TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Referendumų iniciatyvoms - Seimo filtras

2014 11 26 6:00
Taisyti Referendumo įstatymą politikus įpareigojo Konstitucijos sergėtojai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo kitų metų rengti Lietuvoje referendumus turėtų būti gerokai sunkiau. Piliečių iniciatyvą, net paremtą 300 tūkst. parašų, galėtų blokuoti Seimas, jei būtų įtartas prieštaravimas Konstitucijos nuostatoms. Politikai aiškina, kad tai atbaidytų populistinių iniciatyvų mėgėjus, o oponentai įžvelgia siekį riboti demokratiją.

Konstitucinio Teismo (KT) žodis tapo įstatymo projektu. Atsižvelgdama į Konstitucijos sergėtojų prieš pusmetį priimtą sprendimą, Teisingumo ministerija parengė Referendumo įstatymo pataisas, kurias palaiminus Seimui būtų suteikta teisė filtruoti "įtartinas" referendumų iniciatyvas. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, visuotiniam balsavimui leidžiančią teikti tik vieną aiškų klausimą, o ne suplakti kelis.

Turi pareigą

Išaiškinti, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos Konstitucijai galbūt prieštaraujančios nuostatos, Seimas KT paprašė pavasarį. Tuomet iškilo abejonių dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendumo teksto konstitucingumo. Liepą KT pareiškė, kad Seimo pareiga ir yra neskelbti referendumo tais atvejais, jei jam siūlomas sprendimas neatitiktų iš pagrindinio šalies įstatymo kylančių reikalavimų, taip pat jei referendumui būtų pateiktas toks klausimas, dėl kurio negalėtų būti nustatyta tikroji tautos valia, t. y. jis būtų neaiškus, klaidinantis, apimtų kelis tarpusavyje nesusijusius klausimus.

„Kitaip aiškinant Konstituciją - esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, - būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą“, - konstatavo KT.

Teisingumo ministerijos parengtos pataisos numato, kad Seimas galėtų nepriimti nutarimo skelbti referendumą, jeigu jo sudaryta ekspertų grupė pateiktų išvadą dėl galimo parengto teksto prieštaravimo Konstitucijai.

Stasys Šedbaras. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žaisti negalima

LŽ kalbintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras priminė, kad poreikis patikrinti kai kurias Referendumo įstatymo nuostatas atsirado metų pradžioje, kai iniciatyvinė grupė, surinkusi 300 tūkst. parašų, referendumui pateikė tris skirtingus klausimus.

“Tai buvo žmonių klaidinimas, nes vieni pasirašinėjo dėl vieno, kiti - visai dėl kito dalyko, paskui kilo ir konstitucingumo klausimas”, - sakė jis. Politiko teigimu, pataisius Referendumo įstatymą pagal KT nurodymus jis bus aiškesnis ir labiau atitiks Konstituciją bei savo paskirtį.

S. Šedbaras prognozavo, kad pataisos greičiausiai bus priimtos per pavasario sesiją. “Regis, artimiausiu metu referendumai negresia. O jei kokia nors iniciatyva kiltų, tai referendumą būtų galima surengti drauge su Seimo rinkimais “, - sakė konservatorius.

Jis prisipažino nemanantis, kad pataisos bus priimtos be diskusijų. “Žinoma, atsiras spekuliacijų tema “Tauta aukščiau visko”. Bet tie 100 tūkst. ar 300 tūkst. pasirašiusiųjų nėra visa tauta. Negalima savintis visai tautai priklausančios nuomonės”, - pareiškė S. Šedbaras. Anot jo, referendumas dėl Krymo aiškiai parodė, kaip galima manipuliuoti tauta. “Leisti žaisti referendumais negalima. Jie turi būti rengiami tikrai svarbiais klausimais, jiems turi būti gerai pasirengta ir balsuojama”, - LŽ sakė komiteto vicepirmininkas.

Kas kalba tautos vardu?

Kad su referendumo iniciatyvomis reikia elgtis atsakingai, siūlyti tik “subrandintas ir išnešiotas idėjas”, įsitikinęs ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

“Įsivaizduokite, kas būtų, jei birželį rengtas ir visiškai sužlugęs referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir kitų dalykų būtų pasibaigęs kitaip. Manau, tam tikra prasme jis atliko gerą darbą - sutelkė tautą, pasakė, kad žmonių grupės tautos vardu kalbėti negali, kad tauta - visi rinkėjai”, - LŽ sakė jis. Apie kokias nors naujas referendumų užuomazgas rinkimų prievaizdas teigė negirdėjęs. Pasak VRK pirmininko, paprastai tokių iniciatyvų atsiranda prieš rinkimus.

Vieno iš minėto referendumo iniciatorių Tautininkų sąjungos pirmininko Juliaus Pankos nuomone, Referendumo įstatymo pataisos susiaurins demokratijos rėmus. “Nežinia kokie ekspertai nuspręs, kad kai kas kam nors prieštarauja, ir tauta nebegalės būti apklausta. Kita vertus, jei Seimas spręs, tinkamas ar ne referendumo klausimas, jis prisiims visas suvereno teises. Vadinasi, referendumo mechanizmas taps nesavarankiškas. O juk referendumas tam ir reikalingas, kad tauta pasakytų plačiau”, - LŽ sakė J. Panka. Jis pareiškė, kad “mes mokome kaimynus demokratijos, tačiau pas mus pačius jos mažėja ir mažėja”.

Pagal dabartinį Referendumo įstatymą Seimas, gavęs VRK išvadą dėl referendumui surinktų parašų, artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"