TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Referendumo traukinys įveikė pirmą kliūtį

2013 04 17 5:36
A.Paulauskas: "Mes šiuo metu tarsi dirbtinai nutraukiame tų žmonių ryšį su tėvyne." /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Seimas žengė pirmą žingsnį referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo link. Tačiau vis garsiau skamba perspėjimai, kad tai padarius atsivertų galimybės kai kurioms kaimyninėms valstybėms mūsų šalyje turėti daugiau įtakos.

Dešimtmetį krašte trunkančios diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo įgauna konkretesnius kontūrus. Seimas vakar po pateikimo pritarė 36 valdančiųjų parašais paremtai "darbiečio" Artūro Paulausko idėjai kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais surengti referendumą, per kurį tauta galėtų išsakyti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Sumanymą palaikė visos parlamentinės frakcijos, išskyrus konservatorius. Dauguma jų balsuodami susilaikė.

Labiausiai konservatoriams užkliuvo, kad projektas buvo pateiktas nesilaikant ankstesnio visų Seimo frakcijų susitarimo dėl referendumo pasirašyti memorandumą ir suderinti jam teikiamą formuluotę.

Vienintelis kelias

Pristatydamas projektą A.Paulauskas aiškino, kad pagrindinis referendumo tikslas - išsaugoti Lietuvos piliečius, kurių beveik pusė milijono šiuo metu yra išvykę, daugiausia - į Europos Sąjungos šalis, JAV, Australiją, Lotynų Ameriką. "Tačiau išgyvenę tam tikrą laiką užsienyje ir tapdami tos valstybės visateisiais piliečiais, iš karto praranda Lietuvos pilietybę", - teigė "darbietis". Taip esą dirbtinai nutraukiami tų žmonių ryšiai su tėvyne.

A.Paulauskas priminė, kad spręsti dvigubos pilietybės problemą per dešimtmetį mėginta ne kartą, tačiau įstatymai "nepraėjo konstitucingumo kontrolės". Konstitucinis Teismas (KT) kategoriškai nurodė, kad vienintelis kelias - referendumas. Projekto autorius pabrėžė, kad racionaliausia jį būtų rengti kartu su prezidento rinkimais, kuriuose rinkėjai dalyvauja itin aktyviai.

Nemažai kritikos A.Paulauskas sulaukė dėl formuluotės, kurią siūlo teikti referendumui. "Darbietis" neprieštaravo, kad ji būtų tikslinama. Tačiau nesutiko, kad pritarus dvigubai pilietybei iškiltų tam tikrų pavojų dėl krašte gyvenančių tautinių rusų ir lenkų mažumų. Svarstoma, kad jas šalys kaimynės gali mėginti išnaudoti savais tikslais. A.Paulauskas tikino, esą nuo visų netikėtumų apsaugos įstatyme numatyti saugikliai.

Pagal projektą referendumui dėl Konstitucijos keitimo pasiūlyta tokia formuluotė: "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu."

Ragino ieškoti vienybės

Vieno iš Pilietybės įstatymo rengėjų konservatoriaus Stasio Šedbaro nuomone, nepakanka paskelbti referendumą, reikia, kad jis įvyktų. Tačiau referendumo sąlygos labai griežtos, todėl būtinas visuomenės, politikų, įvairių socialinių grupių sutarimas. S.Šedbaras apgailestavo, kad valdantieji pamynė visų frakcijų susitarimą ir vieni "iššoko" su referendumo idėja.

Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio teigimu, ši iniciatyva neturėtų tapti partijų lenktyniavimo objektu. "Reikia elgtis jautriai, ieškoti kompromisų, įtraukti visas parlamentines partijas", - sakė jis. E.Masiulis siūlė iki referendumo suskubti įteisinti internetinį balsavimą. "Projektas sukėlė nerimą galbūt dėl to, kad jį pasirašė tik valdančiosios daugumos atstovai", - sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas ir "Drąsos kelio" atstovas Vytautas Matulevičius domėjosi, ar drauge su dvigubos pilietybės klausimu neketinama mėginti keisti ir Konstitucijos nuostatų dėl referendumo. A.Paulausko nuomone, "prikabinus dar vieną klausimą", pagrindinis gali likti neišspręstas.

Vienintelis atvirai prieš dvigubą pilietybę pasisakęs "darbietis" Kęstutis Daukšys teigė, kad "pilietybė - ne malonumas, o pareiga". Ano jo, pačiam Seimui tenka didžiausia kaltė, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių tapo emigrantais. Todėl dviguba pilietybė, pasak K.Daukšio, problemų neišspręs. "Jei taip būtų, visi galėtume priimti Švedijos pilietybę ir gražiai gyventi", - ironizavo jis.

Perspėja dėl grėsmių

A.Paulausko pateikta formuluote itin suabejojo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, gali nutikti taip, kad 200 tūkst. Lietuvoje gyvenančių rusakalbių Rusijos valdžios bus spaudžiami priimti antrą - Rusijos pilietybę. "Perspektyvą galime turėti tokią, kad čia gyvens apie kelis šimtus tūkstančių Rusijos piliečių", - komentuodamas projektą žurnalistams sakė A.Kubilius. Pirmiausia, anot jo, derėtų kalbėti apie lietuvių kilmės asmenis ir jų papildomas teises turėti kitą pilietybę.

Siūlomai referendumo formuluotei nepritarė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Jos teigimu, reikėtų tokios nuostatos, dėl kurios visi politikai sutartų ir nekiltų ginčų. "Visi turi būti susitelkę, nes reikalavimas dėl referendumo yra labai griežtas", - LŽ sakė V.Bandis. Jos nuomone, ieškant tiksliausios formuluotės turėtų prisidėti ir PLB atstovai.

Griežtas įstatymas

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymą su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytomis pataisomis Seimas priėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvigubą pilietybę mūsų krašte gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką. Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams gali būti suteikta tik išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį KT išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Šių metų kovą KT dar kartą pakartojo tą pačią nuostatą. Dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių sausį į jį kreipėsi prezidentė. Ji prašė išaiškinti, ar po 1990 metų kovo 11-osios Lietuvą palikę asmenys gali pretenduoti į dvigubą pilietybę ir kaip tai įmanoma įteisinti. KT teigimu, vienintelis galimas būdas - surengti referendumą ir pakeisti Konstituciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"