TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Dėl Baltųjų stulpų

2015 06 30 5:59
LŽ archyvo nuotrauka

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus aktualizuoja mūsų istorijos paminklų problemas, kurias būtina spręsti dėl visuomenės pilietinio susitelkimo. 

Prezidentei Daliai Grybauskaitei,

Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei,

ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui,

Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui

Vilniaus viešosios erdvės - skverai, parkai, aikštės, priešingai nei kitų Europos šalių sostinės, turi labai mažai memorialinių meninių akcentų ar dekoratyvinių ženklų, miestiečiams ir miesto svečiams bylojančių apie mūsų krašto valstybingumo raidą. Skelbti kūrybiniai konkursai vyko vangiai arba buvo visiškai nesėkmingi. Vytį, Lietuvos valstybės herbą, tematome ant Aušros vartų... Todėl esame įsitikinę, kad pirmiausia viešosiose erdvėse būtina atstatyti tuos mažosios architektūros objektus, kurie buvo sunaikinti sovietmečiu.

Pradėti buvo galima nuo buvusių Vilniaus riboženklių - Baltųjų stulpų su Vyčiais, XIX amžiaus pradžioje žymėjusių jau išaugusio miesto ribas prie pagrindinių kelių. Tiksliai žinomos trijų vietos, nes tebėra išlikę prie jų statyti muitinių pastatai. Pirma - J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje, antra - Antakalnyje prie Sapiegų parko vartų, trečia - Liepkalnio gatvėje. Įspūdingus 6 metrų aukščio mūrinius porinius stulpus, papuoštus metaliniais Vyčiais, suprojektavo architektas Josephas Poussier. Vietoj medinių užkardų jie buvo pastatyti 1818 metais. Bene labiausiai istoriniais įvykiais apipinta pirma vieta: čia iškilmingai buvo sutiktas Napoleomas, 1831 metais vyko sukilėlių kovos. Vyčius ant Baltųjų stulpų vėliau keitė dvigalviai ir kitokie ereliai, stulpai galutinai nugriauti apie 1952 metus. Su miesto riba čia susiję ir kiti paminklai: atminimo akmuo tautos didvyrio Simono Konarskio viešosios egzekucijos vietoje, keliautojų globėjo šv. Jackaus koplytėlė, legendinio Didžiosios Pohuliankos restorano pastatas. Nugriovus stulpus, išvardyti paminklai neteko prasminės jungties, nebeliko svarbiausios žymės, kad čia tam tikru istorijos tarpsniu buvo vartai į Lietuvos sostinę. Tačiau senųjų vilniečių atmintyje ši vieta iki šiol išlikusi Baltųjų stulpų pavadinimu.

Šio istorinės praeities objekto atstatymas nebūtų brangus ar sudėtingas, o reikšmė sostinės įvaizdžiui būtų itin didelė. Ikonografinės medžiagos šiam darbui yra pakankamai. Atstatymo idėja visuomenės neabejotinai būtų priimta pozityviai kaip istorinės tiesos atkūrimas, tai apskritai stiprintų vilnietišką tapatybę ir miestiečių pilietiškumą. Manytume, kad Baltųjų stulpų atstatymas turi būti įtrauktas į Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo valstybinę programą.

Sambūrio „Patirtis“ nariai

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"