TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reformų planai skendi miglose

2013 01 11 5:31
Sveikatos apsaugą ketinančio reformuoti V.P.Andriukaičio teigimu, visuomenės sveikatos biurai žmonėms galėtų išduoti sveikatos pasus. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

XVI Vyriausybė užsimojo reformuoti mažiausiai penkias skirtingas valstybės valdymo sritis. Tiek jų pavyko rasti įvairiausiais epitetais apipintoje jos programoje. Nors daugumos jų įgyvendinimo planai bent kol kas skendi migloje, pirmi žingsniai jau žengti.

Sveikatos sistemos, žemės ūkio valdymo, aukštųjų mokyklų tarybų reformos, pertvarka, susijusi su nusikaltimų ir išlaikytinių laisvės atėmimo vietose skaičiaus mažinimu, taip pat valstybės įstaigų pertvarkymas, stiprinant kovą su kontrabanda ir šešėline ekonomika - tokias skirtingų valstybės sektorių reformas pabrėžia Vyriausybės programos autoriai.

LŽ pasidomėjo, kada naujieji ministrų kabineto nariai imsis šių skambių užmojų įgyvendinimo ir kaip po šių reformų galėtų pasikeisti jų kompetencijai priskirtos valdymo sritys.

Sveikatos apsaugos reforma

Kaip LŽ aiškino sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos, o ne ligos, sektorius šiuo metu yra bene labiausiai neišplėtotas visoje valstybėje. "Pasaulinė sveikatos organizacija aiškiai apibrėžia, kad sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė žmogaus gerovė. Jei tarp šių veiksnių nėra balanso, žmogus nėra sveikas. Lietuvoje nėra institucijų sistemos, kuri sektų žmogaus rizikos veiksnius ir profilaktiškai kiekvieną jų tikrintų. Nėra visuotinai privalomo sveikatos patikrinimo, nors tuos pačius automobilius tikriname kas dvejus metus", - dėstė jis.

Sveikatos apsaugos ministras primena Konstitucijoje įtvirtintą valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata. Tad, jo manymu, turi būti imtasi aktyvios sveikatos - sveikos gyvensenos, mitybos, aktyvaus judėjimo, sveikatai žalingų veiksnių valdymo - politikos įgyvendinimo. "Visuomenės sveikatos biurai galėtų išduoti sveikatos pasą. Už visuomenės sveikatinimą galėtų būti atsakinga Nacionalinė sveikatos taryba. Reikalingos kompleksinės visų valdžios institucijų pastangos. Esu čia vos kelias savaites, tačiau jau dirbame ta kryptimi. Vakar įsteigta Vyriausybės sveikatos reikalų komisija. Artimiausiu metu reikia parengti nemažai teisės aktų pataisų, o svarbiausia - rasti politinės valios sutarimą", - patikino V.P.Andriukaitis.

Suteiks galią regionams

Vyriausybės programos skyriuje "Viešieji finansai - šalies gerovei ir ūkio plėtrai" užsimenama apie galimas kai kurių valstybės įstaigų reformas, stiprinant kovą su šešėline ekonomika ir kontrabanda. Tvarkantis su šiuo iššūkiu, pasak Ministro pirmininko spaudos tarnybos, turėtų būti užtikrintas kontrolės ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas. "Kompleksinis šešėlinės ekonomikos kontrolės priemonių planas jau rengiamas ir netrukus bus pristatytas. Institucijoms bus keliami konkretūs kompleksiniai uždaviniai", - teigiama LŽ atsiųstame atsakyme.

Taip pat esą būtina atsakingų institucijų veiklą užtikrinti pabrėžiant regioninių padalinių svarbą. "Iki šiol regioninių padalinių koordinavimas daugiau vyko per centrinę instituciją, o dabartinė situacija aiškiai rodo, kad reikalingas labai glaudus institucijų bendradarbiavimas. Regioninių padalinių vadovai turi detaliai žinoti, kokios tam regionui būdingos problemos, savo veiklą darbą organizuoti atsižvelgdami į regiono specifiką", - pažymima Ministro pirmininko spaudos tarnybos atsakyme.

Aukštųjų mokyklų laukia pokyčiai

Vyriausybės programos "Aukštojo mokslo politikos pertvarkos" dalyje akcentuojama būtinybė reformuoti aukštųjų mokyklų tarybas. LŽ apie tai pasiteiravus naujojo švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio šis pažymėjo, kad aukštosios mokyklos išlaikomos iš mokesčių mokėtojų, tad turėtų atlikti tas funkcijas, kurių reikia visuomenei. Savo ruožtu aukštosios mokyklos turėtų būti atskaitingos visuomenei, o jų tarybų veikloje turi dalyvauti visuomenės atstovai ir socialiniai partneriai, kurie galėtų turėti įtakos jų veiklai, studijų programų ir specialistų rengimo klausimams. Ministras priminė, kad šiuo metu tarybos sudaromos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame aptariama aukštųjų mokyklų savivalda. Atitinkami pokyčiai, jo nuomone, galėtų atsirasti jau po keleto metų, kai bus galima įvertinti jų efektyvumą.

Kalinimas taps kraštutine priemone?

Vyriausybės programos "Teisėsauga" dalyje minima "esminė viso sektoriaus (teisės aktų ir infrastruktūros) reforma", kuri turėtų sudaryti galimybes mažinti nusikaltimų ir išlaikytinių laisvės atėmimo vietose skaičių. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis LŽ atskleidė planus pakeisti bausmių vykdymo politiką - nuo "baudimo" pereiti prie "perauklėjimo". "Visuomenei asmuo yra naudingesnis laisvėje, nei būdamas įkalinimo įstaigoje. Būtina spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo, netinkamų gyvenimo sąlygų laisvės atėmimo vietose klausimus", - sakė jis.

Anot jo, taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Taryba. Nacionalinės baudžiamosios justicijos sistemose laisvės atėmimas esą turėtų būti laikomas kraštutine priemone. "Šiuo metu rengiamas Vyriausybės programos prioritetinių priemonių įgyvendinimo planas, kurį patvirtinus bus pradėtos įgyvendinti jame numatytos priemonės", - lakoniškai apie artimiausius planus užsimena J.Bernatonis.

Vienas gina, kitas kritikuoja

Žemės ūkio ministerijos atstovai žemės ūkio valdymo pertvarkos LŽ nekomentavo. Tačiau Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikina, kad visi tikslai - tai visuomenės išryškintų problemų atspindys ir valdančiųjų ryžtas keisti esamą situaciją. "Laukia ir kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra. Ją reikia pertvarkyti taip, kad sumažėtų mokestinė našta darbo pajamoms, tačiau pajamos į biudžetą, palyginti su bendruoju vidaus produktu, artimiausiu metu nemažėtų. Bus tariamasi ir dėl pajamų progresyvumo, PVM lengvatų, pelno mokesčio lengvatos investicijoms", - LŽ premjero žodžius perdavė jo patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Ekspremjeras konservatorius Andrius Kubilius minėtus Vyriausybės užmojus LŽ pavadino "gerų norų" sąvadu. "Visa programa yra labai nekonkreti, padrika. Tokį "gerų norų" sąvadą yra labai sunku rimtai nagrinėti, kol visi lozungai nėra sukonkretinti kokių nors "darbo grupių". Nėra tikslinga nagrinėti tariamų reformų tikslingumą ar jų galimą turinį, kol pati valdančioji koalicija nėra sukonkretinusi savo ketinimų", - kirto jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"