TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Neleisdami žeminti Lietuvos padėsime jai tobulėti

2014 08 29 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Konferencijoje "Tradicinių vertybių ir tautos sargyboje", kuri balandį vyko Joniškio kultūros centre, mintimis dalijosi Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, socialinių mokslų daktarė profesorė Ona Voverienė, Joniškio dekanas kunigas Eduardas Semaška ir šių eilučių autorius. 

Buvo kalbama apie esmines tautos ir valstybės likimą lemiančias saugotinas vertybes, taip pat ir apie lietuvių valstybinės kalbos reikalus. Labai gaila, tačiau Seimo valdančiosios daugumos partijos, kai kada ir kitų partijų pavieniai parlamentarai, siekdami vienadienės naudos kuo ilgiau išlikti valdžioje, yra pasirengę viskam – „privatizuoti“ patį brangiausią tautos turtą – kalbą, o ateityje galbūt ir valstybę. Nejaugi mūsų Seimo nariai vėl rengiasi sukti tais pačiais šunkeliais, kuriuos prieš keletą šimtmečių pramynė mūsų bajorai?

Formuojantis lietuvių bendrinei kalbai, prieš 130 metų buvo atsisakyta lenkiškų raidžių tam, kad būtų mažinama polonizacija etninėse lietuvių žemėse. 1918 metų Vasario 16-osios aktu ryžtingai atsisakyta visų Lietuvos „valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Visą tą laiką Lietuvos gyventojų vardai, pavardės ir tuo labiau vietovardžiai buvo rašomi dabartinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis.

Tačiau mūsų šalyje įregistruota partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) reikalauja, kad lietuviai nesilaikytų valstybinės kalbos reikalavimų ir nusižengtų Konstitucijai. Tokio lygio reikalavimų, kokius mūsų visuomenei kelia LLRA, nėra nė vienoje demokratinėje Europos Sąjungos valstybėje. Panašaus pobūdžio svarstymų dėl lenkų tautybės piliečių teisių nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Ukrainoje.

LLRA siekia įgyvendinti tai, ko Lenkijos kariuomenė nepajėgė padaryti prieš 93 ir 70 metų. Minint Vilniaus bei trečdalio jo krašto grąžinimo Lietuvai 75-metį, mums rengiama „dovanėlė“ – brangiausio tautos bei valstybės turto, valstybinės kalbos funkcijų susiaurinimo ir abėcėlės keitimo. Priėmus antikonstitucinius nutarimus, padėtis Lietuvoje būtų blogesnė nei Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu: pavardės būtų darkomos pagal okupantų rašytus dokumentus, Lenkijos įstatymus bei tomaševskininkų norus. Atsirastų visa grandinė nuspėjamų ir nenuspėjamų pasekmių.

Lietuva didžiuojasi seniausiu indoeuropiečių kultūros paveldu – visoje teritorijoje per visas okupacijas išsilaikiusiais vietovardžiais, pavardėmis. Šį paveldą tiria pasaulio mokslininkai. Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, jog ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos teritorijoje.

Konferencija "Tradicinių vertybių ir tautos sargyboje", kurią organizavo Joniškio rajono savivaldybė, kultūros centras, „Aušros“ gimnazija, dar kartą įrodė, kad šio krašto žmonės mokėjo ir tebemoka branginti savo laisvę, kalbą, kultūrą, valstybę. Konferencijos dalyvių vieningai priimtoje ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui išsiųstoje rezoliucijoje joniškiečiai reikalavo nepalaikyti ir nepritarti Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo šių metų balandį pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui, bet toliau leisti juos rašyti tik valstybine kalba.

Gavusi konferencijos rezoliuciją prezidentūra greitai atsiliepė. Linkėdama ir ateityje visais rūpimais klausimais drąsiai reikšti savo nuomonę, prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė konferencijos rengėjams atsiųstame laiške rašė: „Atkreipiame dėmesį, kad prezidentė yra ne kartą pabrėžusi Lietuvos įstatymuose įteisinto lietuvių kalbos statuso puoselėjimo svarbą. Dėkojame už pareikštą poziciją ir linkime kuo geriausios kloties.“

Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, kreipdamiesi į pirmuosius valstybės asmenis jau seniau ėmė rinkti parašus reikalaudami apginti mūsų valstybinę kalbą bei jos teritorinį vientisumą. Nuo jų neatsiliko ir joniškiečiai. Minėtoje konferencijoje nedvejodami pasirašė pirmieji Joniškio rajono, miesto ir Bažnyčios asmenys, tad parašų rinkimas čia įgavo viešą pritarimą. Jau yra surinkta apie 500 parašų.

Šioje visuomeninės veiklos srityje nepralenkiami pasirodė žagariškiai, vadovaujami dvasingumu pasižyminčios mokytojos Almos Kančelskienės. Mokyklos, mokytojai, moksleiviai visada sudarė miestelių, kaimų šviesuomenės branduolį, tad jais remiantis paprastai siekiama pažangos. Džiaugtis ir žavėtis tenka ne tik sėkmingu politinių kalinių ir tremtinių organizacijos narių nuveiktu darbu, bet ir lopšelių-darželių auklėtojų indėliu. Iki graudumo jaudina drebančia ranka išvedžioti kaimo žmonių parašai iš Trumpaičių, Kirnaičių, Kalnelio, Melgužėlės, Linkaičių, Mindaugių, Satkūnų, Gaižaičių, Žvelgaičių, Skaistgirio, Stungių, Daukšių, Stupurų, Gataučių, Rudiškių, Niūraičių, Jauniūnų, Skakų, Lieporių, Bučiūnų, Plikiškių, Mitkūnų ir kitų kaimų. Žemdirbiai – tikrieji lietuviškosios žemės šeimininkai ir patriotai. Manau, jiems dar ne kartą teks gelbėti skęstančios Lietuvos, mūsų pačių „tautos išrinktųjų“ rankomis skandinamą laivą. Teisingai pasakė vienas politikas: „Lietuva neturi tikro elito, beveik neturi galingų dvasios aristokratų. Ją valdo naujoji nomenklatūra. Egoistiška, savo interesų rate užsidariusi, nepatriotiška, baili, vasališka, instinktyviai ieškanti pono, kuriam galėtų paklusti.“

Būtų gerai, kad šie gana rūstūs žodžiai nepasitvirtintų. Minėto įstatymo projektai Seimo narių rudenį bus patvirtinti arba atmesti. Suprantama, vyks vardinis balsavimas, todėl turėsime galimybę sužinoti, kaip balsavo kiekvienas parlamentaras. Tuomet ir sužinosime, kas yra kas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"