TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Elitinė darbo vieta iki gyvos galvos

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siekdama užtikrinti Lietuvos piliečiams galimybę visiems lygiai, tiesiogiai šių metų rudenį rinkti parlamento narius, Seimo valdyba buvo įpareigojusi darbo grupę iki 2015 metų spalio mėnesio parengti Rinkimų kodeksą, įvertinti Lietuvos piliečių siūlomas pataisas.

Konstitucijos 55 straipsnis, nustatydamas Seimo narių pasyviosios rinkimų teisės garantijas, įtvirtina visuotinę, lygią ir tiesioginę rinkimų teisę, įgyvendinamą per slaptą balsavimą. Lygi rinkimų teisė negali reikšti ko nors kito, kaip tik kiekvieno piliečio vienodas sąlygas pretenduoti į tautos atstovo statusą. Konstitucijos 29 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, garantuoja, kad jokiu įstatymu negali būti suteikiama privilegijų kokiai nors piliečių grupei ar atskiriems asmenims ne tik pasirinkti darbą bei verslą (Konstitucijos 48 straipsnis), bet ir dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucijos 33 straipsnis).

Deja, Seimo rinkimų įstatymas pažeidžia konstitucinį lygybės principą piliečiams kandidatuojant į tautos atstovybę. Partijų remiami asmenys gali dvejopai (tas pats asmuo gali figūruoti partijos sąraše ir kandidatuoti vienmandatėje apygardoje) pretenduoti į parlamento narius, kai kiti piliečiai tokios dvejopos įstatymu pagrįstos teisės tapti Seimo nariais neturi.

Rinkėjai siūlo parlamente inicijuoti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, kad būtų anuliuotos nuostatos, pažeidžiančios asmenų lygybės prieš įstatymą principą – visiems lygiai, teisingai. Dabar kandidatas į Seimo narius vienu metu įrašomas dviejuose balsavimo biuleteniuose: vienmandatės ir daugiamandatės apygardų. Daugiamandatininkus (penketą asmenų) galima reitinguoti, tačiau pirmas sąrašo dešimtukas paprastai lieka nekintamas, taip kai kuriems asmenims vieta Seime užtikrinama iki gyvos galvos. Be to, solidaus amžiaus rinkėjai dažniausiai nedalyvauja tame reitingavimo „žaidime“... Asmuo, išrinktas pagal abu sąrašus, Seime negali sėdėti ant dviejų kėdžių, todėl viena jų tenka kitam daugiamandatininkui. Įsidėmėtina, kad partijų iškelti kandidatai, esantys abiejose sąrašuose, rinkimų kampanijoje dalyvauja privilegijuotai, esama net diskriminuojančio finansavimo.

Būtina tobulinti valstybės valdymą ir sudaryti piliečiams galimybę jame dalyvauti, t. y. panaikinti nuostatą, įtvirtinančią rinkimus daugiamandatėje apygardoje, paliekant tik vienmandates apygardas. Privalu, kad Seimo rinkimų įstatymo pataisos galiotų jau 2016 metų rudenį, kai vyks parlamento rinkimai.

Rinkimų kodeksui parengti piliečių-rinkėjų siūlomi pataisymai pateikti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jau prieš aštuonerius metus, jie buvo teikti ir vėliau. Daugeliu pataisų siūloma 70-yje vienmandačių apygardų rinkti po du daugiausia balsų gavusius kandidatus į Seimo narius ir mažiausioje 71-oje apygardoje rinkti tik vieną Seimo narį. Būtų sudaromas kiekvienos apygardos bendras sąrašas lietuviškos abėcėlės tvarka. Jame galėtų būti įrašomi partijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, save išsikėlę asmenys. Rinkimų kampanijoje jie dalyvautų lygiomis sąlygomis. Tai atitiktų Konstitucijos 55 straipsnio nuostatą.

Seimo nariams nepareiškus valios panaikinti minėtą nuostatą, Lietuvos piliečiai-rinkėjai galėtų patys tai spręsti „tautos tyliuoju referendumu“, išrinkdami tik 71 parlamentarą vienmandatėse rinkimų apygardose, o dėl daugiamandatininkų nebalsuoti. Mažesnis naujai išrinktų Seimo narių skaičius atitiktų gerokai sumažėjusį Lietuvos gyventojų atstovavimą Seime.

Nebūkime abejingi, aktyviai dalyvaukime rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, išspręskime Seimo rinkimų įstatymo prieštaravimus. Sąmoningų ir pilietiškų rinkėjų pareiga – sąžiningai parinkti „darbininkus“ į Seimą.

Užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius dalyvauti rinkimuose paskatintų elektroninio balsavimo galimybė. Taip išrinktas Seimas imtųsi esminės valstybės valdymo pertvarkos, Lietuvos gerovės kūrimas būtų sėkmingesnis. Ugdytume Lietuvos politinio elito bendravimo su Lietuvos visuomene, rinkėjais įgūdžius. Paklauskime savęs, ką aš padariau, kad Lietuvoje būtų geriau? Pradėkime kiekvienas nuo savęs – keiskimės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"