Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Redakcijos paštas. Replika dėl asmenvardžių rašybos projektų

 
2017 06 21 11:46
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dalies Lietuvos seimūnų primygtinai brukamas asmenvardžių rašybos nevalstybinės kalbos rašmenimis įstatymo projektas, tenkinant kai kurių Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų vadovų radikalias užgaidas bei Lenkijos politikų reikalavimus, ne tik neprisideda prie Lietuvos visuomenės konsolidacijos, bet sudaro pretekstą destabilizuoti visuomenę ir kitose Baltijos šalyse, kur tokia rezervatinė praktika nenumatyta. 

Tačiau kur Lietuvos pavyzdys gali padidinti ir taip didelę tarpnacionalinę įtampą tų šalių viduje, o Rusijai suteiktų dar vieną argumentą priešinti Lietuvą su Latvija ir Estija, kaip tai buvo sėkmingai daroma, interpretuojant Lietuvos pilietybės įstatymo skirtumą nuo atitinkamo įstatymo Latvijoje ir Estijoje.

Mėgdžioti Lenkijoje priimtus atitinkamus įstatymus Lietuvai netinka ir dėl absoliučiai asimetriško šalių dydžio, ir dėl visiškai skirtingų tautinių bendrijų proporcijų – Lenkijoje jos sudaro apie 2 proc., Lietuvoje – 13 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimą asmenvardžius rašyti lenkiškais rašmenimis Lenkija primeta išskirtinai Lietuvos slavakalbiams piliečiams, šitaip taikydama vienokius standartus Lietuvai ir kitokius Latvijai, kur taip pat yra lenkais save laikančių gyventojų bendruomenė, istoriškai susiformavusi panašiai kaip Lietuvoje. Čia verta priminti, kad Latvijos Daugpilio mieste bei Daugpilio ir Kraslavos rajonuose gyventojų daugumą sudaro slavakalbiai šalies piliečiai, kaip Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tačiau Latvijoje valstybinės kalbos reikalavimų (įskaitant pavardžių, gatvėvardžių ir vietovardžių rašybą) laikomasi visoje šalies teritorijoje, nedarant jokių išimčių atskiroms piliečių grupėms ar rajonams ir nekuriant kalbinių rezervatų. Tokių išimčių nedaroma ir Estijos Narvos rusakalbiam regionui. ES neturi dėl to priekaištų nei Latvijai, nei Estijai.

Tad jau vien skelbdami tokius ketinimus, Lietuvos Seimas ir Vyriausybė elgiasi nesolidariai Latvijos atžvilgiu. Latvijos kalbininkai ir politikai jau ne kartą yra pareiškę nerimą dėl tokių Lietuvos planų. Jei Lietuva deklaruoja siekianti didesnės integracijos su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, ji turi stengtis derinti savo įstatymų bazę pirmiausia su kitų Baltijos šalių, užuot kūrusi kontrastuojančius įstatymus, atitinkančius didžiųjų kaimyninių valstybių toli siekiančius interesus.

Siūlyčiau atsisakyti šių nesolidarių ir Lietuvos Respublikos integralumui pavojingų projektų, o Lietuvos piliečių, pageidaujančių savo asmenvardžius matyti parašytus kita kalba, vardus ir pavardes rašyti antrajame paso puslapyje, nedarant segregacinių išimčių raštaženkliams ar abėcėlėms.

Prof. dr. Alvydas Butkus yra VDU Letonikos centro vadovas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"