TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reformos girnos įsuko silpnuosius

2009 07 24 0:00
Profesorius V.Daujotis tikino krepšelių pasiskirstymą numatęs iš anksto.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Varžybas dėl studijų krepšelių didele persvara laimėjo Kauno medicinos universiteto (KMU) siūloma medicinos programa. Tuo metu nė vieno krepšelio nesulaukusių programų vykdytojai teigia be galo nusivylę reformuotąja priėmimo sistema.

Kaip tarė, taip padarė: pagal reformos architektų sumanymą krepšelius savo brandos egzaminų rezultatais išsikovoję abiturientai nulėmė aukštųjų mokyklų finansavimą. Ekspertai jau dabar kalba, kad krepšelių dalybos vers universitetus jungtis. Kitaip reforma gali žlugti.

Trečdaliu mažiau pinigų.

Šiemet daugiausia geriausių šalies abiturientų studijuos mediciną. Ši programa KMU pritraukė 264 krepšelius - dviejų šimtų ribos daugiau nepavyko perkopti niekam. Pagal absoliutų krepšelių skaičių lyderiais tapo Vilniaus universitetas (VU), turėsiantis per 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pritraukęs beveik 2 tūkst. abiturientų su krepšeliais.

Varžybų uodegoje liko Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), Žemės ūkio universitetas ir Kūno kultūros akademija. Palyginti su praėjusiais metais, šios aukštosios mokyklos turės tik trečdalį valstybės finansuojamų vietų. Tik LVA programa - veterinarinė medicina - pateko į daugiausia krepšelių surinkusiųjų penkiasdešimtuką.

Apytikriai perpus mažiau valstybės finansuojamų vietų gavęs Šiaulių universitetas (ŠU) jau "laidojamas gyvas": prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Virginija Būdienė vakar išsakė nuomonę, esą šiai aukštajai mokyklai tokie rezultatai turbūt yra "paskutinis skambutis".

Tačiau su tokia diagnoze nesutinka ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža. Jo teigimu, universitete nė vieno "krepšelio" nepritraukė tik 4 programos. "Didelio pavojaus nėra - juk pagal krepšelių skaičių esame per vidurį. Todėl, be abejo, reaguosime į patarėjos "paskutinį skambutį", nes tai yra iš piršto laužtas teiginys", - LŽ sakė J.Pabrėža. Kitų krepšelių dalybose gerokai atsilikusių universitetų vadovai kalba apie neišvengiamai artėjančias rimtas permainas.

Nujaučia pabaigą

Daugumą fakultetų dekanų ir katedrų vedėjų žinia apie totalų krepšelių nutekėjimą kitur pasiekė jiems atostogaujant, o kai kurie jų apie nesėkmę išgirdo tik iš LŽ.

Nė vieno krepšelio nesulaukęs Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius net buvo priverstas skubiai nutraukti poilsį ir aiškintis, kaip čia taip atsitiko. "Esu suglumęs. Juk tris programas siūlančiame fakultete norą studijuoti buvo pareiškę daug žmonių, tad nejaugi tarp jų nebuvo gavusiųjų krepšelius? Tai man kelia didelį nerimą. Tai turbūt reiškia, kad ateityje apskritai negalėsime rengti specialistų", - stebėjosi B.Ulevičius.

Visiškai be krepšelių liko ir LVA Gyvulininkystės technologijos programa, o ir norinčiųjų mokėti už šias studijas kol kas tėra nedidelė grupelė. "Reikės išlaikyti techninį potencialą, dėstytojus, todėl šie metai bus nuostolingi", - LŽ sakė Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas Paulius Matusevičius.

Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėja Gražina Švažienė pripažino be galo nusivylusi priėmimo rezultatais. Daugiau kaip 10 jaunuolių per metus priimanti programa pritraukė vos vieną "krepšelį". "Stojimo struktūra mums nedėkinga, nes priimame žmones, o ne skaičius. Esame labai nusivylę ir dabar svarstome, kaip čia išgyvenus", - nuogąstavo ji.

"Komedinė anabiozė"

Vienas didžiausių aukštojo mokslo reformos kritikų, Studijų kokybės vertinimo centro specialistas profesorius Vytautas Daujotis tokį krepšelių pasiskirstymą tikino jau iš anksto numatęs vos su 5-10 proc. paklaida. "Šokant iš dešimto aukšto galima nusileisti greičiau nei lipant laiptais. Ši reforma siūlo tą patį - eksperimentą su kvailomis pasekmėmis", - vaizdingai kalbėjo profesorius

V.Daujočio vertinimu, reforma vykdoma tarsi krapštant atvirą nervą. "Apsispręskime: reikalingi regioniniai universitetai ar nereikalingi. Jeigu reikalingi, tai šis eksperimentas visiškai netinkamas, nes jie pradės merdėti", - teigė Studijų kokybės vertinimo centro specialistas.

Jo įsitikinimu, valdžios raminimas kitais metais pakoreguoti sistemą neguodžia. "Čia ne pieno gamykla: noriu gaminu, noriu - ne. Juk, sakykime, LVA dėstytojai metus kentės be lėšų ir turės pereiti į anabiozės būseną - užsišaldyti. O kai jų prireiks - jie esą vėl atsibus ir mokys. Komedija! Juk geriausi dėstytojai išeis, nes jie turi galimybių įsitaisyti kitur, o liks nevykėliai", - prognozuoja V.Daujotis.

Jo manymu, esama sistema sustiprins užkulisinius žaidimus ir neskaidrų lobizmą. Esą spausdami valdžią rektoriai pamažėl vėl atgaus tiesioginius valstybės užsakymus, ir aukštojo mokslo sistema grįš į ikireforminę būklę. "Užtikrinu, kad kitais metais jau trečdalis studijų programų bus finansuojamos ne pagal krepšelius, o pagal užsakymus. Tad po 5-6 metų turėsime tą pačią situaciją, tik būsime praradę laiką", - teigė profesorius.

Kelias - į kolegijas

Sulig krepšelių dalybomis pasitvirtino mokslo ir studijų reformos įgyvendintojų sumanymas daugiau studentų nukreipti į kolegijas: pašiurpę nuo kainų už mokamą mokslą, daugybė abiturientų atsisako studijų universitete ir beldžiasi į neuniversitetinių aukštųjų mokyklų duris. Viena tokių - vilnietė Julia Michailovič, įstojusi į mokamą vietą LVA, bet ieškosianti laimės kolegijoje. "Akademijoje mokslas kainuoja beveik 8 tūkst. litų per metus. Iš pradžių maniau imti paskolą iš banko, bet sužinojusi apie 11 proc. palūkas, persigalvojau. Todėl dabar ruošiuosi į Kauno kolegiją, kur ir mokamos studijos ne itin brangios", - sakė J.Michailovič.

Tačiau ją baugina, kad konkurencija dėl valstybės finansuojamų vietų išaugs ir kolegijose. "Štai mano dvi draugės įstojo į mokamas vietas universitete, bet dabar tikriausiai eis į kolegiją", - teigė vilnietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"