Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Reformos be plano ar planas be reformų?

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nauja valdžia visuomet reiškia pasikeitimus. Nauji ministrai, jų patarėjai ir ore sklandantis reformų kvapas. Tai – pasak specialistų – kiekvienos naujos vyriausybės pirmasis darbas.

Įgyvendinti valdymo reformas, atsikratyti senais, kitoms partijoms ištikimais kadrais ir iki kitos kadencijos padaryti kažką, ko nepamirštų rinkėjai atėję prie balsadėžių. Garsiai nuskambėję vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės žygiai, siekiant pertvarkyti kanceliariją, pirmasis žingsnis ilgame reformų, kurias mums suplanavo Sauliaus Skvernelio valdžia, kelyje.

Reformos būtinos, bet ar lozungų užtenka?

Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, ministerijų klerkai, urėdai, universitetų rektoriai ir net mokytojai nepatogiai muistosi – pertvarkos nenumaldomai artėja, o kartu su jomis ir griausmingi, ne kiekvienam suprantami strategijų, valdymo kultūros ar organizacinės struktūros lozungai.

Apie tai, kad valdymo sektoriui būtinai reikia pertvarkų Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinko padiskutuoti ir reformatoriai – buvęs Ukrainos ūkio ministras Aivaras Abromavičius, vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė ir kiti specialistai. Pasak jų, reformų reikalingumas – absoliutus faktas, kurį reikia ginti. Viešasis sektorius atsilieka nuo privataus, gabiausi jaunuoliai ir didžiausią patirtį turintys profesionalai net nenori žiūrėti į viešojo sektoriaus pusę, todėl reikia aktyvių veiksmų, skubių pokyčių ir sunkaus darbo.

Pasak M. Dargužaitės, reikia nuolatos keistis, nes niekas nestovi vietoje. „Privalu konkuruoti dėl žmonių, keisti vadybinę sistemą, viešojo sektoriaus nusistatymą, kad jis yra tas, kuris viską kontroliuoja ir turi galią“, – susitikime su jaunais žmonėmis aiškino vyriausybės kanclerė. Ji sakė, kad biurokratų Lietuvoje turime daug, bet darbo efektyvumu nusileidžiame kitoms šalims.

Jai antrino ir A. Abromavičius, sakydamas, kad valstybės išlaidumas, negebėjimas konkuruoti, visuomenės nepasitikėjimas valdančiaisiais – nedžiugina, o tiksliau, itin liūdina. Pasak jo, ateina laikas ryžtingoms reformoms, kurių nuojauta tvyro ne tik Lietuvos vyriausybės kanceliarijoje, bet ir daugelyje šalių.

Norima pakeisti ar pasikeisti?

Tai, kad reikia gerų ir efektyvių reformų sutinka ir politikos mokslų specialistas Vitalis Nekrošis, tiesa, jis atskleidžia ir kitą, neparadinę reformų pusę.

Pasak mokslininko, bene visos valdymo reformos, kurios buvo vykdytos iki šiol, darytos ne norint reformuoti sistemą, bet siekiant atsikratyti kitoms politinėms jėgoms priklausančiais asmenimis. Tai, iš dalies, galėtų būti ir dabartinės valdymo reformos užkulisiai.

„Valdymo struktūros pertvarka yra kiekvienos vyriausybės darbo dalis, todėl šį vyriausybė nėra išimtis. Mūsų reformų patirtis rodo, kad dažnai greitai viskas keičiama, todėl padaroma nemažai klaidų. Tarkime, Vyriausybės kanceliarija buvo pertvarkyta bent du kartus, bet nebūtinai tai pavyko padaryti gerai. Ministerijos, vyriausybės kadencijos metu, yra pertvarkomos daugiau nei vieną kartą, nes vyksta klaidų, nepavyksta visko padaryti iš karto. Kartais reformos tiesiog neveikia, nauda nepasireiškia“, – aiškina politologas.

Ši vykdoma reforma yra susijusi su Vyriausybės permainomis, bet gali būti taip, kad norima tam tikrus tarnautojus pakeisti, siekiama pritraukti „šviežio kraujo“.

Pasak jo, dažnai reformos yra politiškai motyvuotos, nes norima vienus žmones pakeisti kitais. „Valstybės tarnautojai turi garantijas, kurių negalima nepaisyti ir jų negalima taip paprastai atleisti, todėl vykdomos struktūrinės reformos. Siekiama juos atleisti“ – sako V. Nekrošis. Dažnai taip buvo daroma ministerijose, kur siekta pakeisti valstybės sekretorius, ministerijų sekretorius.

„Ši vykdoma reforma yra susijusi su vyriausybės permainomis, bet gali būti taip, kad norima tam tikrus tarnautojus pakeisti, siekiama pritraukti „šviežio kraujo“, – svarsto politikos mokslų specialistas.

Reikia plano, bet jo nėra

Gerai reformai reikia gero plano, o to Lietuvoje labai trūksta. Jei nėra plano, vyksta daug klaidų, viskas užsitęsia. „Pasitaiko, kad reforma ministerijoje vyksta visą vyriausybės kadenciją, todėl žmonės nesijaučia tvirtai. Tvyro nerimas, todėl tikėtis geresnių rezultatų – sunku“, – aiškina politologas.

Lietuvoje reformos vykdomos staigiai, tai rodo ir dabartinė kanceliarijos pertvarka. Nėra pereinamųjų planų, skubama demotyvuoti darbuotojus jiems išrašant atleidimo lapelius. Geresni darbuotojai suskumba darbo ieškotis kitur, nes negali pakęsti nežinios ir nestabilumo.

„Reformos būna skausmingos, nes norint kažką keisti, reikia rasti vadovų, kurie norėtų keistis, turėtų idėjų, noro vadovauti. Pasitaiko, kad reformų metu mėginama atsikratyti neskaidriais lyderiais, nemotyvuotais darbuotojais“, – sako politologas.

Galima palyginti su varnų šaudymu lauke, kai šauni ir visos varnos pakyla. Mums reikia reformų, kurių eigoje visuomenė pamatytų naudą ir palaikytų sprendimus.

Anot jo, tam, kad reformos būtų sėkmingos svarbu jas daryti ryžtingai ir siekti, kad žmonės pajustų naudą. Pageidautina iki kitų rinkimų. Visgi, Lietuvoje tai nutinka retai, nes susidūrus su pasipriešinimu reformų vykdytojai atsitraukia.

„Galima palyginti su varnų šaudymu lauke, kai šauni ir visos varnos pakyla. Mums reikia reformų, kurių eigoje visuomenė pamatytų naudą ir palaikytų sprendimus“, – sako V. Nekrošis.

Anot jo, urėdijų reforma, kitaip nei viso kitos, regis, bus sėkminga. Nes vykdoma ryžtingai, yra komanda, kuri tai daro, ieškoma susitarimų. Tiesa, tai turėjo būti padaryta kur kas anksčiau. Kaip ir aukštojo mokslo, universitetų pertvarkos reforma.

„Galime lygiuotis į Estiją ir Latviją. Tarkime, estai nuosekliai vykdė reformas ir daug valdymo sričių ten jau pertvarkyta. Latviai finansų krizės metu priėmė daug struktūrinių reformų. Geros reformos padėjo latvių ir estų politikams sulaukti perrinkimo“, – sako politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"