TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reforma - rinkimams ir postų dalyboms

2012 10 01 6:57
ELTA nuotrauka/Būtent ši suma - 580 mln. litų - ūkio ministro R.Žyliaus buvo paskelbta dar šių metų pradžioje, žadant pasiekti didesnę valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei.

Ūkio ministerijos (ŪM) ir Finansų ministerijos (FM) konkurencija lėmė, kad valstybės turtą toliau dalysis keli šeimininkai. Tačiau ŪM nesudeda ginklų ir skelbia tęsianti valstybės įmonių valdymo reformą, kuri kol kas garantavo tik postus šios ministerijos komandai.

Seimo paskutinės plenarinės sesijos darbotvarkėje taip ir neatsirado vietos FM rengtam Turto banko (TB) ir Valstybės turto fondo (VTF) sujungimo projektui. Nuo pat šios Vyriausybės kadencijos pradžios planuotas abiejų institucijų, atliekančių iš esmės panašias funkcijas, susiliejimas, kaip žadėta, turėjo sutaupyti mažiausiai 15 mln. litų.

Tačiau ŪM, rengusi TB ir VTF sujungimo projektą, o nuo 2010 metų pradėjusi kurti ir centralizuoto valstybės įmonių valdymo planus, be Seimo pritarimo prieš kelias savaites baigė Valdymo koordinavimo centro (VKC) steigimo darbus, nors anksčiau kalbėta, esą ši įstaiga atsiras tik susiliejus TB ir VTF. Politikai nuogąstauja, kad naujasis VKC, dabar veikiantis kaip VTF skyrius, bet žadantis vadovautis ŪM "nustatomomis kryptimis", pagal birželį Vyriausybės priimtą nutarimą ateityje gali perimti dabar šakinių ministerijų atliekamas funkcijas, pirmiausia - joms priklausančių valstybės įmonių veiklos koordinavimą.

"VKC atsiradimas, kol nepertvarkyta visa valstybės įmonių valdymo sistema, yra nelogiškas. Tai numatantis įstatymas dar nepriimtas. ŪM, kurdama VKC, užbėgo įvykiams už akių. Suprantu, juk baigiasi šios Vyriausybės kadencija, reikia dirbtinai sukurti darbo vietas ŪM žmonėms", - LŽ tvirtino Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Pinigai - iš VTF

VKC pradėjo veiklą rugsėjo 3 dieną. Įstaiga įkurta ŪM iniciatyva, Vyriausybei šių metų birželio 6-ąją palaiminus jos pateiktą nutarimą "Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo".

Kaip nurodo ŪM, VKC pavesta stebėti ir analizuoti valstybės politikos valdomose įmonėse įgyvendinimą: t. y. stebėti ir analizuoti šių įmonių veiklos finansinius bei nefinansinius rodiklius, teikti siūlymus dėl veiklos efektyvumo didinimo ir valdymo politikos tobulinimo, pristatyti metodines rekomendacijas dėl įmonių valdymo.

Kaip žinoma, šiuo metu valstybė valdo 145 įmones, iš jų 55 yra akcinės bendrovės, 90 - valstybės įmonės. Bendra jų turto vertė siekia apie 19 mlrd. litų. Iki šiol valstybės įmonių valdymo politiką formavo ŪM, dabar, kaip nurodoma, šios politikos įgyvendinimo įrankis bus VKC.

Tiesa, pagal vasaros pradžioje rengtus planus buvo numatoma, kad viso valstybės turto, taip pat ir valstybės valdomų įmonių, kontrolė turėtų būti perduota TB, o šį sujungus su VTF, koordinuojantis centras taptų naujojo junginio padaliniu. Tačiau dabar VKC yra VTF žinioje - oficialiai jis vadinasi VTF Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriumi.

"Sprendimą, kad VKC būtų atskira organizacija, reikėjo įtvirtinti įstatymu. Kadangi to nepadaryta, Vyriausybės nutarimu VKC yra pavaldus VTF, tačiau politikos formavimu toliau užsiims ŪM. VKC labiau inicijuos ir siūlys, ką galima būtų pakeisti", - LŽ aiškino VKC vadovo pareigas einantis Paulius Martinkus.

ŪM, regis, užsiima ne tik VKC veiklos krypčių formavimu. Ši ministerija, kaip nurodoma LŽ pateiktame atsakyme, neskelbdama būtinų konkursų priimant darbuotojus į valstybės tarnybą, subūrė VKC komandą. Dabar ją sudaro penki žmonės. Tik pinigų komandai išlaikyti bent kol kas imama iš VTF biudžeto.

"Visi VKC darbuotojai anksčiau dirbo viešojoje įstaigoje "Investuok Lietuvoje" (pavaldžioje ŪM - aut.) ir buvo atsakingi už valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir kompetencijos išsaugojimą, visi darbuotojai į VKC buvo perkelti iš "Investuok Lietuvoje". Dabar VKC vadovas yra pavaldus VTF generaliniam direktoriui", - nurodė ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus darbuotoja Edita Gaigalienė.

Formuojant VKC atskiro finansavimo jam nebuvo numatyta. Tačiau centro veiklai šių metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais iš VTF biudžeto ketinama skirti 200 tūkst. litų.

LŽ archyvo nuotrauka/V.Mazuronis: "ŪM, kurdama Valdymo koordinavimo centrą, siekia išlaikyti įtaką po rinkimų."

Reforma sukūrė pareigas

Šis ŪM sprendimas jau kurį laiką kursto politikų įtarimus, kad apie valstybės valdomų įmonių reformą dvejus metus kalbanti ministerija realiai įgyvendino kitą projektą - sukūrė stabilias darbo vietas savo komandos žmonėms, kurie po rinkimų neteks postų.

"Tai akivaizdus bandymas išsaugoti įtaką. Veiklą pradėjusiame VKC yra sukurtos nepolitinės pareigybės, po Seimo rinkimų jo darbuotojams nereikės atsistatydinti. Į šias vietas sodinami savi žmonės. Taigi ateityje nebebus svarbu, kas eina ūkio ministro pareigas. Bus svarbiau, kas vadovauja VKC", - LŽ tvirtino Seimo "tvarkiečių" seniūnas Valentinas Mazuronis.

Politikų įtarimus dar labiau sustiprina faktas, kad VKC vadovu pasirinktas P.Martinkus - visuomeninis ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėjas finansų klausimais. Šiam politikui atėjus vadovauti ŪM, P.Martinkus, dirbęs finansų direktoriumi komunikacijos įmonių grupėje "United agencies", o anksčiau - Estijos rizikos kapitalo fonde "GILD Bankers", buvo pakviestas prisidėti prie ministro komandos. Jis ėjo ŪM priklausančios viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" vyr. projektų vadovo pareigas, netrukus buvo išrinktas į taip pat ŪM valdomo Lietuvos parodų ir kongresų centro "Litexpo" valdybą, tapo pastaruoju metu iš skandalų neišbrendančios bendrovės "Toksika" valdybos pirmininku. Visus minėtus postus P.Martinkus nusiteikęs išsaugoti ir toliau.

VKC vadovas aiškina, kad prisidėti prie R.Žyliaus komandos jį pakvietė ne pats ministras, o neseniai viceministro pareigas pradėjęs eiti tuometis jo patarėjas Adomas Ąžuolas Audickas, anksčiau taip pat dirbęs "GILD Bankers". "Mane pakvietė dirbti su reforma. Kadangi reformos komanda buvo formuojama viešojoje įstaigoje "Investuok Lietuvoje", būtent ten ir pakvietė", - apie karjeros pradžią ŪM pavaldžiose įstaigose kalbėjo P.Martinkus.

Jo minima reforma - dar 2010 metais pradėtas Valstybės valdomų įmonių sistemos pertvarkos projektas. Jis turėjo numatyti visas dabartinių pokyčių gaires. Įgyvendinęs projektą P.Martinkus iš esmės susikūrė darbo vietą VTF, kurio valdybos nario pareigas eina jį globojęs viceministras A.A.Audickas.

Ieško nišos

Politikai, nesulaukiantys diskusijos Seime dėl TB ir VTF sujungimo, svarsto, kad vietoj šio projekto atsiradęs sprendimas steigti VKC gali būti nulemtas vieša paslaptimi tapusios ŪM ir FM konkurencijos.

"TB ir VTF sujungimo iniciatorė yra FM. ŪM šiuo metu beveik nevykdo verslo koordinavimo funkcijų, arba jos yra tokios menkos, kad ministerija tampa lyg ir nebereikalinga. ŪM stengiasi rasti savo veiklos pateisinimą. Be to, artėja rinkimai, todėl ir ŪM vadovas, ir jo aplinka supranta, kad jei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nepateks tarp valdančiųjų, jiems reikės eiti lauk. Taigi rūpinamasi, kaip išlaikyti įtaką", - LŽ dėstė Seimo Ekonomikos komiteto narys Rimantas Sinkevičius.

Startą reorganizuoti TB ir VTF turėjo duoti 2009 metų lapkričio 25 dieną Vyriausybės nutarimu patvirtinta centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metais strategija. Joje numatyta, kad valstybės politiką nekilnojamojo turto valdymo srityje įgyvendins viena valstybės įmonė. Strategijos pagrindu tapo finansų viceministro Aloyzo Vitkausko vadovaujamos darbo grupės pateikti siūlymai.

Vieša konkurencija

Įgyvendinti strategiją buvo pavesta FM ir ŪM, tačiau ši, tuo metu vadovaujama konservatoriaus Dainiaus Kreivio, netrukus pradėjo rengti atskiras iniciatyvas - netrukus jos tapo žinomos "Visuomio" vardu. Sumanyta visą valstybės turtą perduoti ne įmonei, kuri būtų atsiradusi sujungus TB ir VTF, o visiškai naujam dariniui, turinčiam itin plačias funkcijas.

2010 metų rugsėjį iš ūkio viceministro pareigų buvo priverstas atsistatydinti Arnoldas Burkovskis, nes, kaip teigiama, nepritarė "Visuomio" idėjai. Netrukus, manoma, finansų viceministro A.Vitkausko (TB valdybos pirmininko) iniciatyva A.Burkovskis tapo TB generaliniu direktoriumi, o jau 2011 metų sausį-vasarį jam planuota ir jungtinės TB ir VTF įstaigos vadovo kėdė.

Tačiau 2010-ųjų pabaigoje ŪM, gavusi Ministro pirmininko tarnybos pritarimą, priėmė gana keistą sprendimą: netikėtai paskyrė naują VTF generalinį direktorių, nors, laukiant įmonių sujungimo, pareigas net dvejus metus laikinai ėjo ilgametis VTF vadovas Jonas Niaura. Nauja VTF direktore, palaiminus premjerui Andriui Kubiliui, tapo konservatorė Aurelija Jakaitienė.

Nuo 2011-ųjų pradžios FM kuruojamas TB ir VTF sujungimo projektas įstrigo, o ŪM plėtojamas sumanymas po savo sparnu sutelkti valstybės valdomas įmones rugsėjo pradžioje tapo kūnu.

Rinkimų akcentas

Valstybės valdomų įmonių reforma, kurią ŪM skelbiasi vykdanti jau dvejus metus, atsidūrė ir konservatorių prieš rinkimus visuomenei pristatytoje "TS-LKD 200 darbų" programoje. "Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programa davė akivaizdžių rezultatų: 2011 metais šių įmonių duodamas pelnas išaugo nuo 2,5 mln. litų iki 79 mln. litų, t. y. daugiau nei 30 kartų. Be to, 2011 metais įmonės valstybei sumokėjo dvigubai daugiau nei 2010 metais - 86 mln. litų. Dėl mūsų įgyvendintų pertvarkų šalies biudžetas 2012 metais pus papildytas jau daugiau kaip 580 mln. litų", - nurodoma programos pristatyme.

Būtent tokia suma - 580 mln. litų - ūkio ministro R.Žyliaus buvo paskelbta dar šių metų pradžioje, žadant pasiekti didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei. Iš šių įmonių laukiama 4 kartus daugiau dividendų nei 2011-aisiais valstybės valdomos įmonės gavo grynojo pelno. Maža to, ministro pateiktas skaičius buvo įtrauktas į šių metų valstybės biudžeto pajamų eilutę, ir ŪM tvirtina, kad jį surinkti vis dar realu.

"2011 metų pabaigoje buvo planuota 589 mln. litų dividendų. Po banko "Snoras" bankroto ši suma patikslinta - 524 mln. litų. Šiai dienai jau paskirta 213 mln. litų dividendų. Į biudžetą per 8 šių metų mėnesius pervesta 142 mln. litų, likusius 71 mln. litų įmonės yra įsipareigojusios pervesti iki šių metų pabaigos", - nurodoma LŽ iš ŪM gautame atsakyme. Jame taip pat teigiama, jog dividendų dar nėra paskyrusi bendrovės Visagino atominės elektrinės (VAE) valdoma įmonių grupė - dauguma energetikos sektoriaus įmonių, kurios pastaraisiais metais negali didžiuotis pelningu darbu ir jau seniai ieško būdų, kaip išvengti ambicingų ŪM planų.

"VAE grupės antrinės įmonės dividendus paskirstė tik šių metų II ketvirtį, todėl 275 mln. litų dividendų planuojama pervesti į valstybės biudžetą šių metų antrojoje pusėje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos radijo ir televizijos centras (iš viso 36,7 mln. litų) dividendų taip pat dar nepaskyrė", - nurodo ŪM.

Grėsmė ūkiui

Politikai ir ekonomistai įspėja užduotis valstybės įmonėms dalijančią ŪM, kad perlenkiama lazda, kai net nuostolingai dirbančioms ar visuomenės interesus tenkinti ir pelno dėl savo veiklos pobūdžio duoti negalinčioms įmonėms keliami nerealūs reikalavimai, ir tai gresia pagrindinių Lietuvos ūkio subjektų nualinimu.

"Ūkio ministras R.Žylius leptelėjo, kad į biudžetą įplauks milžiniška suma, kiti jam pritarė. Iš tiesų planuoto surinkimo nėra, o tai, ką pavyksta surinkti, daroma per prievartą. Siekti didesnio valstybės valdomų įmonių darbo efektyvumo iš tiesų reikia, bet kai jos verčiamos skolintis, kad sumokėtų dividendus į valstybės biudžetą, nelieka lėšų nei investicijoms, nei modernizacijai", - kalbėjo Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kuodis taip pat tvirtina, kad visam viešajam sektoriui keliama užduotis sumokėti kuo daugiau dividendų nėra protinga. "Jei pažiūrėsime atidžiau, pamatysime, kad kai kurie dividendų rinkimo būdai kenkia ekonomikai. Tarkime, galime nurodyti elektros gamybos ir skirstymo sektoriui sumokėti į biudžetą kelis milijardus, ir jis tai nesunkiai padarytų - pabrangindamas elektrą. Toks sprendimas, viena vertus, duotų biudžetui milijardus, kita vertus, kirstų per ekonomikos konkurencingumą, gyventojų galėjimą skirti pinigų kitoms prekėms įsigyti", - aiškino ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"