TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Kam dirbti, jei galima pasigirti

2015 01 14 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Viešame gyvenime, ypač politinėje jo dalyje, dažnai griebiamasi įvairių gudrybių siekiant atrodyti geriau, nei būtų matoma nešališkame veidrodžio atspindyje. Galima "pasipudruoti" pačiam, bet dar veiksmingiau – pripasakoti būtų ir ne visai būtų dalykų apie kitus tose pačiose erdvėse esančius žmones ar kokias nors jų sąjungas.

Viena tokių nuolat atsinaujinančių temų – elektros kaina ir dalies politikų bei jiems artimų asmenų bandymai pasišildyti rankas ar pasikelti reitingus.

Visuomenei siekiama įteigti paprastą mintį – dabartinė Vyriausybė prioritetu laiko elektros kainos mažinimą, ir nuolat ją mažino. Tuo metu ankstesnė beatodairiškai elektrą brangino, o Arvydas Sekmokas asmeniškai dėjo pastangas, kad VIAP biudžetas didėtų, ir taip apiplėšinėjo gyventojus. Pasitelkiami iš pirmo žvilgsnio nenuginčijami argumentai: iki 2010 metų elektros kaina buvo nedidelė, tada staiga pakilo ir didėjo iki 2014 metų, o paskui po truputį ėmė mažėti. Tai sutampa su skirtingų vyriausybių įgaliojimų laikotarpiais, tad sąmokslo teorija apie blogąją Andriaus Kubiliaus ir gerąją Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę, regis, visiškai įrodyta ir kuo plačiausiai skleistina.

Bet dėl viso pikto pabandykime apsidairyti plačiau ir prisiminti kitas svarbias dar visai nesenos praeities aplinkybes. 2010 metų sausio 1 dieną turėjome galutinai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Tai buvo svarbiausias lūžio taškas šalies energetikoje. Per visą nepriklausomybės laikotarpį jėgainė užtikrino pigios elektros pasiūlą, visą laiką buvome elektrą eksportuojanti valstybė.

Nors elektrinės uždarymo data buvo žinoma gerą dešimtmetį, šiam įvykiui nebuvo pasirengta. Europos Sąjunga skyrė pinigų ją pakeičiantiems generavimo pajėgumams statyti, tačiau iki A. Kubiliaus Vyriausybės darbo pradžios jokių apčiuopiamų darbų nebuvo nuveikta. Tai matydami įtakingi verslininkai prognozavo, kad elektros kaina kils dvigubai arba dar daugiau.

Jėgainės uždarymas vyko sklandžiai, elektra pabrango penktadaliu, o dar po dvejų metų Elektrėnuose pradėjo veikti naujas didelio efektyvumo elektros generavimo blokas. Tai buvo pirmas rimtas energetikos objektas, pastatytas nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

Verta pažymėti, kad būtent dėl šios jėgainės statybos išlaidų įtraukimo į 2013-ųjų VIAP biudžetą smarkiai (apie 3 ct/kWh) pakilo tų metų elektros kaina. Keista, bet naujoji Vyriausybė paskui, 2014 metais, natūraliai sumažėjusią elektros kainą kažin kodėl priskyrė sau kaip vieną didžiausių jos nuveiktų darbų.

Grįžtant prie planuoto 2010 metų VIAP biudžeto sudarymo svarbiausias buvo klausimas, kiek elektros energijos uždarius IAE reikės pasigaminti Lietuvoje ir kiek jos būtų galima importuoti. Remtasi tuometinės elektros energijos sistemos operatorės „Lietuvos energijos“ ekspertiniu vertinimu, kuris buvo pateiktas 2009 metų antroje pusėje. Tuo ir vadovautasi nustatant "Lietuvos energijai" skirtą elektros gamybos kvotą ir ją atitinkančią VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga) apimtį.

Elektros energijos gamybos apimtį lemia trys dalykai:

- elektros gamybos ir importo kainų skirtumas (kas pigiau),

- tinklo patikimumui užtikrinti būtina sava elektros gamyba,

- tiekimo saugumui užtikrinti būtina sava elektros gamyba.

Be abejo, siekiant pigumo galima importuoti kuo daugiau elektros. Tačiau Elektrėnuose technologiškai būtinas gamybos minimumas, reikalingas elektros perdavimo sistemos stabilumui palaikyti, - jis negali būti mažesnis nei 0,7 TWh. Koks gali būti protingas savos elektros gamybos kiekis tuo metu, sunkiau atsakyti, nes tiekimo saugumui gali atsiliepti netikėti elektros perdavimo linijų gedimai arba elektros tiekimo ribojimai politiniais tikslais. Būtent tai matėme 2013 metų vasaros pabaigoje ir rudenį, kai Elektrėnams kurį laiką teko veikti dideliu pajėgumu.

Padėtis šiuo atveju turi panašumų su automobilio draudimu – pigiausia yra nesidrausti. Tačiau įvykus avarijai tai kainuotų labai brangiai. Ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas neturint savos gamybos sukeltų elektros sistemos užtemimą, kurio kaina galėtų siekti 300 mln. eurų, o gal ir daugiau. Ar reikia gamybos, kuri atitiktų tik civilinės atsakomybės draudimą, ar dar apsidrausti ir kasko draudimu?

Europos Sąjungos šalyse manoma, kad tiekimo saugumas yra užtikrintas, kai pasigaminama ne mažiau kaip 90 proc. elektros energijos. Mes Lietuvoje, kaip matome, negaminame nė 50 proc. elektros.

Buvo įvertinta, kad vietoj visiško apsirūpinimo elektros energija, turėto veikiant IAE, galima išsiversti su gerokai mažesniu savos elektros, įskaitant ir gaminamos termofikacinėse bei visose kitose elektrinėse, kiekiu. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad elektros importas buvo pigesnis nei sava gamyba. Žemiau esančioje lentelėje nurodyta elektros gamybos apimtis:

Elektros energijos balansas 2009–2013 metais (TWh)
Metai20092010201120122013
Elektros energijos gamyba15,325,74,4534,7064,398
Šiluminės elektrinės1,681,612,7833,0362,356
Lietuvos elektrinė0,962,021,0991,4231,099
Ignalinos AE10,850000
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje10,1810,2811,1911,3211,34
Bendras elektros energijos suvartojimas9,169,2210,3910,6110,57

Jau 2010 metais elektros gamyba Elektrėnuose buvo sumažinta - vietoj kvotoje numatytų 2,5 TWh pagaminta tik 2 TWh elektros. Taip siekta sumažinti VIAP apimtį ir atpiginti elektrą vartotojams. 2012 metais padidėjusią elektros gamybą Elektrėnuose lėmė naujo 9-ojo bloko derinimo ir bandymo darbais pagaminta elektra.

Visiškai kitas klausimas, reikalaujantis labai išsamaus nagrinėjimo, yra pastaruoju metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos beatodairiškai karpomos lėšos energetikos įmonėms, regis, siekiant politikų iškelto uždavinio, – bet kokia kaina ir toliau piginti elektrą. Įmonės skundžia šiuos nutarimus teismui, nes kyla pagrįstų abejonių, ar joms užteks lėšų pradėtiems projektams įgyvendinti. Jeigu taip yra iš tiesų, kitais metais elektros kainas vėl teks didinti. Gal tuomet subliūkš noras reguliuoti jas politiškai, o ne remiantis rinkos dėsniais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"