TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Net Stalino teisėjai buvo žmoniškesni!

2012 03 29 6:07

Viename iš pačių svarbiausių Sovietų Sąjungos partijos suvažiavimų buvo sprendžiami pasaulinės reikšmės klausimai: Sibiro upių nukreipimas į kitą pusę, "Bamo" statyba, kosmoso užkariavimas ir t. t.

Bet tarp delegatų būta ir naivių "disidentų". Atsistoja vienas ir klausia: "Aš nelabai suprantu, kada bus tas komunizmas, man rūpi štai kas - kur dingo silkė nuo prekystalių?" Rytojaus posėdyje atsistoja jo draugas ir taria: "Aš neklausiu apie komunizmą, aš neklausiu apie silkę, aš tik noriu paklaust - kur dingo mano draugas?"

Štai ir aš - neklausiu, kur dingo ir ką veikia V.Damulis su K.Braziuliu, neklausiu, ką veiks V.Gailius su V.Giržadu. Aš tik noriu paklausti, ką veiks Seimo Antikorupcijos komisijos berniukai ir mergaitės, ypač - po rinkimų? Ar atlaikys spaudimą, ar bus kam ieškoti tiesos, kai juos gniaužys (gniuždys)? Tegul man kas nors įrodo, kuo nusikalto pirmi du vyrai, kurie liudijo Seimo komisijai, tegul man įrodo, kuo nusikalto kiti du vyrai, nes pati dėžutė (poligrafas) nieko nesako, jai vadovauja kažkoks žmogus.

Mano mašina kažkaip skirtingai važiuoja, kai ją vairuoju aš ir kai ją vairuoja mano sūnus. O Seimo kietuoliais iš Antikorupcijos komisijos esu sužavėtas: monopolio tiesos neturi niekas, bet ieškoti jos - mūsų pareiga. Ir noriu paguosti - kadaise Servantesas skaitė savo "Don Kichotą" likimo broliams - kaliniams. Skanaus būta juoko. Maži žmogeliai juokėsi iš riterio pastangų padėti mažiems žmogeliams apginti juos. Atrodytų, kad po šia saule nieko nauja - juokiamės arba atiduodame pajuokai tuos, kurie bando ieškoti tiesos.

Bet Viešpats galingas visai kitu atveju. Jis parodo: mažos nekaltos mergaitės atvyksta paimti - na, kaip amerikietiškame vesterne - krūva ekipažų. Laukiu, jau jau ištrauks sunkiuosius kulkosvaidžius, ne - į puolamą objektą atsisuka nugarom. O veidais? Į besimeldžiančią minią. Mergaitės apsauginiai pereina į puolančiųjų pusę, griebia mergaitę.

Mergaitės stoja ginti seneliai ir dar širdį turinti vaiko teisių apsaugos inspektorė. Aišku, jėgos nelygios, veiksmas jau vyksta partery ir te tau, špyga taukuota. Armadą išblaškė "nesuderinti veiksmai", "neryžtingumas" kai kurių atsakingų veikėjų. Ir senelių meilė. Puolantieji suderino veiksmus, teismai skaičiuoja ant pirštų - apylinkės, apygardos, apeliacinis, administracinis, Aukščiausiasis, na, kaip be Konstitucinio, priims kolektyvinį sprendimą. Ir taškas.

Čia man kažkaip prisiminė gūdus stalinizmo laikotarpis, tolima Igarka (kur baltos meškos). Man kokie šešeri metai, į mokyklą dar nėjau, ir trys kaimynai draugeliai lietuviukai. Ir atsitik tu man taip - jų mamelė įsimylėjo be galo be krašto ir išėjo pas tą meilę. Labai retas atsitikimas tarp lietuvių, turbūt todėl ir įstrigo. Įvyko stalininis skyrybų teismas. Ir ką jūs pasakysit? Teisme paklausė vaikų - su kuo jūs norit būti? Su tėčiu ir seneliais.

Teismas taip ir nusprendė. Vaikus laikė asmenybėmis. Nereikėjo psichologų. Taip mano draugeliai ir gyveno su tėčiu ir seneliais. Aišku, nubėgdavo pas mamą, pasivaišindavo, kartais net kelias dienas išbūdavo. Niekas nesuko sau galvos. Teisėjai taip pat turėjo darbo - kartais kam nors tremtinio duoną pakeisti į kalinio duoną. Teisėjai visada turi darbo.

O čia, demokratinėje visuomenėje, man knieti vienas klausimas (neapsieiname mes be klausimų) - kodėl teisėjas nepaklausė mergaitės, o ko ji nori. Kitas klausimas - kur jis siunčia mergaitę, jis, "teisėjas", be kabučių tokio negaliu įvardyti, nes kiti tik vykdytojai išsprogusiomis akimis. Jis siunčia mergaitę į nežinią, nes motina į klausimą, kur ji žada gyvent ir iš ko gyvent su mergaite, atsako, kad ne šešioliktas amžius. Lyg tai apibūdintų būstą ir profesinę veiklą.

Skirtinguose amžiuose yra skirtingi apibrėžimai. Nors, kita vertus, į kai ką laikui bėgant mūsų visuomenės požiūris keičiasi... Taip aš ir lieku be atsakymo - nei verkti (dėl mergaitės), nei juoktis (nors laikinai). Et, geriau pasimelsiu. Turbūt teisėjas neuždraus.

Ūkininkas ANTANAS

Iš Raseinių

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"