TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Referendumas neįvyko

2014 06 29 21:26
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.

„Referendume „taip“ pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą“, - spaudos konferencijoje vėlų sekmadienio vakarą sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų, iš jų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, suskaičiavus balsus visose apylinkėse. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.

Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų. 300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, o ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų.

Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai.

Aktyviausiai sekmadienį balsavo Pakruojo rajono gyventojai, kur iki 19 val. savo valią išreiškė 15 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo apie 6 proc. gyventojų.

Mažesnis nei vidutinis aktyvumas buvo miestuose. 19 valandos duomenimis, sostinėje Vilniuje rinkimų dieną balsavo 9 proc., Klaipėdoje - 10 proc., Kaune - 11 proc. rinkėjų.

Referendumas neįvyko, nes buvo organizuojamas netinkamu laiku, mano referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka. „Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vidurys vasaros nėra pats palankiausias laikas jam. Vertiname, kad Seimas tiesiog nepatogiu laiku paskyrė referendumo datą, dėl to tokie ir rezultatai“, - sekmadienio vakarą teigė J.Panka.

Atstovų parlamente neturinčiai Tautininkų sąjungai vadovaujantis politikas sakė apgailestaujantis, kad valstybė išleido 13 mln. litų ir nepasiekė tikslo atsiklausti tautos. „Jei būtų per Europos Parlamento rinkimus, tai būtų visai kitas rezultatas, aš manau. Kitas niuansas, žmonės masiškai buvo gąsdinami - du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau“, - kalbėjo J.Panka.

Pasak jo, iniciatyvinė grupė savo tikslus bandys pasiekti kitais būdais. „Pirmas dalykas, reikia kažkokiu būdu spausti Seimą. Šnekėsim su sveikai mąstančiais Seimo nariais, galbūt organizuosim kažkokius mitingus. Tikrai yra visokiausių priemonių. Galų gale matėme per visas referendumo laidas, kad didžioji dalis net ir nepritariančiųjų referendumui pažadėjo sumažinti referendumo parašų skaičių. Žiūrėsim, kaip jie laikysis savo žodžio“, - sakė J.Panka.

Vienas iš referendumo sumanytojų Pranciškus Šliužas aiškino, kad atsižvelgiant į referendumo laiką piliečių pasyvumo apskritai nereikėtų komentuoti. Jis taip pat tikino, kad gyventojai buvo prigąsdinti ir dezinformuoti.

Anot jo, žmonės Lietuvoje yra „deja, dar per silpni išsiaiškinti Konstitucijos sandarą“, todėl ir atėjusieji balsuoti galėjo lengvai suklysti. „Balsavimo rezultatas visiškai neatspindi realios situacijos dėl painiavos. Net paaiškinimai buvo žmonėms - ar tu nori parduoti žemę, ar nenori. Ne? Na tai ir parašė ne. Dėl šito mes net nesiginčykime ir net neanalizuokime to, nes čia buvo eilinis klaidinimas“, - dėstė P.Šliužas.

Didelė dalis Lietuvos piliečių išsakė savo pilietinę poziciją neateidami į referendumą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas. „Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - sekmadienio vakarą sakė politikos ekspertas.

Pasak R.Vilpišausko, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiose rinkimuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"