Ẋẋ • ᶍ • Ýý • Ỳỳ • Ŷŷ • Yẙ • Ÿÿ • Ỹỹ • Ẏẏ • Ȳȳ • Ỷỷ • Ỵỵ • ʏ • Ɏɏ • Ƴƴ • Źź • Ẑẑ • Žž • Żż • Ẓẓ • Ẕẕ • Ƶƶ • ᵶ • ᶎ • Ȥȥ • ʐ • ʑ • ɀ • Ⱬⱬ

Kiti lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenys

Æ Ɑ Ð Ǝ Ə Ɛ Ɣ IJ Ɩ Ŋ Œ Ɔ Ʊ (K‘) (S) ẞ Þ Ʋ Ƿ Ȝ ʔ

æ ɑ ð ǝ ə ɛ ɣ ij ɩ ŋ œ ɔ ʊ ĸ ſ ß þ ʋ ƿ ȝ ʔ

Išsilavinę piliečiai abejoja, ar įmanoma viešajame gyvenime vartoti tiek rašmenų, o užsienietiškų pavardžių rašymo dokumentuose originalo kalba entuziastai mano, kad tai įmanoma. Tai patvirtina šie teiginiai. Andriaus Kubiliaus 2010 metų įstatymo projekto 6 straipsnyje teigta, kad rašyti nelietuviškus asmenvardžius be diakritinių ženklų butų leidžiama tik iki 2013 metų sausio 1 dieną. G. Kirkilas įvairiose laidose kartoja, kad jo pateiktas projektas analogiškas A. Kubiliaus projektui, ir tvirtino, kad užsienietiškos originalios pavardės pagal paruoštą įstatymą bus rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvos piliečiai turėtų mokėti tarti ir galėti parašyti šimtus naujų raidžių. Ar yra pasaulyje žmogus, kuris mokėtų visas pateiktas raides teisingai perskaityti ir parašyti? V. Savukynas piktinosi, kad patys intelektualai knygose rašo originalias pavardes, o priešinasi originalių pavardžių rašymui dokumentuose. Jis teigia, kad žmogus knygas mato dažniau negu pasus. Bet čia yra didžiulis skirtumas. Pavardė pase reikalinga nuolatiniam bendravimui su valstybe, visuomene. Santariškių ligoninės gydytojai, seselės, slaugės privalėjo per dvi mano sveikatos tyrimo dienas mano pavardę ištarti, parašyti ar sutikrinti 48 kartus. Įdomu kaip būtų skambėję originalia kalba parašyti Björgólfur, Nguyễn Văn Thiệu, Trzebiński ir kiti asmenvardžiai gydytojų, seselių lūpose. Keičiantis pamainoms, pavardžių skambėjimą (tarimą) tektų užsirašinėti ant popierėlių, nes tarimo pase nėra. Lietuvoje asmenvardis, kol nepakeistas, nuo gimimo iki mirties ir vėliau turi atitikti registro (paso) duomenims. Saviveikla neleidžiama, nes vieno diakritinio ženklelio pašalinimas keičia visą pavardę. Yra Čibas ir Cibas, Ūselis ir Uselis. Tūkstančius kartų darbuotojams reikėtų atsiprašinėti už asmenvardžių tarimo ar rašymo iškraipymus ir atlyginti dėl to kilusią materialinę ar moralinę žalą. Vietnamietis, kurio pavardė rašoma taip pat lotyniško pagrindo raidėmis (vien raidei A galima vartoti daugiau nei 5 diakritinius ženklus ir vienu metu net kelis), Klaipėdoje sukūręs šeimą, turėtų teisę reikalauti, kad jo, žmonos ir vaikų pavardės būtų teisingai vartojamos originalo kalba su diakritiniais ženklais visame mieste: darželiuose, mokyklose, gydymo ir kitose įstaigose. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) tai nejaudina.

Pavardžių rašymo dokumentuose originalo kalba entuziastai remiasi keliais argumentais. Pirmas - mes nevykdome tarptautinių įsipareigojimų. Tai netiesa. Lietuva tarptautinių įsipareigojimų nepažeidžia. Europos Žmogaus Teisių Teismas teigia, kad kiekviena valstybė narė yra laisva nustatyti oficialios kalbos vartojimo reikalavimą asmens ar kitose oficialiuose dokumentuose ir kelia kiek įmanoma tikslesnės fonetinės formos, kuri išlaikytų originalaus vardo tarimą, reikalavimą. O Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. 1 dalies Aiškinime nurodyta „Šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą(-us) pagal jo fonetinę formą“. Lenkijos ir Lietuvos galiojanti sutartis numato, kad asmenys turi teisę vartoti savo asmenvardžius pagal tautinės mažumos skambesį. Lietuva šios sutarties tvarkingai laikosi.

Kitas entuziastų argumentas. Užsienietiškas pavardes daug valstybių rašo originalo kalba, tarp jų ir Lenkija. Tik Latvija ir Lietuva - ne. Netiesa. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos paruoštoje informacijoje, kuria mosuoja G. Kirkilas, teigiama, kad Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje užsieniečių pavardės užrašomos be specifinių diakritinių ženklų arba diakritinius ženklus konvertuoja į angliško raidyno raides. Estijoje, Belgijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje diakritiniai ženklai praleidžiami, kai jų pažymėti nėra techninių galimybių (įdomu, kiek atsiranda pavardės variantų, kai įstaigos neturi „techninių galimybių“ skirtingoms raidėms). Tik Vokietija, Austrija, Lenkija, Suomija, Slovakija, Nyderlandai, Malta, Portugalija, Bulgarija, Graikija ir Liuksemburgas laikosi taisyklės užsieniečių pavardžių rašybą vartoti tiksliai taip, kaip tai daroma jų pasuose ar gimimo liudijimuose, bet minėtoje informacijoje pridedama: „sunku pasakyti, ar taip visuomet būna praktikoje“. Bet šitos abejonės G. Kirkilo nesudomino. Girdime, kad Lenkijoje ir kitose šalyse yra daug problemų su kitų šalių rašmenų vartojimu viešajame gyvenime. Todėl Lenkijoje tik devynios lietuvių šeimos išdrįso savo pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis su diakritiniais ženklais. Manau, kiekvienas protaujantis, pažvelgęs į pateiktą raidyną, supranta, kad valstybės viešajame gyvenime vartoti 600 naujų rašmenų neįmanoma. Buvęs ministras Remigijus Šimašius teigė, kad tik tada, kai mes patys pradėsime rašyti užsienietiškas pavardes su diakritiniais ženklais, galėsime reikalauti, kad ir kiti taip darytų. Bet Anglija, JAV ir kitos demokratinės šalys nėra tiek nukvakusios, kad po R. Šimašiaus raginimo pradėtų savo piliečių viešajame gyvenime vartoti šimtus kitų valstybių raidžių. Tikėtina, kad anglai ir toliau vartos tik savo abėcėlės rašmenis, o Šimašius taps Simasiumi ar Shimashiumi ir netrukdomai važinės po visą pasaulį be problemų.

Trečias entuziastų argumentas - rašant užsienietiškas pavardes lietuviškais rašmenimis pagal skambėjimą atsiranda sunkumų keičiant pavardes po santuokos, keliaujant po pasaulį, tvarkant verslo ar nuosavybės reikalus ir kt. Su tuo reikia sutikti ir leisti užsienietiškas pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis pagal skambėjimą arba pagal pageidavimą lotynų abėcėlės rašmenimis, o gal anglų abėcėlės rašmenimis, kaip daro kai kurios didžiosios valstybės. Gal papildomos Q, X ir W raidės, rašomos tik tikriniuose žodžiuose, didelės žalos lietuvių kalbai nesukels, nors vėl tektų mokytis tarti lenkiškus priebalsių junginius sz, cz, rz. Reikėjo palikti galimybę rašyti asmenvardžius ir pagal skambėjimą, nes pagal projektą, lietuvės sutuoktinis ispanas Chulio, dukra Džiulia, sūnūs Džo ir Džordžas, grįžę į Lietuvą iš Anglijos, taptų Julio, Julia, Joe ir George'u. V. Savukynas ir kiti, teigdami, kad kelios lotyniškos raidės negali pakenkti lietuvių kalbai, žinojo, kad po G. Kirkilo brukamo įstatymo teiginiu „rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis“ paslėptos ne kelios raidės, o keli šimtai rašmenų. Gal tai jau nusikaltimas, o ne paikumas? Televizijos laidoje buvo aiškinamasi tik, kaip pasiekti, kad Seime balsuotų reikiamas parlamentarų skaičius, o nebuvo jokios kalbos apie įstatymo trūkumus. Įtartinas įstatymo svarstymo nukėlimas į sesijos pabaigą prieš atostogas. O gal vykdomas toks planas: Seimas priima, o VLKK vėl pareikš, kad tai ne jų, o politikų reikalas įteisinti asmenvardžių rašybą, ir įstatymas liks galioti. Panašiai mėginta prieš atostogas priimti įstatymą dėl rentų buvusiems Seimo nariams, teigiant, kad šustauskai, valinskai, nedzinskai ir kiti Seime degraduoja, todėl jiems renta priklauso iki gyvos galvos. Tada atsikvošėti padėjo visuomenė. Reikia tikėtis, kad šis Seimas dar nespėjo degraduoti, jame daug gerų, dorų narių ir G. Kirkilo teikiamo įstatymo nepriims, visuomenės pagalbos neprireiks. V. Savukynas teigė, kad nepritariantys įstatymo projektui yra rytietiško mentaliteto, o pritariantys – vakarietiško. Žinome, kad vakariečiai ilgai, kruopščiai planuoja, o tiksliai suplanavę greitai įvykdo. Rytiečiai numato tik porą žingsnių į priekį, o toliau „kaip nors“. Šis įstatymo projektas paruoštas netinkamai, pavardes rašytume „kaip nors“. Ką daryti? Pirmiausia televizijos laidoje V. Savukynui, G. Kirkilui, Edmundui Jakilaičiui ir kitiems entuziastams duoti perskaityti ir parašyti originalias pavardes su įvairių šalių rašmenimis. Gal nors dalis susimąstys ir supras, kas neramina visuomenę ir Seimo narius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"