TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reforma nutekino talentus svetur

2009 09 15 0:00
LSAS atstovas A.Markas apgailestavo, kad abiturientai, gavę geriausius specialybės įvertinimus, neįstojo į valstybės finansuojamas vietas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Įsibėgėjusi mokslo ir studijų reforma labiausiai nuskriaudė menus ketinusius studijuoti abiturientus. Akademijų atstovai juokauja, kad dabar dainuoti mokysis studentai, tobulai mokantys lietuvių kalbą, bet neturintys balso.

Studentų atstovai pasipiktino, kad konkursinis balas, kai buvo sumažinta stojamųjų ir padidinta brandos egzaminų vertė, užkirto kelią į akademijas gabiems jauniesiems menininkams. Jie nukentėjo dėl to, kad mokykliniams dalykams nerodė pakankamai dėmesio, nes visas pastangas skirdavo mūzoms.

Šįmet stojant studijuoti menų 70 proc. konkursinio balo sudarė stojamieji ir specifiniai egzaminai, o likusius 30 proc. - lietuvių ir užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų įvertinimas, tai yra 10 proc. daugiau nei iki šiol.

Keitė taisykles

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) vakar pareiškė, kad šiais metais per priėmimą į menų akademijas pateko ne talentingiausi abiturientai, o tie, kurių bendrųjų dalykų brandos egzaminų rezultatai buvo šiek tiek geresni. "Brandos atestato balai turėjo didelę įtaką stojimo rezultatams. Dėl to abiturientai, gavę aukščiausius specialybės įvertinimus, neįstojo į valstybės finansuojamas vietas", - sakė LSAS atstovas Arūnas Markas.

Dar pernai stojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) stojamieji egzaminai, susiję su specialybe, sudarė 80 proc. įvertinimo. Šįmet stojant studijuoti menų nebuvo skiriami papildomi balai ir už jaunųjų kūrėjų laimėjimus konkursuose. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą aprašą itin mažą dalį vertinimo sudaro stojamasis egzaminas į audiovizualinius menus - vos 50 procentų.

Į šios krypties specialybes pretendavę talentai daugiausia ir nukentėjo. Į TV režisūros kurso, renkamo kas ketverius metus, mokamą vietą patekęs Mantas Vasilkevičius neabejojo, kad ir šiemet stojamieji egzaminai, kaip menų srityje buvo įprasta, sudarys tuos pačius tris ketvirtadalius konkursinio balo vertės. "Tačiau jau registruojant dokumentus paaiškėjo, jog konkursinis balas pakeistas: 30 proc. sudarė atestatas, o 70 proc. - stojamasis egzaminas. Juokingiausia, kad taisyklės buvo pakeistos dar kartą - galiausiai stojamasis egzaminas sudarė tik 50 proc. viso balo!" - pabrėžė vaikinas.

Sėkmė aplenkė

LMTA studijų prorektorius Povilas Gylys pritarė studentams, kad šių metų stojimo tvarka nepasitvirtino. "Nukentėjo tikrai talentingi žmonės. Dabar gerais pažymiais mokyklą baigęs abiturientas, norintis būti dainininku, bet neturintis balso, gali patekti į akademiją. Bet ką su juo darys profesoriai?" - klausė prorektorius.

Anot P.Gylio, režisierius ir dėstytojas Jonas Vaitkus buvo nusižiūrėjęs keturis gabius jaunuolius, norinčius tapti aktoriais, bet šie neįveikė "patobulintos" stojimo kartelės.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) vadovai šį rudenį taip pat kalba apie kelių dešimčių talentų nutekėjimą. VDA prorektorius Saulius Vengris LŽ pasakojo bendravęs su M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtine, kuri, nors ir gavo iš stojamojo egzamino šimtuką, į išsvajotąją grafikos specialybę taip ir nepateko.

M.K.Čiurlionio menų mokyklos vadovas Romualdas Kondrotas pabrėžė, kad šių metų stojimo tvarka ir iki 19 tūkst. litų per metus siekiančios įmokos už menų studijas atbaidė nemažai abiturientų dar prieš stojamuosius. Todėl jie savo laimės Lietuvoje nė nebandė. "Maždaug trečdalis mūsų abiturientų pakėlė sparnus į užsienį - anksčiau tokių buvo 10-15 procentų. Kiti rinkosi teisę arba mediciną. Investicijos į juos buvo didžiulės, todėl man asmeniškai labai gaila", - kalbėjo mokyklos vadovas. R.Kondroto spėjimu, gabiems žmonėms išvykus studijuoti svetur, į tėvynę grįš tik kas trečias.

Per daug šimtukų

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pripažino, jog stojimo į menus tvarka ne ideali. "Pirmieji ženklai rodo, kad buvo per daug šimtukų. Pavyzdžiui, į 20 vietų specialybę stojo 30 šimtukininkų, todėl viską lėmė lietuvių kalbos egzaminas. Vertinimas turėtų būti labiau diferencijuotas, reikėtų sudėtingesnės formulės", - aiškino ji.

Viceministrė patikino, kad jau šį penktadienį konkursinio balo kriterijai bus pradėti tobulinti. Tačiau ji pridūrė nemananti, jog stojant studijuoti menų nereikia brandos egzaminų vertinimo. Galiausiai N.Putinaitė atmetė studentų siūlymus kompensuoti "nutekėjusių" talentų nesėkmes į kolegijas nepritrauktų krepšelių sąskaita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"