Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Redakcijos paštas. Atviras laiškas Smurto ir savižudybių prevencijos komisijai

 
2017 06 17 15:21
pixabay.com nuotrauka

Asmeniniai pastebėjimai ir siūlymai šia tema. Pradėsiu nuo neseniai matyto grafiko per TV3: Lietuvoje savižudybių tankis beveik du kartus didesnis nei Latvijoje.

Savižudybių priežastis galima būtų mėginti paaiškinti skirtingomis tautybių ar religijų proporcijomis. Bet kažin ar tik tuo. Smetoniniais laikais Lietuvoje buvo madinga dėl nelaimingos meilės nusišauti (kariškiai). Turite internetą, gal turite ir laiko, pabandykite patikrinti, ar Ulmanio ir Smetonos valdytose valstybėse nusišovimų skaičius buvo vienodas.

Kalbininkai mums nejučiomis perša mintį, kad čia abiejose pusėse tik baltai, todėl skiriasi tik kalba. Taip atrodo dabar, kai iš didelių teritorijų baltai buvo suspausti į mažas. Prisiminkime, ką rašė Livonijos ordino kronikininkai prieš 800 metų apie tai, kokios gentys supo Rygą. Jie sakė: latviai patiklūs, estai užsispyrę, o lietuviai – tai vagys ir mušeikos… Taigi. gali būti kad polinkis smurtui ir savižudybėms išsirutuliojo jau seniai.

Kas dėjosi vėliau? Lietuviai palinko į siekį būti bajorais. Atrodytų gerai, yra kas gina valstybę. Bet kartu buvo ugdomas polinkis į garbę, pasidžiavimą. Reikėjo visokias būdais gauti herbą. Nedaug laiko praėjo ir bajorai kaip sluoksnis išsigimė. Kai tik kariauti tapo rizikinga, jie pradėjo vengti savo pagrindinės pareigos, pradėjo išsipirkinėti. Kai kas stebisi, kur dingo po Oršos pergalingo mūšio LDK kariuomenė, kuri paskutinį kartą buvo surašyta 1528 metais. Viskas paprasta: smulkieji vadai išsigimė. Dar vienas dalykas juos (pagrindinę bajorų masę) vienijo: mokymąsi jie laikė žeminančiu dalyku. Verčiau organizuodavo varžybas – kas daugiau išgers ir nepasigers. Būdami karingi, skriausdavo savo kaimynus: organizuodavo jų javų nupjovimą, miško iškirtimą, žmonių sumušimus. Jei galvojate, kad perdedu, paskaitykite senąsias Vilniaus krašto teismų knygas. Tuo būdu istoriškai susikūrė sluoksnis žmonių su padidintu garbės troškimo jausmu. Toks žmogus iškreiptai reaguoja į kliūtis. Ak, juokiatės iš manęs? Aš jums parodysiu! Kaip parodo? Ogi pasikaria. Atstūmė mano meilę ir draugystę? Pistoletą prie smilkinio! Dar gerai, kad tik sau. Nežinau, kaip tokiems padėti. Gal reikia nuo jaunumės keisti auklėjimą.

Apie jaunesnius. Paauglio meilę atstūmė mergina. Koks buvo jo atsakas dėl šios tragedijos? Pradėjo jis, sekdamas „tikrų vyrų“ pavyzdžiu, gerti. Kepenys atsisakė, kai turėjo tik 30. Išeitis – keisti auklėjimą.

Laikinai nedaug (jau būdamas pensijoje) dirbau kaimo mokykloje fizikos mokytoju. Kartą, kai reikėjo kalbėti apie optinius prietaisus, iš namų atsinešiau gerus jūrinius žiūronus. Po teorinės dalies atidariau langą, ištiesiau ranką su žiūronais, sakydamas: po vieną prieikite ir pabandykite įžiūrėti, kokie ten medžiai tolumoje auga giraitėje (už 2 km). Merginos, pradėkim. Pašoko vaikinukas: ką čia tos mergos, ką jos supranta? Ir stvėrė už žiūronų. Mergaitė, seniai matyt įpratinta prie paklusnumo. savąją ranką buvo jau bepaleidžianti, tuomet aš vos spėjau vėl įsitverti žiūronų ir pakartojau, kad giraitės apžiūrą pradeda merginos. Supratęs, kad tvirtai laikysiu įsikibęs, ir kvietimo nepakeisiu, vaikinukas nustojo naudoti jėgą ir grįžo į savo vietą. Taip pavyko tam kartui sulaikyti švelnųjį smurtą. Taigi, iš kalėjimų, iš kai kurių armijų mūsų mokyklas yra pasiekęs toks reiškinys kaip diedovščina. Mokytojai nebesugeba nuo patyčių ir smurto apsiginti patys, stengiasi mažiau matyti, susigūžti. Vaikai, prieš kuriuos smurtaujama, palikti vieni sau.

Dar prisiminkime, ką prieš tai sakiau, kad genetiškai mūsų tautoje gali būti susidaręs padidintas žmonių su iškreiptu garbės ir ir pranašumo siekiu skaičius. Ne užsidirbti, bet pasiekti melu ir jėga, pasiekti, žeminant kitus. Vaikai, prieš kuriuos smurtaujama, nemokomi būti atsparesniais patyčioms, nemokomi, kaip ieškoti kitų išeičių. Prisimenu iš senų laikų, kaip mokykloje per choro repeticiją man ant nugaros slapčiomis prisegė didoką popieriaus lapą su didelėmis raidėmis parašytu tekstu: „ ieškau žmonos“... Dabar tai menkniekis, o tada kelias savaites blogai jaučiausi.

Kartą stebėjau spontaninį „silpnųjų“ susivienijimą (SS). Per pertraukas chuliganas prisikabindavo tai prie vieno, tai prie kito. Tai vienam ausį nusuks, tai kitam bandys kelnes numauti, trečią ištepti. Nemačiau pradžios, bet netikėtai buvę kartu keturi silpnieji staiga susikibo rankomis per alkūnes ir karišku paradiniu žingsniu, kažką skanduodami ėmė artėti prie chuligano. Tas iš netikėtumo spruko tolyn. Gal tokie spontaniški susivienijimai galėtų ką nors keisti? Kas atliks eksperimentą bent poroje mokyklų? Tik kad nevirstų tai karate klubu, geriau jau bėgiojimo klubas. gal kai kada patartina ir galima pabėgti nuo smurto? Gal SS padėtų praeiti pro pavojingas vietas, gal padėtų pabūti kažkiek laiko jose, kai tai reikalinga, kol mokytojos geria kavutę?

Moksleiviai, gindamiesi nuo beprasmiškos viduramžių laikų bei perteklinės informacijos šiandien yra išsikovoję laisvųjų klausytojų statusą. Kadangi kitokių (rimtai dirbančių) mažėja, tai aukštosios mokyklos priima silpnučius, neturinčius pradinių įgūdžių. Pats keletą metų dirbau aukštojoje mokykloje, patyriau tai praktiškai. Jei, pvz., duotas uždavinys ir vienoje jo dalyje klausiama, koks magnetinio lauko stiprumas galėjo būti galvos centre, studentas griebiasi už savo galvos, nes jis čia nieko nesupranta, neįpratęs dirbti, įsigilinti į sąlygą, nors kiek paskaičiuoti. Kad atsakyti į tokį klausimą šiame pavyzdyje pakanka vidurinėje mokykloje gautų žinių, jei bent vidutiniškai dirbta. O jau klausimas kokias smegenų struktūras tas magnetinis laukas galėjo paveikti – tai klausimas aukštosios mokyklos pirmakursiui, kuris turėjo būti šiame semestre kažką apie tai girdėjęs paskaitose ar pasiskaitęs. Sugrįžti į vidurinės mokyklos programą nėra kada – aukštajai skirta dalis ir taip jau prie ribos. Taip aukštosios mokyklos su buvusiais vidurinės mokyklos laisvais klausytojais vedamos į savižudybę.

Jo didenybė Krepšelis vidurinėse ant normalių bei jautrių vaikų galvų užverčia debilus ir chuliganus, kurie be paliovos trikdo ir žaloja normaliuosius. Vardan ko jiems tai leidžiama? Argi negalima tokios situacijos pakeisti? Argi čia reikalingi milijonai?

Kartą nepažįstamoje klasėje gavau leidimą atlikti tyrimą, kuris buvo pateiktas žaidimo „ekspertai“ pavidalu. Mokiniai turėjo sėdėti tyliai ir penkių balų sistemoje savarankiškai įvertinti rodomus vaizdus. Niekaip nepajėgiau vieno moksleivio priprašyti, kad sėdėtų tyliai ir garsiai nereikštų savo jausmų. Tai jis šūkčiojo, tai spragsėjo pirštais, kaip restorane, tai švilpavo. Netekau kantrybės. Ar visada per pamokas jis taip daro? – paklausiau. – Visada, – atsakė vaikai, – per kitas pamokas dar ir vaikšto.

Kodėl smurtautojas gali viešai, klasės akivaizdoje iškeikti mokytoją, o ši priversta apsimesti, kad nieko negirdėjo? Kitą dieną smurtautojas lyg niekur nieko gali sėdėti savo suole. Ko laukiama? Kol suspardys? Argi tai auklėjimas? Ar visuomenei naudingas toks liberalizmas be ribų? Po tokio poelgio toks asmuo gal turėtų kažkiek dienų (bent savaitę) pasėdėti kažkur šalia klasės, gal sargo namelyje. Klasė – šventa vieta. Komisija turėtų čia rasti sprendimą. Gal turėtų būti įvesti du prabuvusių iki brandos vidurinėje lygiai – brandos atestatas ir pažymėjimas, kad bandė išklausyti vidurinės mokyklos kursą?

Dar komisija mano galva turėtų užsiimti vaikų darželiais, ten marios laiko visokiems įgūdžiams lavinti ir intelektams atskleisti. Šiuo laikotarpiu derėtų ugdyti atsparumą patyčioms, kad jos nebūtų tiek skausmingos.

Taigi, komisijai yra ką veikti. Kol trūksta tikrų mokytojų ir yra betvarkė su teisėmis ir pareigomis, masinis ištižimas, gal pasidomėsite kitais, mokykloje įsitaisiusiais šliužais ir tranais. Tokia terpė labai palanki smurtui išsikeroti. Sėkmės Jums. Labai reikalinga tokia komisija.(red. pastaba: tekstas netaisytas)

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"