TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Didžioji afera

2014 03 21 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visi, be abejo prisimena, kad buvo Atkuriamasis Seimas, buvo signatarai, buvo paskelbta nepriklausomybė, buvo vėl iškelta Trispalvė ir vėl skambėjo Tautiška giesmė – mūsų Himnas.

Atkuriamasis Seimas (ne kokia chunta ar „Vilniaus brigada“, ne nacionalistų saujelė), signatarai (ne tautos priešai) priėmė daug įstatymų, kurie, deja, kai kam kėlė įtūžį, pavydą, nepasitenkinimą ir priešiškumą. Lietuvoje iš savų, net iš garbingiausių, piliečių tyčiojamasi rafinuočiausiu būdu, ciniškai.

Daugelis turbūt žino, kad Nepriklausomybės pradžioje buvo priimtas įstatymas, kad vieni iš labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriai įgyja teisę neatlygintinai gauti po 9 arus žemės, o jei jie mirė ar dingo be žinios, - jų vaikai, anūkai.

Signatarams, kaip ir Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, suteikta teisė įsigyti po 0,2 ha žemės pagal gyvenamąją vietą. Ir atsirado proga „vykdyti“ įstatymą – šimtai sklypų, suprojektuotų Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, „nuplaukdavo“ į šoną, tik pamėtėjant po keletą sklypelių laimingiesiems. Tačiau didžioji dalis sklypų atiteko tiems, kurie neturėjo nieko bendra nei su priimtu įstatymu, nei su garbingos Lietuvos istorijos kūrėjais. Metai iš metų įstatymo sabotuotojai ramiausiai melavo, išsisukinėjo vis žadėdami ir ramindami - Kalėdoms bus, Vėlykoms bus. Kitų metų Kovo 11-ajai tikrai bus...

Taip atėjo 2005 metai. Ir pagaliau visi likusieji, o jų buvo beveik 70, gavo Vilniaus apskrities viršininko pono Gintaro Gibo 2006-ųjų sausio 16 dieną pasirašytus pranešimus, kad "...2005 metų balandžio 27 dienos įsakymu Nr. 2.3-3075-01 jums atiteko žemės sklypas Nr... esantis Džiaugsmo g., Vilniuje“. Taip prasidėjo didžioji 2006 metų afera, kuria turėtų susidomėti baudžiamosios institucijos.

Nežinomos struktūros, pamačiusios, kad „geras kąsnis“ išslys iš nagų, susiorganizuoja ir imasi nusikalstamos veikos, kad tas kąsnis atitektų joms. Ir ką įtraukia į savo veiklą? Ogi nepatikėsit. Lietuvos Konstitucinį Teismą, prezidentūrą ir Seimą, kuriame, deja, sėdėjo ne tik garbingi tautos atstovai.

Konstitucinis Teismas, ignoruodamas ne tik Konstitucijos preambulę, bet ir įstatymus, leidžiančius teikti apdovanojimus, "išradinėjo" teorijas, draudžiančias suteikti žemę, tarsi būtų kalbama apie kažkokius nusikaltėlius. Vien ko vertas Konstitucinio Teismo požiūris teigiant, kad “...tiems, kurie labiausiai rūpinasi apdovanojimo nauda...“ prieštarauja Konstitucijos 29 str. pirmajai daliai, pagal kurią asmenys yra lygūs prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas bei pareigūnus...“

Medžiaga, tinkanti „Dviračio žinioms“ arba „Kakadu“ - tai tik vienas Konstitucinio Teismo teisėjų aiškinimų „perliukas“, o jų - apstu. Teisėjai apsimeta nežinantys, kad sklypai turėjo būti suprojektuoti iki 2003-iųjų gruodžio 31 dienos, nors savo pamąstymuose patys tai pabrėžia! Apsimeta nežinantys Konstitucijos 82-ajame straipsnyje įtvirtintų priesaikos žodžių, kad prezidentas turi „...būti visiems lygiai teisingas...“ (nors patys tai pabrėžia). Prezidentas, supratęs, kad pažeis minėtą straipsnį, patenkina Konstitucinio Teismo sprendimą. Konstitucinis Teismas apsimeta nežinantis, kad šimtai sklypų buvo išgrobstyta, ir apsimeta nežinantis, jog Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriai gavo pranešimus apie įstatymų įvykdymą. Konstitucinis Teismas savo sprendimu atima žemę, remdamasis Konstitucijos 23 straipsnio ir 128 straipsnio 2 dalimis, kurios byloja, kad “...nuosavybės teises saugo įstatymai“, o „...valstybinio turto valdymo, naudojimo disponavimo tvarką nustato įstatymas“.

To nesupras nei protingas, nei mokytas, nes įstatymas buvo! To nesupras sąžiningas žmogus, nes iš signatarų jų teisės neatėmė, taip kaip iš Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių.

Tačiau supras ir suprato tie, kurie pasiglemžė Lietuvos karžygiams skirtą žemę, palaiminus Lietuvos Konstituciniam Teismui, prezidentui V.Adamkui ir Seimo nariams, kurie net nežinodami, kokiais makiaveliškais išvedžiojimais priimtas nelogiškas sprendimas, nubalsavo "Atimti!" Konstitucinio Teismo sprendimas verčia prisiminti liūdnai pagarsėjusio Berijos nuostatas kovojant su „liaudies priešais“: „Tai tas pats, kaip ieškoti juodos katės juodam kambary žinant, kad jos ten nėra... Bet mes rasim tą katę!“

Dabar tie žemės sklypeliai jau "išparceliuoti". Tačiau gal atsirastų garbingų Lietuvos piliečių, signatarų ir institucijų, kurios užsiimtų darbu atkuriant teisingumą ir apginant ne tik Lietuvos piliečių, bet ir Lietuvos garbę, prisimenant kunigaikščio Gedimino priesaikos žodžius: „Greičiau geležis pavirs į vašką nei mes duotą žodį..."

Autorius yra Lietuvos kariuomenės savanorio, Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino su kardais kavalieriaus Andriaus Peteraičio sūnus, Vilniaus vokiečių bendruomenės pirmininkas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"