TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reforma valstybinių pensijų „neištrins“

2016 02 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Planuojant reformuoti socialinio draudimo sistemą, pokyčiai laukia ir valstybinių pensijų. Siekiama, kad po pertvarkos šios papildomos iš valstybės biudžeto mokamos išmokos išliktų, tačiau būtų pakoreguotos jų mokėjimo sąlygos.

Valstybinės pensijos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą, įgijus tam tikrą statusą ar už nuopelnus valstybei, taip pat kaip kompensacija nukentėjusiesiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje mokamos kelių rūšių valstybinės pensijos, taip pat joms tapačios periodinės išmokos politikams (prezidentams, signatarams, aukščiausiems valstybės pareigūnams), Lietuvai nusipelniusiems asmenims (buvusiems sportininkams, menininkams), nukentėjusiems asmenims bei tam tikrų profesijų atstovams: pareigūnams ir kariams, mokslininkams bei teisėjams.

Vyriausybėje svarstoma, kaip keisti valstybinių pensijų sistemą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suformulavo tokios pertvarkos gaires bei tikisi, kad iki spalio bus parengtas konkretus jų įgyvendinimo planas.

Mokamos 20 metų

Valstybinės pensijos pradėtos skirti ir mokėti nuo 1995 metų sausio 1 dienos. 2001-aisiais buvo 5 pensinio pobūdžio išmokų rūšys: nukentėjusių asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos. Nuo 2003 metų pradėtos skirti teisėjų valstybinės pensijos, nuo 2004-ųjų – valstybinės signataro rentos, nuo 2009-ųjų – rentos buvusiems sportininkams.

Skaičiuojama, kad šiuo metu vien nukentėjusių asmenų valstybines pensijas gauna apie 72,7 tūkst. gavėjų. Per dešimtmetį jų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu (2004 metais jų buvo 94,2 tūkst.).

Išmokos – ne visada teisingos

SADM parengtose reformos gairėse nurodoma nemažai valstybinės pensijų sistemos trūkumų. Aiškinama, kad šiuo metu galioja nevienodas, diferencijuotas jų skyrimo ir mokėjimo mechanizmas: išmokoms apskaičiuoti naudojami skirtingi baziniai dydžiai, pensijos skiriasi iki 20 kartų, numatytos skirtingos jų mokėjimo sąlygos. Kai kuriais atvejais tai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.

Nurodoma, kad nėra nustatytas pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinių pensijų vertės palaikymo mechanizmas, todėl keičiantis ekonominėms sąlygoms perkamoji jų galia mažėja. Akcentuojama, kad valstybines pensijas apskaičiuojant iš vienerių palankiausių (pareigūnams ir kariams) ar penkerių paskutinių (teisėjams) tarnybos metų darbo užmokesčio vidurkio, neišvengiama pensijų dydžių suniveliavimo efekto, nes didelę įtaką valstybinės pensijos dydžiui turi ne tik asmens eitos pareigos, jo turėtas statusas ar kiti objektyvūs ilgą laiką svarbūs kriterijai, bet ir toks atsitiktinis veiksnys kaip išėjimo į pensiją data.

Taip pat priduriama, kad pensinio pobūdžio išmokos tiesiogiai priklauso nuo politinės valios, nes baziniai dydžiai, būdami skirtingi, tvirtinami Vyriausybės nutarimu vertinant įtakas kitoms, su tais baziniais dydžiais susijusioms, išmokoms, dažnai nėra nustatytas šių dydžių peržiūrėjimo periodiškumas.

Nori įvesti vienodą matą

Rengiantis pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą, SADM siūlo nekeisti išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygų Nepriklausomybės Akto signatarams, nukentėjusiems asmenims, jų našliams bei našlaičiams, nes tokių asmenų sąrašas yra baigtinis.

Norima nustatyti vienodą pensinio pobūdžio išmokų dydžio matą – valstybinių pensijų bazę, taikomą apskaičiuojant naujai skiriamas ar perskaičiuojant anksčiau paskirtas ir mokamas pensinio pobūdžio išmokas. Siekiama numatyti jo keitimo mechanizmą, atsižvelgiant į ekonomikos pokyčių tendencijas ir valstybės biudžeto finansines galimybes. Taip pat – numatyti išmokų ribojimą, kad bendra asmens gaunamos valstybinės išmokos ir senatvės pensijos suma neviršytų per paskutinius 10 metų iki profesinės karjeros pabaigos gauto vidutinio darbo užmokesčio.

Valstybinių pensijų dydžius siūloma apskaičiuoti taikant koeficientus, kurie tinkamai atspindėtų asmens turėtą darbo stažą, gautą darbo užmokestį, atitiktų jo eitų pareigų pobūdį, atitinkamą teisinį statusą, nuopelnus ir pan. Šias išmokas ketinama mokėti netaikant reikalavimo būti nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Kosmetiniai pakeitimai

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas priminė, jog dar 2011 metais ekspertai siūlė ir politinė valia linko prie to, kad valstybinių pensijų būtų atsisakyta, randant kitokių būdų, kaip valstybė finansiškai atsilygintų nusipelniusiems piliečiams. „Kalba eitų ne apie valstybinių pensijų naikinimą, o apie jų transformavimą į kitokio pobūdžio socialines išmokas. Kokios jos galėtų būti: ar papildoma senatvės pensijos dalis, ar kitokio pobūdžio išmokos iš valstybės biudžeto – nesiimu sakyti vienintelio recepto. Tai turi lemti ekspertų nuomonė, politikai tik galėtų rinktis iš kelių pasiūlomų variantų“, – aiškino jis.

D. Jankauskas pasigenda SADM politinės valios ryžtis rimtai, o ne kosmetinei pertvarkai. „Lietuvoje seniai pribrendę dalykai dėl viso socialinio draudimo sistemos pokyčių. Nors socialinis modelis jau diskutuojamas Seime, bet iš kolegų, dirbančių Socialinių reikalų ir darbo komitete, teko girdėti, kad optimizmo, jog dar šios kadencijos Seime įmanoma tikra konceptuali pertvarka, ne daug. Kosmetinių pakoregavimų mažiausiai reikia, nes valstybė pavargusi nuo tokių nuolatinių kaitaliojimų, kurie esmės kaip ir nekeičia pertvarka tik imituojama“, – pabrėžė parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"