TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Redakcijos paštas. Trojos žodis

2014 11 15 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jau girdėjau savo kolegę tariant žodžius "ori mirtis". Bevardžiame kalbos gaudesy jie skamba net kažkaip iškilmingai. Nors ten, iš kur jie kyla, biurokratinėj įstatymų kalboj „ori mirtis“ reiškia paprastą techninę procedūrą. 

Apibrėžti, kas nustatys, kad jau, kas reglamentuos, dėl kokių priežasčių, kaip ir kam bus suteikta licencija tai vykdyti, kokiu balsų skaičiumi įstatymas turės būti patvirtintas. Kalbos kasdieniškas paprastumas mums rodo, kad eutanaziją sąmonė jau yra priėmusi, svarstomos tik detalės. Dėl jų galima tartis, jos gali būti keičiamos, esmė dėl to nesikeis.

Mūsų akyse lemtingą egzistencinį įvykį, kažin kodėl staiga atveriantį viso gyvenimo vertę, pakeičia biurokratinė procedūra „ori mirtis“. Bet šį kartą noriu kalbėti ne apie patį eutanazijos faktą, o apie kalbą. Nors iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo, kalbos prasmės požiūriu laboratorinis terminas „ori mirtis“ yra semantinė nesąmonė. Žodžio mirtis prasmė vienareikšmiška ir turbūt mums visiems aiški. Tai visų gyvo organizmo funkcijų pabaiga, gyvenimo veiklos sustingimas. Tačiau orumo sąvoka apibrėžiama labai nelengvai. Vyresnioji karta dar pamena, kad sovietmečiu šis žodis buvo išstumtas iš viešosios kalbos. Prabilti apie žmogaus orumą, kaip apie pagrindinę žmogaus teisę, ne vienam reiškė pasirašyti kelialapį į psichiatrijos kliniką. Sovietmečiu (1970 m.) išleistas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį orumas aiškina taip: didus, iškilnus, solidus, garbingas, svarbus, reikšmingas. Pabandykime tuos žodžius sujungti į vieną prasminę sąvoką: solidus sustingimas, garbingas lavonas, reikšminga gyvybės funkcijų pabaiga. Komentuoti šių sąvokų kaip ir nebereikia. Tik vertėtų atkreipti dėmesį, kad sovietiniame žodyne visi orumą apibūdinantys žodžiai orientuoti labiau į išorę. 1993 metais nepriklausomoje Lietuvoje išleistas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas orumą apibrėžia jau kaip vidujybę: turintis vidinės pagarbos, žinantis savo vertę. Pastaroji orumo prasmė ir mirtis jau apskritai nebesusiejamos. Žinanti savo vertę organizmo gyvybinių funkcijų pabaiga? Šveicarijos klinikoje „Dignitas“ (orumas) orus gyvenimo funkcijų sustingimas, kiek žinau, kainuoja 10 tūkst. eurų. Bet nereikia ironijos. Išsilaisvinusios kalbos tikrovėje orumas jau yra vidujybės savastis, kurią turi tik gyvas asmuo. Žmogaus teisių deklaracijoje ši nelengvai apibrėžiama žmogaus savastis iškelta aukščiau už gyvybę, kaip pirmoji, nesunaikinama net mirties, žmogaus teisė. Istorijos didvyrių ir šventųjų mirtys dažnai buvo smurtinės, bet tai niekaip negalėjo paliesti pagarbos jų gyvenimui.

Ką gi noriu tuo pasakyti. Atrodo, toks mažas žodelis, toks menkas niuansas, o tas, regis, menkutis prasmės skirtumas skiria dvi epochas, dvi politines, socialines formacijas, viena kurių vadinosi GULAGU. Jei kas pamiršo, tai - žodžių junginio Glavnoje upravlenije lagerei trumpinys. Anne Applebaum atkreipia dėmesį, kad panašios institucijos vienu metu atsirado tiek Vakaruose, tiek Rytuose, ir vadina jas pramoninio tvarkymosi su žmonėmis laboratorijomis.

Kariai Ilovaiske, patikėję žodžiais, kad jiems garantuotas saugus atsitraukimo koridorius, buvo iššaudyti kelio pakraščiuose laukusių pabūklų kaip tiro taikiniai. Žodžiai juos suvedžiojo. Kariai už žodžius, kurių prasmė buvo netikra, sumokėjo gyvybe.

Apie dingstančių iš kalbos žodžių pavojų savo paskutinėje knygoje „Puodukas kefyro ant palangės“ yra įspėjęs Gendrutis Morkūnas. Sunkiai sirgdamas jis sukluso, kad iš kalbos išstumiami žodžiai gailestingoji sesuo. Juos pakeičia daug siauresnę funkciją išreiškianti slaugytoja. Patys gydytojai pasijuto nejaukiai, kai buvo pradėti vadinti paslaugų teikėjais. Tačiau „ori mirtis“ padeda mums suprasti, kodėl paslaugų teikėjas daug tiksliau apibūdina šiuolaikinę gydytojo paskirtį. Vis dar įprastą profesinę Hipokrato priesaiką papildys „orios mirties“ licencija. Absoliučiai neišvengiama, kad netrukus Raudonojo Kryžiaus ligoninės pavadinimą turėsime pakeisti iškaba Gydymo ir mirties paslaugos. Beje, šis pavadinimas nėra jokia semantinė nesąmonė. Jis labai tiksliai įvardija projektuojamą realybę, nors skamba neįtikimai. Prieš aštuonerius metus, priimant Belgijoje suaugusiųjų eutanazijos įstatymą, įspėjimas, kad jis atvers kelią vaikų eutanazijai, buvo apšauktas absurdišku. Šiandien Belgijoje vaikų eutanazijos įstatymas jau įsigaliojęs: tarp kitų priežasčių prašyti nužudymo yra aklumas ir nepavykusi lyties keitimo operacija.

Užvakar "Delfyje" perskaičiau straipsnį, kuriame žodis žmogus jau rašomas su kabutėmis. Jis iliustruotas plakatu Baigiau viduj Givibės stebuklas. Kabutės reiškia, jog tam tikrais savo gyvenimo tarpsniais žmogus jau nebeturi teisės vadintis žmogumi, tik „žmogum“. Žinau, kad daugiau nieko negaliu padaryti, tik atsistoti šalia to „žmogaus“, kuriam buvo parodyta jo vieta, ir pasirašyti.

„Vanda Juknaitė“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"