TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Šiandien dienai šioje vietoje

2015 02 03 16:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pažįstamas prekybos agentas labai mėgsta sakyti „šiandien dienai“. Jis sako tai labai oriai, kažkaip išskirdamas iš kitų žodžių. Matosi, kad tuo momentu jaučiasi daug svarbesniu žmogum.

Turbūt, jis jaučiasi lygus svarbiems politikams, valstybės pareigūnams, valdininkams. Tie be „šiandien dienai“ ir „šioje vietoje“ kalbėti negali. Pasakymai aiškiausiai yra atėję iš rusų kalbos. Ekonomikos profesorius iš Minsko Leonidas Zaiko sako: „на сегодняшний день“. Rusų kalboje „на сей день, на сегодняшний день“ teisingai vartojamas, nes nurodo kada, o ne kam. Rusas tai supranta kaip „šią dieną, šiandien“. Lietuvių kalboje tas vertinys reiškia nesąmonę. Kodėl vartojamas naudininko linksnis? Juk jis rodo paskirtį – kam, bet nerodo laiko – kada. „Šiandienai“, „šiai dienai“ – dar pabrėžiama, kad tik šiai. O „šiandien dienai“ dar atskiria dieną nuo ryto ir vakaro. Kodėl nesakoma paprastai ir aiškiai: „šiandien“, „šiuo metu“, „dabar“, parodant laiką?

Keista, kad šie tarybinių laikų biurokratinės kalbos trafaretiniai rusicizmai vis labiau įsitvirtina mūsų kalboje. Kodėl šituos kalbos teršalus vartoja seni ir pagyvenę veikėjai ir eiliniai žmonės, galima suprasti. Jie tarybiniais laikais aukštojoje mokykloje, galbūt, mokėsi iš rusiškų vadovėlių, bendravo su atvykėliais, kurie lietuviškai nekalbėjo. Kas paaiškins, kodėl dabar taip kalba ir jauni? Turbūt, tik mėgdžiodami solidžiuosius vyrus, perimdami šių trafaretus...

Kalba yra mąstymo išraiška. Kokį mąstymą išreiškia minėti pasakymai? Jokių minčių apie ateitį neliko. Svarbu tik ši diena, tik „čia ir dabar“? Apie tai kalbėjo popiežius Benediktas XVI, sakydamas: „Žmonės dabar nori viską turėti, viską gauti tik šią dieną, negalvodami apie ateitį“.

Klausantis minėtų kalbėtojų atrodo, kad jie viską daro tik „šiandien dienai“, o ne žmonėms, ne jų ateičiai. Kas ta galingoji „šiandien diena“, lieka paslaptis. Atrodo, kad visi tik dėl jos gyvena. Ar tai kokia įtakinga oligarchų grupė? Ar korumpuoti klanai, kuriems kasdien privalu atsiskaityti? Kas gali paneigti, kad tiek netvarkos valstybėje dėl to, kad negalvojama apie ateitį, tik apie šią dieną. Kas gali paneigti, kad todėl niekaip neįvedama tvarka.

Nežiūrint visų Andriaus Kubiliaus gerų valstybinių darbų būnant premjeru, tenka pastebėti, kad jis labai dažnai kalbėdavo „šiandien dienai“, visada pabrėždamas: „šioje vietoje turiu pasakyti“, „šioje vietoje aš manyčiau“. Kur buvo ta vieta, lieka tik spėlioti. Ar tai vieta prie LRT mikrofono? Ar Seime? Ar Vyriausybėje? O gal kokiame betoniniame bunkeryje? Ar vietos keitimas lėmė ir tai, ką turi pasakyti tautai premjeras? Jo kalbėjimas nepasikeitė, tik dabar rečiau girdime.

A. Kubiliaus įpėdinis premjeras Algirdas Butkevičius kalba taip pat: „šiai dienai nutarimų nėra“. „Šios vietos“ jis nemini, bet ar jo kalbėjimas nepriklauso nuo vietos, kur tuo metu yra, nežinia, nes jo nuomonių keitimasis ir įvairovė skatina galvoti, kad vieta daro įtaką sprendimams. Tokiu atveju ekspremjeras galėtų pasidžiaugti, kad įpėdinis politinis priešininkas lengvai pasidavė įtakai.

Tie, kas kartoja svarbių valstybės asmenų pasakymus, matyt, kartoja ir supratimą, ir veikimą. Visuotinis nesusikalbėjimas: klausia apie vieną – valdininkas atsako apie kitą.

Žemiau pateikiu per LRT radiją ir televiziją girdėtus svarbių valstybės asmenų, valdininkų, inteligentų pasakymus, ryškiai užterštus rusicizmais – tiesioginiais rusiškų žodžių konstrukcijų vertiniais. Užrašiau juos ne specialiai, o tik atsitiktinai nugirdęs, kiek spėdamas, ir tik mažą dalį to, ką gali išgirsti kasdien. Nurodau konkrečias pavardes ir pareigas, kad visi matytų, kaip plačiai ir giliai visuomenėje įsišaknijusi ši tarša. Ne tik valdininkai, politikai, bet ir intelektualai jau kalba nebegirdėdami žodžių reikšmės.

„Šiandien dienai“, „šiai dienai“

J. Malinauskas, policijos pareigūnas: „šiai dienai pastebėjom, kad vairuotojai naudoja avarinę šviesos signalizaciją“ (apie signalizacijos įjungimą užėjus norui bet kur sustoti). Kodėl policininkai taip ilgai nepastebėjo neteisingo vairuotojų elgesio? Ar laukė būtent šios dienos prašymo pastebėti?

A. Matonis, policijos atstovas spaudai: „šiandien dienai jie sulaikyti“ (apie Šiaulių policininkus, įtariamus narkotikų prekyba). Taigi dienai pasibaigus, vakare jie bus paleisti ir tęs savo įtartiną veiklą, ar ne?

K. Vinerskas, Alytaus apylinkės prokuroras: „tai dienai visi reikalingi dokumentai buvo pateikti“. Jei prokuroras dokumentus pateikia ne teismui, bet dienai, tai kas teis nusikaltėlius?

V. Vasiliauskas, Lietuvos banko valdytojas: „savivaldybės skolos limitai šiai dienai yra“ Pasirodo, kiekvieną dieną tie limitai skirtingi...

R. Babenskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: „koks yra šiai dienai sukauptas turtas.“

R. Merkevičius, Vilniaus Universiteto docentas: „tie žmonės šiai dienai yra.“

V. Sidzikauskas, energetikos ekspertas: „energetikos kelias analizuojamas šiai dienai“. Ateities energetika nerūpi?

J. Mackevičius, geologas: „šiai dienai tyrimai nėra atlikti“.

R. Jakubauskas, Leidėjų asociacijos prezidentas: „knygų leidyba šiandien dienai yra...“

G. Varnas, režisierius: „šiai dienai man įdomu...“

K. Jasmontas, Alytaus pataisos namų direktorius: „negalime šiandien dienai skaityti kalinių laiškų“. Diena, neprašyk, o tu, kuris čia esi vakaras, ateik, tau paskaitysim kalinių laiškus.

L. Ašmonaitienė, tautodailininkė: „juoda spalva dominuoja šiandien dienai“ (apie margučius). Vėliau paraudonuos...

Žurnalistė iš Lazdijų: „žmonės sako, kad žino, jog nuo šiandien dienos reikia registruoti kiaules“

(ne nuo ryto, ne nuo vakaro) Ar žodis „šiandien“ nesuprantamas, kad dar reikia pridėti „dienos“?

J. Milius, veterinarijos tarnybos vadovas: (apie kiaules) „išpjauti, nes dar neserga šiandien dieną“. O gal jau sirgo iš ryto?

Architektas: „šiandien dienai sukurtas pasyvaus namo institutas“.

Š. Birutis, kultūros ministras: „šiai dienai turime 70 proc. Valdovų Rūmų ekspozicijų erdvės“

S. Besagirskas, pramonininkų konfederacijos departamento direktorius: „šiandien dienai nepasakysiu“ – gal pasakys rytui arba vakarui, o gal rytojaus dienai, bet jo klausia ne diena, o žurnalistas.“šiandien dienai bandymus pritempti ilgalaikius rezultatus prie dabartinės situacijos“.

D. Tumynas, įmonės „Kauno švara“ direktorius: „šiandien dienai valom“. Ar ne todėl kalba kauniečiai, kad miestas šiukšlinas, kad daug traumų, nes valo tik šiandien ir tik dienai. Rytui nevalė, vakarui ir nakčiai nevalys, ir tiek bus priteršta, kad vien tik vienai dienai valydami, miesto niekada neišvalys.

E. Janinas, Sartų žirgyno direktorius: „labai silpni šiandien dienai“ (apie kankintus žemaitukus), „šiandien dienai reikia juos pastatyti ant kojų“ „šiandien dienai mums reikėtų pakratams aukštos kokybės šiaudų“. Ar tai reiškia kad šiandien dieną žirgai jau stovės, jeigu dieną – ne iš ryto – gaus pakratų?

K. Miliukienė, Telšių turizmo informacijos centro direktorė: „Telšių senamiestis šiai dienai yra sutvarkytas“. O rytoj ką pamatys turistai?

T. Kovėra, judėjimo „Už gamtą“ aktyvistas: „vokiečiai šiai dienai atsisakė atominių elektrinių“. Kodėl tik vienai dienai? „valstybė šiai dienai neturi gamtosauginių prerogatyvų“. Ar tik šiai dienai? O kaip kitoms?

Žalgirio poliklinikos skyriaus vadovas: „dantų implantai šiai dienai brangūs“. Ar rytoj gausiu nusipirkti pigiau?

E. Gavelienė, gydytoja: „šiai dienai absoliučiai aišku, kad nutukimas yra“. Kitos dienos ne tokios supratingos, joms neaišku, nors mato, bet nesuvokia, kad jis yra...

D. Kepenis, sveikuolių aktyvistas: „šiai dienai mes suskaičiavome“ (apie sveikuolių kursų mokestį) Vadinasi, mokestis už kursus vakare galės būti ir kitoks...

E. Paužaitė, užkrečiamų ligų ir AIDS centras: „šiai dienai situacija tokia...“

R. Žemaitaitis, seimo narys: „Šiandien dienai iš miško negauname... Šiandien dienai nemažai yra trūkumų... šiandienai mokesčiai yra blogai... šiandien dienai progresiniai mokesčiai turėtų būti priimti. Didieji prekybos centrai ką daro šiai dienai... Šiandien dienai labiausiai kenčia verslininkai, kurie vykdo teisingą politiką“.

A. Mazuronis, Seimo narys: „ši nuomonė šiai dienai yra klaidinga“ (apie referendumą dėl euro įvedimo priešininkų argumentus). Vadinasi kitai ji teisinga? „šiai dienai to stambinimo daryti nereikia“, „šiai dienai mūsų miškų valdymo sistema dirba normaliai“.

K. Lubys, Vilniaus savivaldybė: „mes šiai dienai turime viešojo transporto vidurkį“

R. Sinkevičius, ministras: „šiai dienai kurti įmonę“. Tik vienai dienai?“ šiai dienai lėšų skiriama tiek“. Ar valdininkai nešvaisto laiko, kasdien perskirstydami lėšas?

Raudondvario dvaro direktorė: „apie oficiną šiai dienai atsakyti galime...“ Bet juk ne diena klausė apie oficiną, o klausytojas iš Kauno.

R. Kriščiūnas, viceministras: „šiai dienai greitai gendančių produktų nėra“, „šiai dienai informacijos neturime apie greit gendančius produktus“, „šiai dienai jaučiame dėmesį iš Rusijos pusės“. Kuo jau ši diena tokia ypatinga?Kad nėra informacijos, o Rusija vis tiek rodo dėmesį?

K. Labanauskas, gydytojų sąjunga: „vaistai šiandien dienai yra tokie geri, kad bet kokį spaudimą sutvarko“. O vakare pakilus spaudimui reikalingi kiti vaistai?

A. Saldakauskas, Švietimo ministerija: „šiandienai dar turime ir vidurines mokyklas“.

V. Kvietkauskas, laidos vedėjas: „šiai dienai žuvusių yra...“. Negi kas pasirenka dienas, kada žūti?

Š. Marčiulonis: „mes matome šiai dienai ką galime padaryti“.

E. Aukštuolienė, gydytoja: „šiai dienai pūslelinės viruso išgydyti negalime“. Gaila šios dienos, bet nors kitus ligonius išgydykite.

G. Kavaliauskas, durpių įmonių asociacijos prezidentas: „Durpės šiandien dienai turi statusą kaip iškastinis kuras“. O rytą turėjo kitą statusą?

R. Malinauskas, Druskininkų meras: „šiandien dienai sezoniškumo klausimas pilnai išspręstas“ (apie orų reikšmę Druskininkams). O šiandien vakarui jau nebebus išspręstas, nes oras keisis?

„šiandien dienai matyti tendencija - mažėja lenkų, daugėja kitų...“ (apie lankytojus iš užsienio) Ta tendencija taip sunkiai matosi, tik ryškioje dienos šviesoje...

„užsieniečiai šiandien dienai dažniausiai perka butą“. Mat kokie tie užsieniečiai – perka butą tik vienai dienai, tik šiandien. Pinigus tik mėto. Tik dienai, kad turėtų kur pasnausti po sočių pietų. O rytoj dienai jau pirks kitą? O vakarui ar nakčiai irgi perka atskirą butą? Ką daro, kai prisiperka tiek butų? Pardavinėja ar kolekcionuoja vienos dienos butus? Gal išnuomoja trumpiems pasimatymams...

P. Ugianskis, Kauno oro uosto darbuotojas „šiandienai nieko negaliu pasakyti“ (apie naujus skrydžių maršrutus). Ši diena jam atrodo įtartinai, todėl paslapties neatskleis, geriau pasakys kitoms dienoms.

K. Bruda, politikos apžvalgininkas: „savivaldybės šiai dienai yra blogio lopšiai“. Palaukime, kitą dieną p. K. Bruda jau nevertins savivaldybių kaip blogio lopšių.

V. Grigaravičius, Kauno Prisikėlimo bažnyčios klebonas: „šiai dienai paaukoję yra“. O aš, aukodamas bažnyčioje, visada maniau, kad tai bažnyčiai, o ne kažkokiai dienai...

L. Bielinis, politologas (apie knygos „Red Dalia“ platinimą): „šiai dienai visi tie priekaištai... yra seniai suvirškinti, įvertinti“. Argi jis nesupranta, kad brošiūrpalaikės platinimas yra pastangos vėl priekaištais apiberti ne dieną, o asmenį? „šiai dienai Graužinienę visuomenė vertina adekvačiai“. Tiesa, kita diena paprašys vėl įvertinti.

R. Šadžius, ministras: „šiai dienai priimtinas sprendimas“. O visuomenei ar priimtinas??

A. Pabedinskienė, ministrė: „šiai dienai apie pensijų fondus negalvojame“,“ liūdniausia šiai dienai“. Gal liūdniausia ne dienai, o pačiai kalbėtojai?

Bet A. Preidytė, Kauno miesto savivaldybės darbuotoja sako teisingai: ne „šiai dienai“, o „šiuo metu situacija tokia“.

„Šiam momentui“

V. Volovojus, politikos apžvalgininkas: „mūsų vyriausybė neįsitraukia šiam momentui“. Į ką turėtų įsitraukti mūsų vyriausybė šio momento labui?

R. Sinkevičius, ministras: „šiam momentui geriausia“. Iš kur žinote kas jam geriausia? Ar jis pasakė savo nuomonę?

G. Ivanauskas, prokuroras: „šiam momentui galėčiau pasakyti“. Jeigu momentas išgirs, tai sakykit. O žmonėms ar ką pasakysite?

I. Liukaitytė, sinoptikė: „šiam momentui negalima kalbėti“ (apie šildymo nutraukimą). O kuriam kitam galima? Tik ar jis kalbėsis su jumis?

„Šitoje vietoje“

Viešųjų kalbėtojų labai mėgstamas mistiškas reiškinys „šita vieta“. Ji paslaptinga, nes niekada nenurodoma, kur. Visi mini „šitą vietą“, bet nė vienas nepasako, kur ji yra, slapukauja. Ar dėl to, kad ten jiems taip gera?

K. Rimšelis: „man šitoje vietoje svarbu valstybės valdymas“; „šitoje vietoje nesvarbu kokia būtų politinė „. „šitoje vietoje noriu pasakyti šitas postas nėra politinis“- nėra ko sakyti, ir taip kiekvienas supranta, kad kalbantysis radijuje neturi posto, o jeigu kėdę, kurioje tuo metu sėdi, vadina postu, nes labai ištroškęs posto, tai tikrai ši kėdė dar nėra politinis postas.

R. Alekna, psichoterapeutas, politikas: „šioje vietoje aš apkaltinčiau ne moteris, bet farmacininkus“. Kažin, ar kitoje vietoje atsilaikytų prieš farmacininkus ir neapkaltintų moterų?

A. Ambrozaitis, profesorius, VU infekcinių ligų centro direktorius: „pagrindinį vaidmenį šioje vietoje vaidina gripas“, „šitoje vietoje norėčiau priminti“. „šioje vietoje reikia pastebėti, kad imunitetas gripui pradeda veikti po dviejų savaičių“. Kad radijuje gripas vaidintų pagrindinį vaidmenį, dar negirdėjau...

E. Benetis, Šilutės vyriausiasis architektas: „šitoje vietoje reiktų prisiminti prof. Stauską“. Kurioje ir kodėl šitoje? Ar ji lankytina?

P. Tekorius, kelių direkcija: „šitoje vietoje Neringa yra palanki situacija“. Čia jau rebusas - reikia išversti visą sakinį.

A. Pabedinskienė, ministrė: „šioje vietoje reikėtų koordinuoti“. O turimam poste nepavyksta?

S. Šedbaras, seimo narys: „šitoje vietoje aš nežinau“. Jeigu turi omenyje seimą, tai ko jis ten sėdi, jei nežino? O jei radiją, tai ko ten ėjo nežinodamas? Juk jį klausinėja kaip žinantį.

A. Mazuronis, Seimo narys: „šitoje vietoje mokesčiai paimami iš miškininkų“, „miškininkų šitoje vietoje keliamas klausimas teisingas“, „numanau, kad šioje vietoje mes kaip valstybė elgiamės“. Jeigu miškininkai kelia teisingą klausimą seime, tai kodėl ten iš jų imami mokesčiai? Kaip – grynais ar čekiais? Kas ima? Ar tai legalu? O gal tai ne seime, o kur nors miške? Baisu net numanyti, kaip valstybė elgiasi...

K. Bruda, politikos apžvalgininkas: „nuostatai šioje vietoje prieštarauja prieš įstatymą“. Perneškite juos į kitą vietą ir baigtas kriukis. Bet ar gali jie prieštarauja prieš ką nors? Ne, jie gali prieštarauti tik kam nors t.y. įstatymui.

Bet muziejininkė žino šitų žodžių prasmę ir vartoja teisingai: „labai patogu šitoje vietoje – katedros varpinėje – aptarinėti Vilniaus istoriją“.

Istorikė I. Vaišvilaitė nesako „šioje vietoje“, o teisingai sako „šiuo atveju“.

„Metų atgal“

Z. Balčytis, europarlamentaras: „penkiolika metų atgal“. Mano esąs labai galingas, sukantis laiko ratą atgal. Grynas rusicizmas „пятнадцать лет тому назад“. O lietuviai sako suprantamai: „prieš penkioliką metų“.

R. Žemaitaitis, Seimo narys: „keliais dešimtmečiais atgal“.

J. Milius, veterinarijos tarnybos vadovas: „du metai atgal“.

J. Polekauskienė, majorė, pratybų „Pasitikėjimas“ vadovė: „pratybas pradedame planuoti vienerius metus atgal“. Galiu grįžti atgal keliu. Galiu duoti atgal į ausį. Bet laike nieko negaliu padaryti atgal.O čia tai viršūnė, tai stebuklai mūsų sausumos kariuomenėje, daugiau nieko...Šiandien sugalvoju suplanuoti pratybas, tai sėdu į laiko mašiną ir skrendu į praeitį, lygiai vienus metus. O aukštiems vadams raportuoju, kad suplanavau prieš metus. Gerbiami vadai, prašau, neišduokite karinės paslapties, nesigirkite, kad turite tokią mašiną. Rytų kaimynas užsigeis, bus bėdos.

„Pas juos“

R. Žemaitaitis, Seimo narys: „žinių pas juos (rusiškai у них) yra mažai“. Ar tikrai žinios pas juos sudėtos į dėžutes, bet tų dėžučių labai mažai? Pas juos – tai ne jų galvose. Matyt, norėta, bet nesugebėta pasakyti, kad jie mažai žino, neišsilavinę.

Kalbėtoja: „mes klausiame pas žmones, kurie pas mus ateina“. Komedija, daugiau nieko. Jie neklausia tų žmonių, kurie pas juos ateina. Jie eina pas tuos žmones į namus, kad paklausti jų. Tai gal jie ten eina ne klausti, o duoneliauti ar įsiprašyti į svečius?

Kita kalbėtoja: „tas įaugę jau pas žmogų“. Norėta pasakyti apie žmogaus savybes, tačiau iš to pasakymo galime suprasti tik, kad kažkas įaugo žmogaus namuose ar kieme, gal, pvz. gebenė į sieną.

Kalbėtoja: „pas juos visai kitoks požiūris į vaiką“. Jeigu kalbama apie vietą, pvz. „pas juos, Norvegijoje, visai kitoks požiūris į vaiką“, tai pasakyta teisingai. Bet jei kalbama apie žmones, tai sakyti: „jų visai kitoks...“

R. Urbonaitė, politologė iš M. Romerio universiteto: „pas ką yra galios centras“. Jo nėra nė pas ką nors. Pas ką nors gali būti balius.

Rusiškas priešdėlių vartojimas

D. Grybauskaitė, Prezidentė: „teisėsaugos organai nesugeba prakontroliuoti“. Kažin. Turbūt, jie sugeba praleisti kontrolę, nekontroliuoti. Jie nesugeba sukontroliuoti. Ačiū Prezidentei, kad nesako „prafinansuoti“, o tokių mėgėjų yra.

L. Graužinienė, Seimo pirmininkė: „prabalsavo“. Taigi, praleido balsavimą. Kodėl pirmininkė leido taip elgtis visam seimui? O juk turėjo balsuoti ir nubalsuoti už kažkokį istatymą.

Kalbėtoja: „reikia užinteresuoti“. Nesąmonė, nes neaišku ką norėjo pasakyti. Už ko interesuoti? Lietuviai sako: „suinteresuoti, sudominti“.

I. Lauciuvienė, Vilniaus privatus vaikų darželis: „užsidavėm kryptį“. O užsidavėt su kuom – ar su kryptim? O užsidavę ar labai skaudžiai užsigavote? Lietuviškai – „pasirinkome kryptį“.

Automobilių kelių direkcija: „toks užmanymas“. Lietuviškai „sumanymas“.

V. Vasiliauskas, Lietuvos banko valdytojas (apie euro monetas): „atkaldinę monetų“. Rusiškai „отчеканили“. Lietuviškai „nukaldino“.

Kiti rusicizmai

Kai kas sako „išdirbti sprendimą“. Lietuviai išdirba kailį tiesiogine ir perkeltine prasme, būtų gerai kad ir kalbos teršėjams, bet sprendimą ne „išdirba“, tiesiog „nusprendžia“.

Kalbėtojai: „pastatytas uždavinys, pastatytas tikslas, pastatytas didžiulis iššūkis“. Nė vienas iš tų dalykų nėra statomas. Jeigu rusai mėgsta „поставлена задача, цель“, tai lietuviams nebūtina jų žodžiais kalbėti. Mes keliame, skelbiame tikslus, iššūkius.

„Problema tame“ – „проблема в том“

Laidos vedėjas: „kur yra problema? Problema tame“. Problema nėra nei kur, nei kame. Nereikia ieškoti, kur ji pasislėpus. Reikia suprasti, kas yra problema ar bėda. Problema yra tai, kad profesionalus žurnalistas klausytojus moko teršti kalbą. Ar jis ir visi minėti kalbėtojai tai daro tyčia? Manau, kad ne. Bėda, kad jie nebegirdi, ką kalba, kaip nebegirdi ir keikūnai, kurių kas antras žodis necenzūrinis. Taip įaugę ir užvaldę juos svetimžodžiai. Visi jie pasakys, kad dirba Lietuvai, bet nesuvokia, kad įtvirtindami ir platindami gimtojoje kalboje rusicizmus, niekina mūsų kalbą – brangiausią tautos vertybę.

Ką daryti? Valdžios žmonės, nesvarbu tautybė, turi mokėti gerai ne tik darbus daryti, bet ir lietuvių kalba kalbėti. Nori kas užimti postą – stropiai patikrinti ir lietuvių kalbos mokėjimą, ne tik užsienio. O jei nemoka, turi mokytis visą laiką, analizuoti savo kalbas. O gal jie ir mokosi, tik ne to? Mokosi, kaip kalbėti šabloniškai ir trafaretiškai, bet ne lietuviškai?

Gal visų per radiją ir televiziją kalbančių pasisakymus turėtų redaguoti automatas: svetimžodžio vietoje supypsėti, kaip daro dabar su necenzūriniais žodžiais. Tai būtų smagu, ar ne?!

Tikiuosi, kad laiką sugaišau ne veltui, kad minėti asmenys ir daug kitų pagalvos, kieno kalba jie kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"