TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Lietuviui skaniausia suvalgyti savą

2015 02 02 12:05
Dalia Grybauskaitė ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nei iš šio, nei iš to užgimė ne visai suprantamas „pasispjaudymas“ dėl Rusijos embargo maisto produktams galimos pabaigos. Prezidentūra patarėjos Virginijos Būdienės, o po poros dienų ir pačios Daukanto rūmų šeimininkės lūpomis „spjovė“ eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio pusėn, o šis atsakė šiek tiek galantiškiau, nei prieš bene šešetą metų Seimo pirmininku buvęs Arūnas Valinskas „bobtelėjo“...

Į visa tai, kas vyksta, tereikia pažiūrėti paprastomis, o ne tik savo ir savos partijos interesus matančių politikų akimis. Rusijos įvestas embargas vis tiek turėjo pasiekti finišą. Mat ėmė formuotis tokia situacija, kokia SSRS buvo Michailui Gorbačiovui ėmusis antialkoholinės kampanijos. Bene geriausiai tiek anuometinę, tiek šiandieninę Rusijos situaciją atspindi to meto anekdotas: „Armėnų radijo paklausė: ar greit bus baigta su girtuokliavimu? Armėnų radijas atsakė: nežinia kaip bus su ta girtuoklyste, tačiau užkanda tikrai baigiasi.“

Rusija nepajėgia gauti ir atsigabenti iš trečiųjų valstybių tiek maisto, kad „užkanda“ nesibaigtų. Todėl teko grįžti prie Europos Sąjungos (ES) šaltinių, nes pirma šnekėtis su amerikonais „honoras“ neleidžia. O maisto prekių eksporto-importo tvarka jau visur tokia, kad būtina dokumentacija, patvirtinanti ir žaliavos, ir produkto kokybę bei saugumą valgančiojo sveikatos požiūriu. Tai ir vadinama sertifikavimu.

Taigi, Europos komisija (EK) derybose su Rusija dėl maisto embargo šiuo metu turi išvis du derybų objektus: ar sutikti su rusiškais maisto kokybės standartais ir saugos reikalavimais ir kaip atitikimas tiems standartams bus įformintas bendraeuropiniuose sertifikatuose. Ir viskas – nei daugiau, nei mažiau, dėl ko yra įgalioti ir veda derybas V. P. Andriukaičio pavaldiniai EK direktorate. Ir jokia politika čia nekvepia.

Tačiau Rusija po tokio dokumento įsigaliojimo tikrai sugebės politinius niuansus iškaišioti visur, kur tik panorės ir kiek jai patiks. Mat pats pirmasis praktinis susitarimo įgyvendinimo etapas yra importuojančios šalies įgaliotų inspektorių vizitas. Atvykstama ne šiaip į konkrečios šalies maisto kontrolės instituciją, o važiuojama ir pas gamintoją, kurio produkciją žadama pirkti. Vietiniai inspektoriai bus lyg ir oficiali tos valstybės palyda, tačiau butaforinė, nes jokių sprendimų vietiniai nepriims. Viską spręs būtent importuotojo inspektoriai, šiuo atveju – Rusijos. O joje net dvi savarankiškos kontrolės sistemos: fitosanitarinė-veterinarinė bei produktų saugos, kurios viena kitai ne tik neatskaitingos, bet ir savo veiksmų nederinančios. Tačiau abi jos patyliukais nurodymus gaunančios iš aukščiausių tikrąją politinę valdžia turinčių „kontorų“. Politiniai sprendimai paaiškės tuoj pat po susitarimo su ES ir sertifikatų suderinimo. Rusija, o ne EK, spręs, į kurias šalis ir pas kuriuos gamintojus pirmiausia važiuos tikrinti jų inspektoriai. Lietuviams galima pasakyti: mes nespėjame greitai visur suvažinėti, be to, jūs mažiukai, o mums svarbus gausesnis importas. Ir dar mums kartu su latviais bei lenkais pridurti: ėėė..., taigi jūs afrikinį kiaulių marą turite. Tad nesistebėkime, jei po susitarimo tarp ES ir Rusijos inspektoriai Lietuvos pieno ar mėsos pramonės ar kokios žemdirbių organizacijos padangėje pasirodys po kokių trejų metų. Ir tiek ES, tiek EK bus niekuo dėtos (pagal Prezidentę reikėtų sakyti „ne prie ko“, tik manęs taip sovietinėje pokario mokykloje nemokė). Na, tiesa, V. P. Andriukaitis, prisiminęs, kad jis lietuvis, gal ir gali užuominą rusams išlementi. Bet tikrai ne daugiau, nes nuo eurokomisaro priklauso tik „popierinė“ eksporto-importo dalis.

Argi mes visi nesirenkame, kur eisime maisto pirkti? Ar gali Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas man nurodyti, į kurį prekybos centrą aš privalau eiti pirkti pieno ar dešros? Jo reikalas kontroliuoti, kad visur maisto kokybė ir sauga būtų patvirtinta dokumentais. Jei jis pirkėjui nurodinėtų, tai būtų šantažas, protekcionizmas ar net prievarta, primenanti blogiausius sovietinius metus.

Tad nekoneveikime V. P. Andriukaičio, nes jis protekcijas dalyti neįgaliotas. Ir Prezidentės nesmerkime, nes ji gi iš mūsiškių, lietuvių. O apie tai antraštėje parašyta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"