TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Pamąstymai praėjusios Energetiko dienos proga

2013 04 19 5:31

Energetika Lietuvoje - sritis, kurią žmonės labiausiai pažįsta iš gaunamų sąskaitų. Kadangi daugeliui jos atrodo pernelyg didelės, natūralu, kad pradedama ieškoti kaltųjų. Ir paprastai randama - tai tie, kurie išrašė sąskaitas.

Jie ir monopolininkai, ir oligarchai, ir neskaidrūs, gauna milžinišką pelną, kuriuo su vartotojais nesidalija. Kartais susidaro įspūdis, kad energetikoje, skirtingai negu kitose ūkio šakose, susirinko ir dirba blogiausi Lietuvos žmonės. Ypač kliūva šilumininkams. Jei politikas nori pasikelti reitingą, čiumpa šilumininką ir pradeda pliekti. Receptas efektyvus ir daug kartų išbandytas. O kaip turi būti tvarkoma energetika, ypač šilumos ūkis, aišku kiekvienam laiko turinčiam piliečiui - pakanka pasiskaityti komentarus internete.

Žinoma, tai negali neveikti tūkstančių žmonių, dirbančių energetikos srityje, nuotaikos. Juk turbūt kiekvienas norėtų savo darbą atlikti gerai, gauti už jį deramą atlyginimą ir jausti piliečių pagarbą. Ir čia vargu ar pagelbės kartą per metus rengiamas Energetiko dienos minėjimas. Tokio požiūrio pasekmės matyti ir universitetuose - inžinerinėmis energetikos specialybėmis ne itin domimasi, o didelė dalis baigusiųjų nelinkę būti anksčiau prestižine laikytos pramonės riteriais. Ar tikrai dėl neigiamo požiūrio į energetiką kalti tik patys energetikai?

Lietuvos energetikoje labai reikšminga valstybės, tai yra politikų ir valdininkų, įtaka. Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Energetikos agentūra, LVPA, LAAIF (o pastaraisiais metais įkurtų naujų įstaigų pavadinimus sunku ir atsiminti) generuoja vis naujas energetikos strategijas, programas, šimtus įstatymų ir kitų teisės aktų pataisų. Ką jau kalbėti apie smulkius reguliavimo pakeitimus, kuriuos sunku ir susekti. Vis grasinama nacionalizuoti, privatizuoti, sukurti konkurenciją, išvaryti, atimti, perimti kontrolę, riboti, reguliuoti, skatinti, uždrausti ir panašiai.

Tokio energetikos valdymo pasekmė - nuolat planuojamos reformos, kintantys prioritetai, steigiamos ir naikinamos įstaigos bei institucijos, keičiami reguliavimo ir skatinimo mechanizmai, tvarka, kuriamos naujos procedūros. O kai nepasiekiama trokštamo rezultato, griebiamasi šiaudo - reikia konkurencijos ir viskas savaime susitvarkys. Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos valdyme daug chaotiškumo ir nekompetencijos. Nors brangiems ir ilgalaikiams projektams įgyvendinti kaip tik reikia stabilumo bei aiškumo.

Taigi kas labiau kaltas dėl energetikos padėties - valstybės valdymo kokybė ar pačių energetikų blogas elgesys? Keli pavyzdžiai. Buvo nustatyti akivaizdžiai per dideli saulės elektros supirkimo tarifai ir tauta puolė statyti tūkstančius tokių jėgainių. Susmulkino paramą biokuro katilų statybai - "pažaliavo" smulkiosios savivaldybės, o didieji miestai toliau pleškina brangias dujas. Specialistai šaukia: "Nešildykite be reikalo Elektrėnų marių!" Kol atsitokėjo, daug milijonų litų į žuvų karalystę nutekėjo. Pastatėme mazuto rezervuarus Gariūnuose - į metalo laužą. Planuojame naujus didžiulius strateginius projektus, o esamos elektrinės kaip paminklai stūkso.

Beje, juos irgi išlaiko energijos vartotojai. Statome suskystintų gamtinių dujų terminalą, bet kur tas dujas reikės dėti, nelabai įsivaizduojame. Tiesiame elektros jungtis į visas šalis - labai gerai, tačiau kieno elektra ir kuriomis kryptimis tekės, neaišku. Apie laimėjimus pastatų renovacijos srityje ir kalbėti neverta. O kiek naujų iniciatyvų, nepamatuotų norų planuojame, ir viską iš karto, vienu metu. Energijos vartotojai apmokės. Atrastas išganingas elektros kainos komponentas - VIAP - viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (ir klaidų) mokestis. Jau dabar jis elektros kainoje sudaro apie 10 ct/kWh. Sako, gerai būtų tokį mokestį įvesti ir dujų bei šilumos vartotojams - labai patogu...

Energetikai nėra tobuli, bet tai, kad jie elgiasi pagal sukurtas taisykles, privalo reaguoti į valstybės ir savivaldybių sprendimus, - faktas. Tad jei politikai ir valdininkai planuoja toliau reguliuoti energetiką, gal jiems reikėtų pradėti nuo tokio valdymo kokybės stiprinimo. Juk dabar, kai išryškėja klaidos, sakoma, jog buvo priimti netinkami įstatymai. O kai pradedama aiškintis, kas tuos įstatymus ar tvarką sugalvojo, pasirodo, sąmoningai ar ne, kad gana atsitiktiniai žmonės. Jei energetika nėra vertinama kaip sudėtingas kompleksas, susijęs su visa ekonomika ir piliečių gyvenimo kokybe, ir sprendimai tampa fragmentiški ar paviršutiniški. Akivaizdu, kad mūsų šalyje trūksta vieno, bet tikrai kompetentingo centro, kuris sistemingai ir kvalifikuotai analizuotų energetikos ūkio raidą Lietuvoje, Europos Sąjungoje, gretimose valstybėse ir laiku teiktų tikslias, objektyvias rekomendacijas įstatymų leidėjams bei vykdomosioms institucijoms. Gal tada ir energetikų nereikėtų taip keiksnoti.

Energetiko dienos (minėta balandžio 17-ąją) proga vis dėlto derėtų ne ignoruoti, o padėkoti tūkstančiams žmonių, dirbančių dieną ir naktį, kad elektra, dujos ar šiluma be trukdžių pasiektų mūsų namus ir darbovietes. Jie to nusipelnė.

Dr. VALDAS LUKOŠEVIČIUS,

KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas,

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"