TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Referendumo idėjos varo išeiviją į neviltį

2014 11 14 6:00
Danguolė Navickienė. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje bręstanti iniciatyva dvigubos pilietybės klausimus reguliuoti tik referendumu kelia nusivylimą gausiam užsienyje gyvenančių tautiečių būriui. Jų nuomone, matant mažą šalies gyventojų aktyvumą rinkimuose beveik neįmanoma tikėtis teigiamo referendumo rezultato.

Apie galimybę rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės šią savaitę prabilo jau trečias valstybės vadovas. Vakar šiai iniciatyvai pritarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir premjeras Algirdas Butkevičius prieš porą dienų pareiškė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų būti surengtas kartu su 2016 metais vyksiančiais Seimo rinkimais. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai įsitikinę, kad metų metus iš vietos nejudančią problemą galima išspręsti paprastesniu - Pilietybės įstatymo keitimo - būdu.

Beviltiškas renginys

Referendumo idėjai vakar pritarusi prezidentė kartu pabrėžė, kad jam turi būti pasirengta atsakingai. Pasak D. Grybauskaitės, referendumo klausimus reikia formuluoti atsargiai, kad pilietybės gavimo procesas netaptų visiškai nereguliuojamas, nekontroliuojamas. Šalies vadovė teigė, jog nuodugnus pasirengimas būtinas, nes ankstesniuose referendumuose buvo „daug netiesos, nuslėptos informacijos, manipuliavimų“. Prezidentės žodžiais, turėti dvigubą pilietybę reikėtų leisti atsižvelgiant į emigracijos mastą. „Mūsų didelė dalis tautos yra išvažiavusi. Atimti jiems teisę likti lietuviams, Lietuvos piliečiams turbūt nėra gerai“, - sakė D. Grybauskaitė.

PLB valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė pabrėžė, kad išeivija referendumą dėl dvigubos pilietybės vertina kaip „beviltišką renginį“. „Jei į prezidento rinkimus ateina 52 proc. gyventojų, ko galima tikėtis iš Seimo rinkimų? Manome, jog priėmus paprastą Pilietybės įstatymo pataisą būtų padaryta labai daug gero“, - LŽ tvirtino D. Navickienė. Ji įsitikinusi, kad milijonų pretendentų į Lietuvos pilietybę, kaip gąsdinama, tikrai nebus. Gal atsiras keliolika tūkstančių žmonių, svetur sąžiningai ateinančių prie balsadėžių per rinkimus. „Užsienio lietuviai tampo man už rankovės ir ragina ką nors daryti, kad dviguba pilietybė pagaliau būtų įteisinta. Darau viską, ką galiu, bet sprendimas priklauso ne nuo mūsų. Mes galime tik prašyti, maldauti, įtikinėti“, - kalbėjo D. Navickienė.

Nepagrįstas reguliavimas

Vakar Seimas pradėjo svarstyti prezidentės teikiamas Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma patikslinti sąlygas dėl dvigubos pilietybės. Projekto atsiradimas sutapo su žinia, kad garsus Lietuvos krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, neseniai gavęs JAV pilietybę, pagal įstatymą praras Lietuvos pasą. D. Grybauskaitės pataisomis siekiama įtvirtinti galimybę ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turinčiam Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Rasos Svetikaitės, šiuo metu galiojantis įstatymas užsienio valstybės piliečiui, turinčiam ypatingų nuopelnų Lietuvai, išimties tvarka leidžia įgyti Lietuvos pilietybę neprarandant kitos valstybės pilietybės. Tačiau valstybei nusipelnęs Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės. „Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu“, – vakar Seime aiškino R. Svetikaitė. Pasak pranešėjos, siūlomos pataisos atitinka Konstituciją, nes jomis užtikrinama, kad dviguba pilietybė netaps masiniu reiškiniu.

Dėl pataisų abejoja

Prezidentės iniciatyvą vakar parėmė mažiau nei trečdalis parlamentarų. Socialdemokratės, naujosios Seimo Konstitucijos komisijos vadovės Birutės Vėsaitės teigimu, priėmus tokią pataisą „didelį skaudulį“ pajus kiekviena emigrantų turinti Lietuvos šeima. „Kaip įvertinsite, kurio nuopelnai Lietuvai didesni?“ - klausė ji. Politikės nuomone, sprendimo raktas – referendumas, nes dalinės priemonės tautiečius ir artimuosius tik suerzins. „Mes paverčiame pilietybę privilegija, pataikaujame tam tikrai daliai tautos, sakykime, elitui, kuris uždirba šimtus milijonų litų, ir nesprendžiame problemos iš esmės. Problemos, kuri aktuali tūkstančiams lietuvių išeivių“, - tvirtino Mišriai grupei priklausantis Vytautas Matulevičius. Apgailestaudamas, kad Pilietybės įstatymas „lopomas tik gabalais“, palaikyti prezidentūros iniciatyvą ragino liberalas Arminas Lydeka. „Būtų kur kas teisingiau iš esmės pakeisti valstybės požiūrį į dvigubą pilietybę“, - pridūrė jis.

Šiuo metu įstatymas dvigubą pilietybę leidžia turėti tik tiems piliečiams, kurie iš Lietuvos išvyko okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims. Tačiau ji nesuteikiama gimtinę palikusiems žmonėms po nepriklausomybės atkūrimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o tam reikalingas referendumas. Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų rinkėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"