TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas: Paaiškinimai dėl lietuvių švietimo situacijos Lenkijoje

2013 10 01 6:00
Navinykų mokyklos, uždarytos Lenkijos Punsko valsčiaus tarybos sprendimu, moksleiviai. Sigito Birgelio nuotrauka

Gerbiamasis vyriausiasis redaktoriau, turėdamas omenyje Rūtos Grigolytės straipsnį „Lietuvos paramą tirpdys lenkiškos klasės“, pasirodžiusį „Lietuvos žiniose“ 2013 metų rugsėjo 3 dieną, norėčiau maloniai atkreipti dėmesį į kai kuriuos netikslumus straipsnio turinyje ir - pastaruoju metu esant padidėjusiam suinteresuotumui tema - bendrai paaiškinti lietuvių švietimo Lenkijoje situaciją.

Straipsnio pradžioje autorė, remdamasi lietuvių švietimo įstaigų Lenkijoje vadovų komentarais, tvirtina, kad Lietuvos valdžios numatytą paramą lietuvių ugdymui Lenkijoje „suvalgys“ lenkiškos klasės. Atrodo, kad ši formuluotė nelabai tiksli, nes, pirma, donoras sprendžia, kam turi būti skirta dotacija, antra - klasių su lietuvių dėstomąja kalba ir klasių su lenkų dėstomąja kalba skaičiaus santykis Punsko valsčiuje yra 3:1. Kartu reikėtų pažymėti, kad, skirtingai nei Lietuvoje, kur lietuvių mokyklos vietovėse, kuriose tankiai gyvena tautinės mažumos, iš centrinės valdžios institucijų gauna papildomą paramą ir priedą prie mokinio krepšelio, Lenkijos valdžios institucijos nepraktikuoja tokio pobūdžio veiksmų.

Straipsnyje tvirtinama, kad Lenkija nepakankamai finansuoja lietuvių mokyklas Lenkijoje. Būtina priminti, kad, pavyzdžiui, nevalstybinė mokykla „Žiburys“ gauna tokio pat dydžio lėšas, kaip ir valstybinė mokykla, įskaitant koeficientą, didinantį subvenciją 150 proc., skaičiuojant kiekvienam mokiniui. Administracijos ir skaitmeninimo ministras 2012 metų gruodžio 18 dieną priėmė papildomą sprendimą skirti 2013 metais Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“ (institucija, vadovaujanti mokyklai) 125 246 zlotų dotaciją (2007 metais suma siekė 113 875,72 zloto; 2008 metais - 123 500 zlotų; 2009 metais - 129 404 zlotus; 2010 metais - 115 404 zlotus; 2011 metais - 124 842 zlotus; 2012 metais - 125 246 zlotus).

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Straipsnyje tvirtinama, kad dviejų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje uždarymas „ardo“ lietuvių bendruomenę. Pateikiamas Lenkijos lietuvių draugijos pirmininko A.Vaičekausko teiginys, kad lietuvių mokyklų uždarymas - tai Lenkijos politikos pasekmė. Būtina pabrėžti, kad nuo 1999 metų sausio 1 dienos beveik visi švietimo ir auklėjimo uždaviniai buvo perduoti savivaldybėms. Vadovavimas mokykloms tapo savivaldos vienetų uždaviniu. 2013 metų gegužės 17 dieną Punsko valsčiaus taryba, kurios daugumą sudaro lietuvių mažumos atstovai, priėmė sprendimą 2013 metais uždaryti Navinykų ir Pristavonių lietuvių mokyklas. Priimdama atitinkamą nutarimą šiuo klausimu taryba žinojo, kad 2013 metais Lenkijos centrinė valdžia numato papildomai skirti 800 tūkst. zlotų lietuvių mažumos švietimui valsčiuje išlaikyti.

Be to, esant situacijai, kai mokykloje mokosi keli mokiniai, priimant sprendimą dėl institucijos reorganizavimo būtina atsižvelgti ne tik į finansinius, bet ir į esminius sumetimus. Tokiose mažose klasėse (2-3 mokiniai) didaktiniai procesai ir mokinių socializavimas yra labai apsunkinti. Drauge reikėtų pabrėžti, kad, išskyrus lietuvių mokyklas, Palenkės vaivadijoje nėra pagrindinių mokyklų, kuriose mokytųsi mažiau nei 50 mokinių.

Lenkijos valdžia, suprasdama, kad tautinių mažumų mokyklos yra svarbūs kultūros centrai ir kiekvienos jų uždarymas reiškia praradimą vietos visuomenei, sudaro sąlygas, kad uždarytų mokyklų vaikai toliau galėtų mokytis savo gimtąja kalba. Dauguma šiemet uždarytų dviejų lietuvių mokyklų mokinių tęs mokslus Punsko S.Dariaus ir S.Girėno mokykloje, kai kurie jų bus vežiojami į mokyklą Vidugiriuose. Lenkijos valdžia teikia papildomą paramą ugdymo poreikiams Punsko valsčiuje tenkinti - Nacionalinio švietimo ministerija papildomai skirs šio valsčiaus biudžetui 450 tūkst. zlotų.

Nacionalinio švietimo ministerijos duomenimis, surinktais švietimo informacijos sistemoje, 2012-2013 mokslo metais 14 švietimo įstaigų lietuvių kaip mažumos dėstomąja kalba mokėsi 442 mokiniai, o 130 mokinių papildomai mokėsi lietuvių kaip mažumos kalbos mokyklose lenkų dėstomąja kalba bei tarpmokyklinėse mokymo grupėse. Be to, 5 darželiuose buvo organizuojamas lietuvių kaip mažumos kalbos mokymas arba užsiėmimai vyko lietuvių kalba. Tokius užsiėmimus lankė 111 auklėtinių.

Būčiau dėkingas, jeigu ši informacija galėtų būti išspausdinta artimiausiame dienraščio „Lietuvos žinios“ numeryje.

Pagarbiai,

Jaroslawas Czubinskis

Lenkijos Respublikos ambasadorius

Lietuvos Respublikoje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"