TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. "Originali" pavardžių rašyba

2013 05 30 3:54
Marijos Sajekaitės nuotrauka

"Lietuvos žiniose" (2013 05 27) paskelbtas teisingumo ministro Juozo Bernatonio interviu, kuriame jis teigia, jog "teisė į originalią pavardžių rašybą - prigimtinė". 

Iš karto reikia pasakyti, kad raštas yra susitarimo dalykas, joks prigimtinis. Raštas ilgainiui gali kisti, būti modernizuojamas ar net keičiamas iš esmės. Keičiant raštą, kinta ir asmenvardžių rašyba - ji pritaikoma prie naujesnės rašto formos kartu su kitais tos kalbos žodžiais. Vadinasi, rašyba natūraliai nutolsta nuo ankstesniosios. Latviai su estais XX amžiaus pradžioje atsisakė gotikinio šrifto ir pavardes, tiek latviškas, tiek kitos kilmės - Leepa, Schtellmachers, Ruhde, ėmė rašyti pagal dabartinės rašybos reikalavimus ir dabartinėmis abėcėlės raidėmis: Liepa, Štelmahers, Rūde. Ir niekas ten nereikalauja grįžti prie originalios asmenvardžių rašybos. Turkai beveik prieš šimtmetį atsisakė arabiško rašto ir pasirinko lotynišką - ar dėl to dingo kažin kokia "prigimtinė teisė" rašyti turkų asmenvardžius arabiškai?

Jei pavardžių rašyba, t. y. grafika, būtų "prigimtinė teisė", ji nebūtų atimama iš Lietuvos piliečių žydų, rusų ar graikų. Prigimčiai išimtys nedaromos. Tuoj atsiras arabų, indų ir kinų su savo "prigimtine teise" į asmenvardžių rašybą originalo rašmenimis.

Lieka tik pridurti, kad jei išimtis daroma kitoms rašto formoms - kirilicai, graikų, indų, arabų, žydų raidynui, tai tik įrodo, kad pavardžių rašyba nėra "prigimtinė teisė", arba ji segregacinė, taikoma tik lotynišką raštą turinčioms tautoms.

Teisingai pripažinęs, jog "mūsų vietovardžių pavadinimai yra baltų kilmės, kaip ir Suvalkų regione, Lenkijoje", J.Bernatonis užmiršta, kad pietryčių Lietuvos gyventojų, kurie dabar save laiko lenkais, dalis pavardžių irgi yra baltiškos, tiksliau - lietuviškos kilmės. Kaip jas rašyti originaliai - Kiškis, Maišelis, Rakštelis ar Kiszkis, Majszelis, Raksztelis? Ką tada daryti su pačių lietuvių pavardžių "originalia rašyba" tais atvejais, kai pavardė yra nelietuviškos kilmės, pavyzdžiui, Stankevičius, Kazlauskas, Ivanovas, Vėberis? Kur tada dingsta "teisė" į originalią rašybą?

Argumentai kaip užkeikimai

Ministras J.Bernatonis nėra vienišas. Per praėjusią kadenciją asmenvardžių lietuviškos rašybos chaotizavimu itin rūpinosi teisingumo ministras R.Šimašius, kurio pavardę Lenkijos spauda rašė tikrai beveik originaliai - Szimaszius. Ministrui aktyviai antrino jo partijos vadovas, liberaliai teigdamas, jog pavardė esanti asmens nuosavybė, neturinti nieko bendra su kalba, o į nuosavybę jau esą nevalia kėsintis. Vadinasi, asmenvardį reikia rašyti taip, kaip jo savininkas norįs.

Iš kitų užkeikimų dažnai minėta "europinė tradicija", "europiniai standartai", užmiršus, kad kiekviena šalis pirmiausia laikosi savo standartų ir savo tradicijų, o kokio nors bendro "europinio standarto" šiuo klausimu išvis nėra. Gal todėl Vokietija savo piliečių lenkiškos kilmės pavardes rašo savo rašmenimis - Nowitzki? Gal todėl baltiškai užrašyta Latvijos piliečio Šiškino pavardė Vakarų Europoje virsta Siskinu, o lietuvio Šiškausko - Siskausku? Net Lenkija, 1994 metų sutartyje su Lietuva įsipareigojusi savo piliečių lietuvių pavardes rašyti "pagal fonetinį skambesį", niekada jų taip nerašė, ir Vaičiulis ten visada buvo Wojczul, ne Waiczulis, o Šidlauskas visada oficialiai yra Szydlowski, ne Szidlauskas. 2005 metais vienpusiškai Lenkijos priimtas asmenvardžių rašybos įstatymas, leidžiantis lietuviams rašyti pavardes lietuviškais rašmenimis, taip ir liko vienpusiškas net taikymo požiūriu, nes Registrų centre pavardės liko senos. Tad pavardę sulietuvinusiam Lenkijos piliečiui vis tiek reikia turėti ankstesnę asmens kortelę ar pasą, kad asmenį būtų galima identifikuoti banke, ligoninėje arba kitoje įstaigoje.

Teigti, jog asmenvardžiai nepriklauso kalbos sistemai, yra tas pat, kas sakyti, kad dviračiai nepriklauso transporto priemonėms. Arba kad lapės nepriklauso gyvūnų kategorijai. Iš tikrųjų visi asmenvardžiai kiekvienoje kalboje yra pritaikyti prie tos kalbos fonetinės ir morfologinės sistemos. Todėl net tarptautiniai per krikščionybę, literatūrą ar kultūrinius mainus paplitę vardai kiekvienoje kalboje turi skirtingas formas, plg., graikų Petros, lietuvių Petras, anglų Peter, rusų ar lenkų Piotr. Popiežiaus vardo nei liberalai, nei socdemų ministras nesiūlo rašyti originaliai, pagal "prigimtinę teisę" - Franciscus. Net Kristaus vardo tarimas ir grafika skirtingose kalbose įvairuoja, bet dėl to niekas iečių nelaužo.

Dėl "europinių (ar vakarietiškų) standartų". Jų propaguotojai galėtų pasidomėti, kaip atrodo lietuvių pavardžių rašyba Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje lietuviams išduotuose mokslo baigimo diplomuose. Ten "prigimtinės teisės" į asmenvardžio grafiką kažkaip neįžiūrėta. Mūsų garsioji antropologė Marija Gimbutienė JAV ir Vakarų Europoje buvo žinoma Gimbuto pavarde. JAV gyvenanti kita antropologė Liucija Baškauskaitė ten yra Baskauskas. Ir niekam nekliūva, kad pavardės ne tik rašyba, bet ir morfologija pritaikyta prie tų kalbų taisyklių.

Dar vienas metamas burtažodis yra "žmogaus teisės". Kaip teigia ministras J.Bernatonis, "pavardžių rašybos klausimas susijęs su žmogaus teisėmis". Nejučiom pagalvoji, kad anksčiau paminėti faktai apie lietuviškų asmenvardžių nelietuvišką rašybą užsienyje yra šiurkščiausias žmogaus teisių pažeidimas. Lietuva dėl to galėtų iškelti ieškinius visai Vakarų Europai ir net JAV. Galėtų pradėti nuo giminaitės Latvijos, kurioje visos pavardės, tiek Latvijos piliečių, tiek užsieniečių, rašomos pagal vieną modelį ir tik latviškai. Keista, kad niekas, net Europos Komisija, dėl asmenvardžių rašybos ten neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų.

Ar tik mergelių kaprizai?

Ministras teisina asmenvardžių rašybos chaotizavimo būtinybę tuo, jog "nemažai mūsų merginų išteka už užsieniečių, kurių pavardės nelietuviškos kilmės". Išeitų, kad dėl tų merginų kaprizų reikia keisti lietuvišką nusistovėjusią ir sunormintą asmenvardžių rašybą? Ar ne per didelė kaina?

Iš tikrųjų nutylėta kitkas. Nutylėta tai, kad kadaise Varšuvoje, gal net furšeto metu, kažkuris Lietuvos pareigūnas, galbūt atmirkęs liežuvį brendyje, kažkuriam Lenkijos pareigūnui pažadėjo kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti "po polsku". Pažadėjo niekieno neįgaliotas, tiesiog šiaip sau, iš geros širdies, tskant. Nors pažadas jokioje sutartyje ar ketinimų protokole nebuvo fiksuotas, Varšuva jo neužmiršta iki šiol. Ir primena, vis pridurdama sąlygą: "Jūs - mums, mes - jums." Juo labiau kad, kaip sakė kitas kažkuris Lenkijos pareigūnas, atvykęs į Vilnių Vasario 16-osios proga, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos laimėjimas Seimo rinkimuose yra Lenkijos laimėjimas. Tad ministro apmaudas, kad pavardžių rašybos klausimas, deja, "dažnai politizuojamas, bandoma pakreipti, esą tai - tam tikrų tautinių mažumų ar politinių jėgų reikalavimai", skamba gana naiviai. Žmogaus teisėmis ar už užsieniečių ištekėjusiomis merginomis čia neužsidangstysi.

Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Letonikos centro vadovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"